Steponas Darius ir Stasys Girėnas – dvi neatsiejamos Lietuvos aviacijos istorijos figūros. Jų drąsa, patriotiškumas ir pasiaukojimas paliko neišdildomą įspaudą Lietuvos ir pasaulio aviacijos istorijoje. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius faktus apie jų gyvenimą, pasiruošimą legendiniam skrydžiui ir įvykį, tapusį Lietuvos pasididžiavimo simboliu.
Ankstyvasis gyvenimas ir kelias į aviaciją
Steponas Darius (tikrasis vardas Steponas Jucevičius-Darašius) gimė 1896 m. sausio 8 d. Rubiškiuose, netoli Kretingos. 1907 m. jo šeima emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. Ten jis baigė mokslus, dirbo įvairius darbus ir aktyviai dalyvavo lietuvių išeivijos veikloje. 1917 m. Steponas įstojo į JAV kariuomenę, kur buvo mokomas kaip lakūnas. Pirmojo pasaulinio karo metu jis įgijo karinę ir aviacijos patirtį, kuri tapo pagrindu jo būsimai karjerai.
Stasys Girėnas (tikrasis vardas Stasys Girskis) gimė 1893 m. spalio 4 d. Vytogaloje, netoli Šilalės. Kaip ir Darius, jis ankstyvoje jaunystėje emigravo į JAV. Ten dirbo įvairius darbus, o galiausiai įsidarbino aviacijos srityje. Girėnas buvo gabus mechanikas ir lakūnas, žavėjęsis technologijomis bei turėjęs didelę aistrą skrydžiams.
Abu vyrai susitiko Čikagoje ir greitai užmezgė draugystę, paremta bendrais interesais – meile aviacijai ir stipriu patriotizmu. Jie abu svajojo apie tai, kaip galėtų prisidėti prie savo gimtinės – Lietuvos – gerovės ir pasaulinio pripažinimo.
Lituanica: svajonė ir pasiruošimas skrydžiui
1927 m. Charles Lindbergh’as pirmasis atliko vienviečio lėktuvo skrydį per Atlantą. Šis įvykis įkvėpė daugelį lakūnų visame pasaulyje, taip pat ir Darių su Girėnu. Jie nusprendė įveikti dar didesnį iššūkį – atlikti skrydį per Atlantą į Lietuvą.
Jų pasiruošimas prasidėjo 1932 m., kai jie įsigijo lėktuvą „Bellanca CH-300 Pacemaker”, kurį pavadino Lituanica. Lėktuvas buvo modifikuotas tam, kad galėtų skristi ilgą laiką ir talpintų daugiau kuro. Jie investavo visas savo santaupas ir pritraukė lietuvių bendruomenės JAV paramą. Tiek Darius, tiek Girėnas buvo ne tik puikūs lakūnai, bet ir išmanė mechaniką, todėl patys prisidėjo prie lėktuvo paruošimo.
Jie planavo skristi iš Niujorko (JAV) į Kauną (Lietuva) be tarpinių sustojimų. Tuo metu tai buvo ne tik techniškai sudėtinga, bet ir labai rizikinga. Jie neturėjo nei modernios navigacinės įrangos, nei radijo ryšio, todėl orientavosi tik pagal kompasą, žemėlapius ir astronominius ženklus.
Didysis skrydis
1933 m. liepos 15 d. Darius ir Girėnas pakilo iš Floyd Bennett oro uosto Niujorke. Jie buvo apsirengę lengvais drabužiais ir turėjo minimalias atsargas – tik vandens, sumuštinių ir kelis būtinuosius daiktus. Lėktuvas buvo maksimaliai užpildytas kuru, o skrydis planuotas trukti apie 40 valandų.
Skrydis buvo sėkmingas beveik visą kelią. Jie įveikė daugiau nei 6 000 kilometrų ir tapo antrieji žmonės istorijoje, be sustojimų perskridę Atlantą. Deja, liepos 17-osios naktį, praėjus 37 valandoms ir įveikus 6411 km, Lituanica sudužo miškuose netoli Soldino (dabar Pszczelnikas, Lenkija). Žuvo abu lakūnai.
Priežastys ir pasekmės
Tikslios avarijos priežastys iki šiol nėra galutinai nustatytos. Tuo metu buvo manoma, kad lėktuvo sudužimą galėjo lemti blogos oro sąlygos, variklio gedimas arba nuovargis. Nors jie nesugebėjo pasiekti galutinio tikslo – Kauno, jų skrydis buvo laikomas neįtikėtinu pasiekimu.
Dariaus ir Girėno žūtis sukrėtė tiek Lietuvą, tiek lietuvių bendruomenę užsienyje. Jų palaikai buvo pervežti į Kauną, kur buvo palaidoti su didžiausiomis iškilmėmis. Skrydis tapo simboliu lietuvių tautos vienybei, drąsai ir ryžtui.
Palikimas
Steponas Darius ir Stasys Girėnas buvo apdovanoti daugybe po mirties suteiktų garbės titulų ir medalių. Jų vardai tapo nesibaigiančiu įkvėpimo šaltiniu lietuvių tautai.
Jų atminimui:
- Kaune įrengtas Dariaus ir Girėno stadionas.
- Prie Žaliakalnio stovi paminklas, skirtas jų atminimui.
- Lituanicos avarijos vietoje Lenkijoje pastatytas memorialas.
- Lietuvos bankas išleido monetas su Lituanicos atvaizdu.
- Mokyklos, gatvės ir net lėktuvai pavadinti jų vardais.
Faktiški pasiekimai ir įtaka aviacijai
Dariaus ir Girėno skrydis turėjo didelę reikšmę aviacijos istorijai. Jų įveiktas atstumas ir tikslumas, nepaisant minimalių technologijų, buvo stulbinantis. Jie įrodė, kad net mažos tautos atstovai gali pasiekti didelių laimėjimų.
Jų pasiaukojimas taip pat įkvėpė daugelį lietuvių, gyvenančių užsienyje, didžiuotis savo kilme ir aktyviau prisidėti prie Lietuvos gerovės. Skrydis simbolizavo ryšį tarp lietuvių diasporos ir gimtinės, o tai buvo itin svarbu XX a. pradžios geopolitinėje situacijoje.
Įdomūs faktai apie Steponą Darių ir Stasį Girėną
- Lituanica buvo pertvarkytas keleivinis lėktuvas. Originalus modelis galėjo gabenti šešis keleivius, tačiau Darius ir Girėnas jį pritaikė ilgoms kelionėms, pašalindami visas sėdynes ir padidindami kuro talpas.
- Jie skrido be radijo ryšio. Tuo metu tai buvo nepaprastai pavojinga, nes radijas galėjo padėti naviguoti ir pranešti apie avarines situacijas.
- Skrydžio trajektorija buvo labai tiksli. Nepaisant ribotų navigacijos priemonių, jie vos keliais kilometrais nukrypo nuo planuoto maršruto.
- Darius buvo aktyvus sportininkas. Jis prisidėjo prie lietuvių sporto vystymo JAV ir organizavo pirmąsias lietuvių tautines sporto žaidynes Kaune.
- Girėnas buvo ne tik lakūnas, bet ir išradėjas. Jis buvo sukūręs kelias technines inovacijas, susijusias su lėktuvų eksploatavimu.
