Virtualus serveris – tai programinės įrangos įgalintas serveris, sukuriamas padalijant fizinį serverį (dar vadinamą hostu arba pliko metalo serveriu) į mažesnes, savarankiškas dalis. Toks serveris gali atlikti bet kurio tipo serverio funkcijas ir tuo pačiu dalintis ištekliais su kitais virtualiais serveriais.
Didėjant serverių paklausai, kylant debesų kompiuterijos reikšmei ir siekiant aplinkai draugiškesnių sprendimų, virtualūs serveriai tapo modernių duomenų centrų ir serverių talpinimo pagrindu. Tradiciniai serveriai naudoja dedikuotą fizinę aparatinę įrangą, kuri užima vietą, reikalauja daug energijos ir resursų, net kai serveris neveikia. Virtualūs serveriai leidžia vienai aparatinei įrangai palaikyti kelis serverius, taip optimizuojant išteklius ir mažinant sąnaudas.
Kaip veikia virtualūs serveriai?
Virtualių serverių veikimą užtikrina virtualizacijos programinė įranga, vadinama hipervizoriais. Hipervizoriai sukuria sluoksnį tarp fizinės aparatūros ir kelių virtualių aplinkų. Kiekviena aplinka gali veikti su savo operacine sistema, tokia kaip „Microsoft Windows“, „Linux“ ar „Ubuntu“. Hipervizorius užtikrina virtualizacijos procesą, izoliuodamas kiekvieną serverį ir valdyamas išteklius, kartais veikdamas kaip apkrovos balansavimo įrankis.
Jus gali sudominti: Hostinger nuolaidos kodas – 20 % ir 10 eurų nuolaidos kodas hostingui Domenai.lt
Virtualių serverių privalumai
1. Mažesnės išlaidos
Virtualizacija leidžia organizacijoms sutaupyti, nes nebereikia kiekvienai programai skirti atskiro fizinio serverio. Tai mažina ne tik aparatinės įrangos išlaidas, bet ir elektros sąnaudas, aušinimo bei duomenų centrų priežiūros išlaidas.
2. Lankstumas ir mastelio keitimas
Virtualūs serveriai idealiai tinka įmonėms, ypač startuoliams, kurioms reikalingi lengvai išplečiami sprendimai. Jie gali būti naudojami įvairiausioms užduotims – nuo paprastų pašto serverių iki aukšto našumo internetinių serverių, aptarnaujančių milijonus vartotojų.
3. Padidintas pajėgumas
Virtualūs serveriai leidžia organizacijoms naudoti didesnį apdorojimo pajėgumą, nes darbo krūviai gali būti paskirstyti keliems tinklo serveriams.
4. Sumažintas anglies dioksido pėdsakas
Vienas fizinis serveris gali palaikyti kelis virtualius serverius, todėl sumažinamas fizinės vietos poreikis ir aušinimo išlaidos.
5. Greitas diegimas
Virtualūs serveriai gali būti sukonfigūruoti ir paleisti per kelias minutes, o tai sumažina prastovas, palyginti su tradiciniais serveriais, kurių diegimas gali užtrukti kelias valandas ar net dienas.
6. Pagerinta avarijų atkūrimo sistema
Virtualizacija leidžia lengviau kurti atsargines kopijas ir atkurti duomenis, apsaugant verslo veiklą nuo nenumatytų gedimų ir kibernetinių grėsmių.
Virtualių serverių iššūkiai
Nepaisant daugelio privalumų, virtualūs serveriai turi ir tam tikrų iššūkių. Dažniausia problema – resursų išnaudojimas. Kai per daug virtualių serverių veikia viename fiziniame serveryje, tai gali sumažinti sistemos našumą. Šią problemą galima spręsti perkeliant didelius darbo krūvius į kitus fizinius serverius arba naudojant virtualius privačius serverius.
Virtualūs privatūs serveriai (VPS) ir talpinimas
Virtualūs privatūs serveriai (VPS) yra virtualių serverių rūšis, kurią siūlo paslaugų teikėjai. VPS garantuoja tam tikrą fizinio serverio procesoriaus našumo dalį, skirtą konkrečiam virtualiam serveriui. Debesų paslaugų teikėjai siūlo įvairias VPS konfigūracijas, leidžiančias įmonėms pasinaudoti dedikuotų serverių privalumais, neprivalant investuoti į fizinę įrangą.
Virtualūs serveriai ir virtualios mašinos
Nors ir virtualūs serveriai, ir virtualios mašinos (VM) naudoja virtualizaciją, tarp jų yra skirtumų. Virtualūs serveriai atkartoja fizinių serverių funkcijas, o virtualios mašinos imituoja fizinius kompiuterius. Virtualios mašinos dažniausiai naudojamos programoms testuoti skirtingose operacinėse sistemose ir tinklo saugumui užtikrinti.
