Autizmo spektro sutrikimai: simptomai, diagnozė, supratimas

Supratimas apie autizmo spektro sutrikimus

Autizmas nėra vienas sutrikimas, o spektras glaudžiai susijusių sutrikimų, turinčių bendrą simptomų branduolį. Kiekvienas asmuo, esantis autizmo spektre, turi tam tikrų problemų su socialine sąveika, empatija, komunikacija ir lankstumu elgesyje. Tačiau negalios lygis ir simptomų derinys labai skiriasi nuo žmogaus iki žmogaus. Iš tiesų, du vaikai, kuriems nustatyta ta pati diagnozė, gali labai skirtis savo elgesiu ir gebėjimais. Jei esate tėvas, susiduriantis su vaiku, esančiu autizmo spektre, galite girdėti daugybę skirtingų terminų, tokių kaip aukšto funkcionavimo autizmas, netipinis autizmas, autizmo spektro sutrikimas ir pervazinis raidos sutrikimas. Šie terminai gali būti painūs ne tik dėl jų gausos, bet ir dėl to, kad gydytojai, terapeutai ir kiti tėvai gali juos vartoti skirtingais būdais. Tačiau nesvarbu, kaip gydytojai, mokytojai ir kiti specialistai vadina autizmo spektro sutrikimą, svarbiausi yra jūsų vaiko unikalūs poreikiai. Jokia diagnostinė etiketė negali tiksliai pasakyti, su kokiais iššūkiais susidurs jūsų vaikas. Svarbiausia yra rasti gydymą, kuris atitiktų jūsų vaiko poreikius, o ne sutelkti dėmesį į tai, kaip pavadinti problemą. Jums nereikia diagnozės, kad pradėtumėte padėti vaikui su jo simptomais.

Kas slypi pavadinime? Autizmo terminologijos supratimas

Yra daug painiavos dėl įvairių su autizmu susijusių sutrikimų pavadinimų. Kai kurie specialistai kalba apie „autizmus”, kad išvengtų kartais subtilių skirtumų tarp autizmo spektro būklių. Iki 2013 metų buvo penki skirtingi „autizmo spektro sutrikimai”. Šių penkių skirtumų supratimas buvo sunkus tėvams, bandantiems išsiaiškinti, kuri iš šių būklių, jei kuri nors, paveikė jų vaiką. Amerikos psichiatrų asociacija bandė supaprastinti situaciją, sujungdama pervazinius raidos sutrikimus į vieną diagnostinę klasifikaciją, vadinamą „Autizmo spektro sutrikimu”, naujausiame diagnostikos vadove, žinomame kaip Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas. Kadangi daugelis žmonių buvo diagnozuoti prieš klasifikacijos sistemos pakeitimą ir kadangi daugelis specialistų vis dar nurodo prieš 2013 metus vartotas etiketes, čia pateikiame jų santrauką jūsų nuorodai. Siekiant aiškumo, pabrėžiame, kad visos šios būklės dabar apima bendrą klasifikaciją „Autizmo spektro sutrikimas” (ASS). Trys dažniausiai pasitaikančios autizmo formos prieš 2013 metų klasifikacijos sistemoje buvo Autistinis sutrikimas arba klasikinis autizmas; Aspergerio sindromas; ir Pervazinis raidos sutrikimas – kitaip neapibrėžtas (PDD-NOS). Šie trys sutrikimai dalijasi daugybe tų pačių simptomų, tačiau jie skiriasi savo sunkumu ir poveikiu. Autistinis sutrikimas buvo sunkiausias. Aspergerio sindromas, kartais vadinamas aukšto funkcionavimo autizmu, ir PDD-NOS, arba netipinis autizmas, buvo mažiau sunkūs variantai. Vaikystės dezintegracinis sutrikimas ir Rett sindromas taip pat buvo tarp pervazinių raidos sutrikimų. Kadangi abu yra labai reti genetiniai sutrikimai, jie paprastai laikomi atskiromis medicininėmis būklėmis, kurios iš tikrųjų nepriklauso autizmo spektrui. Dėl nenuoseklumų, kaip žmonės buvo klasifikuojami, visi minėti autizmo variantai dabar vadinami „Autizmo spektro sutrikimu”. Viena etiketė nukreipia dėmesį nuo to, kur jūsų vaikas yra autizmo spektre, į tai, ar jūsų vaikas turi Autizmo spektro sutrikimą. Jei jūsų vaikas yra raidos atsiliekančiu arba rodo kitus autizmą primenančius elgesius, jums reikės kreiptis į medicinos specialistą arba klinikinį psichologą, kuris specializuojasi diagnostiniuose testavimuose, kad būtų atliktas išsamus įvertinimas. Jūsų gydytojas gali padėti jums išsiaiškinti, ar jūsų vaikas turi Autizmo spektro sutrikimą ir kaip stipriai jis yra paveiktas.

Autizmo spektro sutrikimo simptomai

Atminkite, kad vien dėl to, kad jūsų vaikas turi kelis autizmą primenančius simptomus, dar nereiškia, kad jis turi Autizmo spektro sutrikimą. Autizmo spektro sutrikimas diagnozuojamas remiantis daugybės simptomų, kurie trikdo žmogaus gebėjimą bendrauti, formuoti santykius, tyrinėti, žaisti ir mokytis, buvimu.

Socialinis elgesys ir socialinis supratimas

Pagrindinė socialinė sąveika gali būti sudėtinga vaikams su autizmo spektro sutrikimais. Simptomai gali apimti:

• Netradicinė ar netinkama kūno kalba, gestai ir veido išraiškos (pvz., vengia akių kontakto arba naudoja veido išraiškas, kurios neatitinka to, ką jie sako).
• Intereso trūkumas kitais žmonėmis arba dalijimasis interesais ar pasiekimais (pvz., parodyti piešinį, parodyti paukštį).
• Nepaprastai retai kreipiasi į kitus arba siekia socialinės sąveikos; atrodo atsiribojęs ir atitrūkęs; teikia pirmenybę būti vienam.
• Sunkumai suprasti kitų žmonių jausmus, reakcijas ir neverbalinius signalus.
• Pasipriešinimas būti liečiamam.
• Sunkumai arba nesugebėjimas susidraugauti su tokio paties amžiaus vaikais.

Kalba ir kalbos supratimas

Daugelis vaikų su Autizmo spektro sutrikimu susiduria su kalbos ir kalbos supratimo sunkumais. Simptomai gali apimti:

• Kalbos mokymosi vėlavimas (po dvejų metų amžiaus) arba visiškas nekalbėjimas.
• Kalbėjimas netipišku balso tonu arba su keistu ritmu ar tonu.
• Žodžių ar frazių kartojimas be komunikacinio tikslo.
• Sunkumai pradėti pokalbį arba jį tęsti.
• Problemos išreikšti poreikius ar norus.
• Nesupranta paprastų teiginių ar klausimų.
• Per daug tiesiogiai supranta, praleidžia humorą, ironiją ir sarkazmą.

Ribotas elgesys ir žaidimas

Vaikai su Autizmo spektro sutrikimu dažnai yra riboti, nelankstūs ir netgi obsesyvūs savo elgesyje, veiklose ir interesuose. Simptomai gali apimti:

• Pasikartojantys kūno judesiai (rankų plojimas, siūbavimas, sukimas); nuolat juda.
• Obsesinis prisirišimas prie neįprastų objektų (guminės juostos, raktai, šviesos jungikliai).
• Siauro intereso tema, kartais susijusi su skaičiais ar simboliais (žemėlapiai, automobilių numeriai, sporto statistika).
• Stiprus poreikis pastovumui, tvarkai ir rutinoms (pvz., išdėsto žaislus, laikosi griežto grafiko). Supyksta dėl pokyčių savo rutinoje ar aplinkoje.
• Negrakštumas, netipinė laikysena arba keisti judėjimo būdai.
• Susidomėjęs besisukančiais objektais, judančiomis dalimis ar žaislų dalimis (pvz., sukdamas lenktyninio automobilio ratus, užuot žaidęs su visu automobiliu).
• Padidėjęs arba sumažėjęs jautrumas sensorinei informacijai (pvz., blogai reaguoja į tam tikrus garsus ar tekstūras, atrodo nejautrus temperatūrai ar skausmui).

Kaip žaidžia vaikai su Autizmo spektro sutrikimu

Vaikai su Autizmo spektro sutrikimu linkę būti mažiau spontaniški nei kiti vaikai. Skirtingai nei įprastas smalsus mažylis, rodantis į dalykus, kurie patraukia jų dėmesį, vaikai su ASS dažnai atrodo nesidomintys arba nesuvokiantys, kas vyksta aplink juos. Jie taip pat rodo skirtumus, kaip jie žaidžia. Jie gali turėti sunkumų su funkciniu žaidimu arba naudoti žaislus, kurie turi pagrindinį paskirtį, pvz., žaislinius įrankius ar maisto gaminimo rinkinį. Jie paprastai nežaidžia „vaizduotės žaidimų”, nesijungia į grupinius žaidimus, neimituoja kitų, nesikuria bendradarbiavimo ar kūrybiškai nenaudoja savo žaislų.

Susiję autizmo spektro sutrikimo požymiai ir simptomai

Nors tai nėra oficialios autizmo diagnostikos kriterijai, vaikai su autizmo spektro sutrikimais dažnai kenčia nuo vienos ar daugiau šių problemų: Sensory problems – Daugelis vaikų su autizmo spektro sutrikimais reaguoja į sensorinius dirgiklius per mažai arba per daug. Kartais jie gali ignoruoti žmones, kurie su jais kalba, net iki to, kad atrodo, jog jie yra kurti. Tačiau kitais atvejais jie gali būti sutrikdyti net ir švelniausių garsų. Staigūs triukšmai, tokie kaip skambantis telefonas, gali būti neramūs, ir jie gali reaguoti uždengdami ausis ir kartodami garsus, kad užgožtų erzinantį garsą. Vaikai su autizmo spektru taip pat linkę būti labai jautrūs prisilietimui ir tekstūrai. Jie gali susiraukti dėl pat ant nugaros ar tam tikro audinio jausmo prieš jų odą. Emotional difficulties – Vaikai su autizmo spektro sutrikimais gali turėti sunkumų reguliuoti savo emocijas arba tinkamai jas išreikšti. Pavyzdžiui, jūsų vaikas gali pradėti rėkti, verkti arba juoktis isteriškai be aiškios priežasties. Kai stresas, jie gali rodyti destruktyvų ar net agresyvų elgesį (laužyti daiktus, mušti kitus ar žaloti save). Nacionalinis vaikų su negalia sklaidos centras taip pat pažymi, kad vaikai su ASS gali būti nejautrūs tikriems pavojams, pavyzdžiui, judantiems transporto priemonėms ar aukščiams, tačiau būti išsigandę nekenksmingų objektų, pavyzdžiui, pliušinio gyvūno. Uneven cognitive abilities – ASS pasireiškia visais intelekto lygiais. Tačiau net ir vaikai su vidutiniu ar aukštu intelektu dažnai turi nevienodai išvystytus kognityvinius įgūdžius. Nenuostabu, kad žodiniai įgūdžiai linkę būti silpnesni nei neverbaliniai įgūdžiai. Be to, vaikai su Autizmo spektro sutrikimu paprastai gerai atlieka užduotis, susijusias su momentine atmintimi ar vizualiniais gebėjimais, tuo tarpu užduotys, susijusios su simboliniu ar abstrakčiu mąstymu, yra sunkesnės.

Savant įgūdžiai autizmo spektro sutrikime

Apie 10% žmonių su autizmo spektro sutrikimais turi specialių „savant” įgūdžių. Dažniausi savant įgūdžiai apima matematinius skaičiavimus, kalendorius, meninius ir muzikinius gebėjimus bei atminties žygdarbius. Pavyzdžiui, autistinis savantas gali sugebėti padauginti didelius skaičius galvoje, groti fortepijono koncertą po vieno klausymo arba greitai įsiminti sudėtingus žemėlapius.

Kaip diagnozuojamas autizmas?

Kelias iki ASD diagnozės gali būti sudėtingas ir ilgas. Iš tiesų, dažnai praeina du ar trys metai po pirmųjų ASD simptomų pastebėjimo, kol nustatoma oficiali diagnozė. Tai iš dalies dėl susirūpinimo dėl etiketės priskyrimo arba neteisingo diagnozavimo. Tačiau ASD diagnozė taip pat gali būti atidėta, jei gydytojas rimtai nevertina tėvų susirūpinimų arba jei šeima nėra nukreipta pas sveikatos priežiūros specialistus, kurie specializuojasi raidos sutrikimuose. Jei nerimaujate, kad jūsų vaikas turi ASD, svarbu siekti klinikinės diagnozės. Tačiau nelaukite šios diagnozės, kad pradėtumėte gydyti savo vaiką. Ankstyva intervencija ikimokykliniais metais pagerins jūsų vaiko galimybes įveikti jų raidos vėlavimus. Todėl ieškokite gydymo galimybių ir nesijaudinkite, jei vis dar laukiate galutinės diagnozės. Potencialios etiketės priskyrimas jūsų vaiko problemai yra daug mažiau svarbus nei simptomų gydymas.

Autizmo spektro sutrikimo diagnozavimas

Norėdami nustatyti, ar jūsų vaikas turi autizmo spektro sutrikimą ar kitą raidos būklę, specialistai atidžiai stebi, kaip jūsų vaikas sąveikauja su kitais, bendrauja ir elgiasi. Diagnozė grindžiama atskleistais elgesio modeliais. Jei nerimaujate, kad jūsų vaikas turi autizmo spektro sutrikimą ir raidos patikra patvirtina riziką, paprašykite savo šeimos gydytojo arba pediatro, kad nedelsiant nukreiptų jus pas autizmo specialistą arba specialistų komandą išsamiam įvertinimui. Kadangi autizmo spektro sutrikimo diagnozė yra sudėtinga, būtina susitikti su ekspertais, turinčiais mokymą ir patirtį šioje labai specializuotoje srityje. Specialistų komanda, dalyvaujanti diagnozuojant jūsų vaiką, gali apimti:

1. Vaikų psichologus
2. Vaikų psichiatrus
3. Kalbos patologus
4. Raidos pediatrus
5. Pediatrinius neurologus
6. Audiologus
7. Fizinius terapeutus
8. Specialiojo ugdymo mokytojus

Autizmo spektro sutrikimo diagnozavimas nėra trumpas procesas. Nėra vieno medicininio testo, kuris galėtų jį galutinai diagnozuoti; vietoj to, norint tiksliai nustatyti jūsų vaiko problemą, gali prireikti kelių įvertinimų ir testų.

Autizmo spektro sutrikimo įvertinimas

Tėvų interviu – Pirmame diagnostinio įvertinimo etape jūs suteiksite gydytojui foninę informaciją apie savo vaiko medicininę, raidos ir elgesio istoriją. Jei vedėte dienoraštį ar užrašus apie bet ką, kas jums rūpi, pasidalinkite šia informacija. Gydytojas taip pat norės sužinoti apie jūsų šeimos medicininę ir psichinę sveikatos istoriją. Medicininis tyrimas – Medicininis įvertinimas apima bendrą fizinį, neurologinį tyrimą, laboratorinius tyrimus ir genetinį testavimą. Jūsų vaikas bus kruopščiai patikrintas, siekiant nustatyti jų raidos problemų priežastis ir nustatyti bet kokias bendras būkles. Klausos testas – Kadangi klausos problemos gali sukelti socialinius ir kalbos vėlavimus, jos turi būti atmestos prieš diagnozuojant Autizmo spektro sutrikimą. Jūsų vaikas bus formaliai įvertintas audiologiniu tyrimu, kurio metu bus patikrinta, ar nėra klausos sutrikimų, taip pat kitų klausos problemų ar garsų jautrumo, kurie kartais pasireiškia kartu su autizmu. Stebėjimas – Raidos specialistai stebės jūsų vaiką įvairiose aplinkose, kad ieškotų neįprasto elgesio, susijusio su Autizmo spektro sutrikimu. Jie gali stebėti, kaip jūsų vaikas žaidžia ar sąveikauja su kitais žmonėmis. Švino patikra – Kadangi apsinuodijimas švinu gali sukelti autizmui būdingus simptomus, Nacionalinis aplinkos sveikatos centras rekomenduoja, kad visi vaikai su raidos vėlavimais būtų patikrinti dėl apsinuodijimo švinu.

Kiti testai

Priklausomai nuo jūsų vaiko simptomų ir jų sunkumo, diagnostinis įvertinimas taip pat gali apimti kalbos, intelekto, socialinius, sensorinio apdorojimo ir motorinius testus. Šie testai gali būti naudingi ne tik diagnozuojant autizmą, bet ir nustatant, kokio tipo gydymo jūsų vaikas reikia. Kalbos ir kalbos įvertinimas – Kalbos patologas įvertins jūsų vaiko kalbos ir komunikacijos gebėjimus dėl autizmo požymių, taip pat ieškos bet kokių specifinių kalbos sutrikimų ar sutrikimų rodiklių. Kognityvinis testavimas – Jūsų vaikui gali būti atliktas standartizuotas intelekto testas arba neformalus kognityvinis įvertinimas. Adaptacinio funkcionavimo įvertinimas – Jūsų vaikas gali būti įvertintas dėl jų gebėjimo funkcionuoti

Lukas Grinčius

Gydytojas ir medicinos švietėjas, ekspertas ligų nustatymo ir simptomų analizės srityse. Turėdamas daugiau nei dešimties metų patirtį klinikinėje praktikoje, jis yra pasiryžęs padėti žmonėms anksti atpažinti sveikatos problemas ir skatinti laiku kreiptis į medikus.

Dr. Grinčius yra baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete ir specializavosi vidaus ligų diagnostikoje Europos sveikatos mokslų universitete. Dirbdamas šeimos gydytoju, jis atkreipė dėmesį į tai, kad pacientai neretai ignoruoja ar klaidingai aiškina savo simptomus. Tai paskatino jį rašyti mokomuosius straipsnius, siekiant padėti žmonėms geriau suprasti savo kūno signalus.

Jo straipsniuose pateikiama išsamūs, tačiau suprantami duomenys apie įvairias ligas – nuo paplitusių simptomų, pavyzdžiui, nuovargio ar galvos skausmo, iki retesnių ir sudėtingesnių, tokie kaip autoimuninės ar neurologinės problemos. Lukas taip pat dalijasi patarimais, kada reikėtų eiti pas gydytoją ir kokie pirmieji žingsniai turėtų būti imtasi.

Kai Lukas nerašo straipsnių ar neanalizuoja naujausių mokslo darbų, jis mėgsta leisti laiką gamtoje, užsiima sportu ir dalyvauja sveikatos švietimo projektuose. Jo tikslas – didinti žmonių sąmoningumą sveikatos klausimais ir skatinti juos rūpintis savo gerove, pradedant nuo simptomų pažinimo.