Aspergerio sindromas yra terminas, kuris kartais vartojamas apibūdinti vystymosi sutrikimą, priklausantį autizmo spektro sutrikimų (ASS) grupei. Žmonėms, turintiems šio tipo ASS, dažnai sunku bendrauti socialiai, jie laikosi griežtos rutinos, turi siaurą interesų ratą ir elgiasi pasikartojančiais būdais, pavyzdžiui, mojuoja rankomis.
Aukštai funkcionuojantis autizmas
Gydytojai kartais Aspergerio sindromą vadina „aukštai funkcionuojančiu“ ASS tipu, nes jo simptomai dažniausiai nėra tokie stiprūs kaip kitų autizmo formų.
Aspergerio sindromo istorija
Aspergerio sindromas buvo pavadintas Hanso Aspergerio, Vienos gydytojo, vardu. Šis gydytojas, dirbdamas nacių valdymo laikotarpiu, 1940-aisiais pirmasis pastebėjo socialinių sunkumų modelį tarp tam tikrų jo prižiūrimų vaikų, kuris dabar apibūdina šį sutrikimą. Dauguma šiandien žinomų faktų apie Aspergerio sindromą yra susiję su jo darbais.
Nepaisant to, kad Hanso Aspergerio tyrimai buvo reikšmingi, šio sindromo pavadinimas yra prieštaringai vertinamas. Yra nuomonių, kad jo moksliniai darbai galėjo remti „rasių higienos“ politiką, pagal kurią žmonės su tam tikromis negaliomis turėjo būti eliminuojami, o jų tėvai sterilizuojami.
Kai kurie teigia, kad Aspergeris sukūrė apibūdinimą vaikams, kurie buvo autizmo spektro aukštai funkcionuojančioje pusėje, siekdamas apsaugoti juos nuo nacių politikos. Tačiau nauji tyrimai rodo, kad šis terminas taip pat prisidėjo prie žalos ir net kai kurių vaikų žūties.
Aspergerio sindromo simptomai
Aspergerio sindromo požymiai pasireiškia ankstyvoje vaikystėje. Daugeliu atvejų diagnozė nustatoma 5–9 metų amžiaus, tačiau kai kurie žmonės sužino apie tai tik būdami suaugę. Nėra dviejų žmonių, turinčių visiškai identiškus simptomus, tačiau paprastai jie susiję su emocinėmis, bendravimo ir elgesio sritimis.
Štai keletas galimų simptomų:
- Sunku palaikyti akių kontaktą
- Socialinių situacijų nepatogumas
- Sunkumai atsakant į pokalbio metu išsakytus komentarus
- Socialinių ženklų, kurie kitiems yra akivaizdūs, nesuvokimas
- Kūno kalbos ir veido išraiškų nesupratimas
- Ribotas emocijų demonstravimas
- Monotoniškas, „robotizuotas“ balsas
- Polinkis daug kalbėti viena tema, pavyzdžiui, apie akmenis ar sporto statistiką
- Žodžių, frazių ar judesių kartojimas
- Nenoras pokyčiams
- Laikomasi tos pačios dienotvarkės ir įpročių, pavyzdžiui, valgoma ta pati maistas
Suaugusiųjų Aspergerio sindromo simptomai
Nors nėra specifinių simptomų, kurie pasireiškia tik suaugusiesiems, kai kurie požymiai yra dažnesni:
- Koordinacijos trūkumas
- Gerai išlavinti žodiniai gebėjimai
- Polinkis į apsėdimą viena tema
- Socialiniai sunkumai
- Padidėjęs jautrumas aplinkos dirgikliams
Aspergerio sindromo diagnozė
Jei pastebite savo vaiko elgesyje Aspergerio sindromui būdingų požymių, pasitarkite su pediatru. Jis gali nukreipti jus pas specialistą, kuris dirba su autizmo spektro sutrikimais (ASS).
Gydytojas paprastai užduos tokius klausimus apie vaiko elgesį:
- Kokius simptomus pastebėjote ir kada juos pirmą kartą pastebėjote?
- Kada vaikas pradėjo kalbėti ir kaip jis bendrauja?
- Ar vaikas yra itin susidomėjęs tam tikrais dalykais ar veiklomis?
- Ar jis turi draugų, ir kaip bendrauja su kitais?
Po to gydytojas stebės vaiką skirtingose situacijose, kad įvertintų jo komunikacinius ir elgesio įgūdžius.
Diagnozė suaugusiems
Suaugusiesiems nėra specifinio testo Aspergerio sindromui diagnozuoti ar specialių diagnostinių kriterijų. Taip yra iš dalies dėl to, kad šis sindromas paprastai nustatomas vaikystėje. Tačiau jei manote, kad turite Aspergerio sindromą, kreipkitės į savo gydytoją, kuris nukreips jus pas tinkamą specialistą.
Specialistai, diagnozuojantys Aspergerio sindromą, yra šie:
- Psichologai – diagnozuoja ir gydo emocines bei elgesio problemas.
- Neurologai – specializuojasi smegenų sutrikimų gydyme.
- Vaikų raidos pediatrai – sprendžia kalbos, kalbėjimo ir kitus vaikų raidos klausimus.
- Psichiatrai – gydo psichikos sutrikimus ir skiria vaistus.
Dažnai Aspergerio sindromas gydomas taikant komandinį požiūrį, kai jūs arba jūsų vaikas matote kelis gydytojus.
Ar Aspergeris yra autizmas?
Anksčiau Aspergerio sindromas ir autizmas buvo laikomi atskiromis diagnozėmis. Tačiau nuo 2013 metų, pasirodžius Diagnostikos ir statistikos vadovo (DSM-5) naujai redakcijai, šis sindromas buvo įtrauktas į platesnę autizmo spektro sutrikimų (ASS) kategoriją. Ši grupė apima susijusius sutrikimus, kurie dalijasi tam tikrais simptomais.
Nepaisant šios klasifikacijos, daugelis žmonių vis dar vartoja terminą „Aspergerio sindromas“. DSM-5 taip pat numato kitą diagnozę – socialinio pragmatinio komunikacijos sutrikimą, kuris turi panašių simptomų kaip Aspergerio sindromas, tačiau tokie asmenys kognityviai yra įprasti.
Aspergerio gydymas
Kadangi kiekvieno žmogaus poreikiai yra skirtingi, nėra vieno universalaus gydymo. Gydytojui gali prireikti išbandyti kelias terapijas, kad surastų veiksmingiausią metodą.
Gydymo metodai gali apimti:
- Socialinių įgūdžių lavinimą. Grupėse ar individualiose sesijose terapeutai moko jus arba jūsų vaiką, kaip bendrauti su kitais ir tinkamiau reikšti emocijas. Socialiniai įgūdžiai dažnai geriausiai išmokstami stebint ir imituojant kitų elgesį.
- Kalbos terapiją. Ši terapija padeda pagerinti bendravimo įgūdžius, pavyzdžiui, išmokti naudoti natūralų balso toną vietoj monotoniško kalbėjimo. Ji taip pat padeda suprasti socialinius signalus, tokius kaip rankų gestai ir akių kontaktas.
- Kognityvinę elgesio terapiją (CBT). Šis metodas padeda pakeisti mąstymo modelius, kad jūs ar jūsų vaikas geriau kontroliuotų emocijas ir pasikartojantį elgesį. Tai padeda susidoroti su protrūkiais, obsesijomis ir emociniais sunkumais.
- Taikomosios elgesio analizės (ABA) metodą. Ši technika skatina teigiamus socialinius ir komunikacinius įgūdžius bei mažina neveiksmingą elgesį. Terapeutas naudoja pagyrimus ar kitą „teigiamą paskatinimą“, kad paskatintų norimus rezultatus.
- Vaistus. Nors nėra FDA patvirtintų vaistų Aspergerio sindromui ar ASS gydyti, tam tikri medikamentai gali padėti valdyti susijusius simptomus, tokius kaip depresija ar nerimas. Gydytojas gali skirti:
- Selektyvius serotonino reabsorbcijos inhibitorius (SSRI)
- Antipsichozinius vaistus
- Stimuliatorius
- Tėvų švietimą ir mokymą. Jei prižiūrite vaiką, turintį Aspergerio simptomų, galite išmokti panašių metodų kaip ir jūsų vaikas, kad galėtumėte namuose lavinti socialinius įgūdžius. Kai kurios šeimos taip pat lankosi pas specialistus, kurie padeda įveikti gyvenimo su Aspergerio sindromu iššūkius.
Šaltiniai:
- Adult Autism Center: „Why ABA Therapy Is Important For Adults With Autism.”
- American Academy of Pediatrics: „New DSM-5 includes changes to autism criteria.”
- American Psychiatric Association: „Autism Spectrum Disorder.”
- Asperger/Autism Network: „Asperger Syndrome Diagnosis in Children.”
- Autism Society: „Asperger’s Syndrome.”
- Autism Speaks: „Answers to Frequently Asked Questions about DSM-5.”
- Autism Speaks: „Asperger Syndrome.”
- Autism Speaks: „Interventions and Treatment Options.”
- Autism Speaks: „Social Communication Disorder: Parents Seek Guidance.”
- Cleveland Clinic: „Asperger Syndrome.”
- Nationwide Children’s: „What is Asperger’s Syndrome?”
- National Institute of Neurological Disorders and Stroke: „Autism Spectrum Disorder Fact Sheet.”
- Nemours Foundation: „Asperger Syndrome.”
- Molecular Autism: „Hans Asperger, National Socialism, and “race hygiene” in Nazi-era Vienna.”
- Molecular Autism: „Dyspraxia and autistic traits in adults with and without autism spectrum conditions.”
