Visame pasaulyje pastebima aiški didelių korporacijų strateginė kryptis – veiklos globalizavimas, o investicijos į kitų šalių ekonomiką yra viena iš priemonių siekiant šio tikslo. Ateidama į naują rinką, firma arba
- siekia parduoti čia savo produktus, t.y. ieško rinkos;
- arba čia ieško pigesnių resursų, mažesnių gamybos kaštų;
- arba ir vieno, ir kito.
Kodėl įmonės investuoja į užsienio šalis?
Dauguma ekonomistų nurodo dvi pagrindines priežastis, dėl kurių investuojama užsienio šalyse:
Augimo siekis – stipriai besivystančios kai kurių šalių rinkos suteikia galimybę užsidirbti papildomai pajamų, žinoma dažniausiai ne be papildomos rizikos, kurią paprastai būna labai sunku įvertinti paprasčiausiai dėl informacijos stokos; antra, rizikos diversifikacija, arba investicijų rizikos išskaidymas tarp užsienio kompanijų ir užsienio rinkų.
Susiduriame su gana paradoksalia situacija – investuojama svetur siekiant išskaidyti riziką, tačiau tuo pačiu siekiama uždirbti didesnę pelno normą. Pastarąją dažniausiai galima užsidirbti stipriai augančios ekonomikos šalyse, tačiau pasaulio praktika rodo, jog tai siejasi su nemaža papildoma rizika, galimybe visiškai prarasti dalį investuoto kapitalo. Tačiau papildomos naudos ir naujos veiklos galimybės visada traukė verslininkus, kuriems vietinė rinka jau buvo, jų nuomone, pakankamai užpildyta ir išnaudotos jos teikiamos galimybės.
Daugiau įmonių investavimo į užsienio šalis priežasčių
J.Madura pateikia išsamesnį sąrašą priežasčių, aiškinančių, kodėl investuojama į kitas šalis:
Ieškoma naujų vartotojų gaminamai produkcijai ar teikiamoms paslaugoms. Augdama kompanija pasiekia tam tikrą ribą, kai tolimesnis jos plėtimasis apibrėžtoje geografinėje zonoje tampa neįmanomu. Kita priežastis gali būti aukštas konkurencijos laipsnis esamoje rinkoje ir tai tampa dar vienu motyvu investuoti į naujas, ne tokias konkurentines rinkas. Tokių investicijų Lietuvoje šiuo metu yra dauguma – tai investicijos į telekomunikacijas, naftos perdirbimą ir pan. Taip elgiasi ir Lietuvos įmonės, pvz., VP, Hanner ir kitos.
Naujos rinkos
Ieškoma rinkų, kur galima gauti didesnius, papildomus pelnus. Galimybė plėtoti veiklą tarptautinėse rinkose. Nors šiuo metu JAV yra pati didžiausia rinka, tačiau visgi ji sudaro tik apie pusę visos pasaulio kapitalo rinkos vertės.
Gamybos masto ekonomija
Investuojant siekiama užsitikrinti gamybos masto ekonomiją. Tai aktualus motyvas firmoms, gaminančioms dideliais kiekiais ir naudojančioms mechanizuotas gamybos linijas. Lietuva nėra pats geriausias sprendimas investuoti tik atsižvelgiant į jos rinką, kadangi rinkos dydis yra ribotas. Bet muitų sąjunga ją gerokai išplečia.
Pigesni gamybos veiksniai
Naujose rinkose ieškoma pigesnių gamybos veiksnių. Skirtingose šalyse gali labai stipriai skirtis darbo jėgos, žemės panaudojimo ir kt. kaštai, todėl labai svarbu produkto gamybą koncentruoti ten, kur žemi gamybos veiksnių kaštai, o produkciją realizuoti ten, kur jie aukštesni. Lietuva pripažįstama kaip šalis, turinti kvalifikuotą ir palyginus nebrangiai apmokamą darbo jėgą.
Pigesnės žaliavos
Naujose rinkose ieškoma pigesnių žaliavų. Gali būti taip, kad žymiai pigiau yra steigti įmonę šalia žaliavų šaltinio, nei jas transportuoti į jau egzistuojančią įmonę kitoje šalyje. Tai ypač aktualu, jei transportavimo kaštai labai dideli. Deja, čia nėra didesnių galimybių Lietuvai, kadangi šalis nėra turtinga naudingų iškasenų ir kitų žaliavų.
Užsienio technologijos
Per investicijas siekiama pasinaudoti užsienio technologijomis. Korporacijos vis dažniau stengiasi įsigyti įmones, tuo pačiu perimdamos jų gamybos technologijas. Vėliau jos patobulinamos ir pritaikomos visuose korporacijai priklausančiuose padaliniuose bei filialuose. Lygiai taip pat sėkmingai gali būti perimta ir užimamos kompanijos efektyvi valdymo struktūra, organizacijos kultūra ir kiti, nebūtinai materialūs, dalykai.
Monopolistinės padėties išnaudojimas
Naujojoje rinkoje yra galimybė išnaudoti monopolistinę padėtį. Jeigu atskira firma savo žinioje turi resursus, žinias arba technologijas, neprieinamas savo konkurentams, tokį konkurencinį pranašumą ji gali išnaudoti bet kokioje rinkoje tarptautiniu mastu.
Žinoma, monopolija nėra toleruojama, tačiau būna išimčių, kai pati vyriausybė suteikia įmonei monopolinę padėtį, pati turėdama iš to sau naudos, bet dažnai čia neapsieinama be kišimosi į kainodarą (Mažeikių „Nafta“, dujos).
Silpna valiuta
Dar viena, palyginus rečiau naudojama strategija, yra investicijos į šalį, kurios valiuta palyginus silpna (tokiu atveju jums reikės padaryti mažiau išlaidų savo valiutos atžvilgiu), bet tikimasi, jog laikui bėgant ji sustiprės.
Prekybos barjerai
Įvairūs šalių prekybos barjerai bei apribojimai taip pat skatina investuoti siekiant juos apeiti. Firma steigia toje valstybėje filialą ir iš užsienio tampa vietiniu gamintoju, saugomu tos valstybės įstatymų nuo potencialių konkurentų. Tai savotiška gynybinė strategija. Paprastai, jei investicija į tą šalį yra pakankamai didelė, tokia užsienio firma neretai gali susilaukti ir paramos iš vyriausybės.
Diversifikacijos tarptautiniu mastu
Investuodamos į naujas rinkas firmos siekia veiklos diversifikacijos tarptautiniu mastu. Jeigu jau egzistuojantys kompanijų filialai pasiekė žydėjimo arba brandos stadiją, tai, kaip žinome, anksčiau ar vėliau prasidės jų nuosmukis, todėl labai svarbu yra steigti filialus, kurie garantuos tolesnį augimą, bet jau naujose rinkose.
Plačios galimybės diversifikuoti investicijų portfelį
Taigi, investuojant kitose šalyse, atsiveria plačios galimybės stipriai diversifikuoti investicijų portfelį. Daugybė stiprių kompanijų pradedant automobilių ir elektronikos ir baigiant chemijos bei statybos korporacijomis yra išsimėčiusios po visą pasaulį.
Ir kas svarbiausia, dažniausiai palankiausios investavimo galimybės slypi ne stipriai išsivysčiusiose Vakarų šalyse, bet savo ekonomiką šiuo metu transformuojančiose Rytų valstybėse ir besiplečiančiose Azijos ir Lotynų Amerikos valstybių vartojimo rinkose.
