Miego sutrikimai gali rimtai paveikti jūsų gyvenimą, turėdami įtakos sveikatai, saugumui ir gyvenimo kokybei. Jie gali sukelti rimtų pasekmių, įskaitant pablogėjusią vairavimo kokybę ir sveikatos problemas. Svarbu pažymėti, kad kiekvienas kartais gali turėti sunkumų miegant.
Miego sutrikimų požymiai:
- Reguliarus miego trūkumas
- Nuovargis dieną, nepaisant 7 valandų miego
- Kasdienės veiklos sutrikimai
- Miegas yra būtinas sveikatai ir gerovei
- Miego trūkumas, negydomi sutrikimai veikia gyvenimą: darbą, santykius, sveikatą, saugumą
Miego sutrikimų tipai
Yra keletas miego sutrikimų tipų, kurie gali paveikti jūsų bendrą gerovę. Šių sutrikimų atpažinimas yra svarbus norint gauti tinkamą gydymą ir pagerinti miego kokybę. Štai keli dažni miego sutrikimų tipai:
- Nemiga, kai sunku užmigti arba išlikti miegui visą naktį.
- Miego apnėja, kai miego metu pasireiškia nenormalūs kvėpavimo modeliai.
- Neramių kojų sindromas (RLS), tai miego veiklos sutrikimas. Neramių kojų sindromas, dar vadinamas Viliso-Ekbomo liga, sukelia diskomforto jausmą ir poreikį judinti kojas bandant užmigti.
- Narkolepsija, būklė, kuriai būdingas ekstremalus mieguistumas dieną ir staigus užmigimas dienos metu.
Simptomai
Miego sutrikimų simptomai gali svyruoti nuo sunkumų užmigti iki pernelyg didelio mieguistumo dieną. Šie simptomai gali reikšmingai paveikti jūsų kasdienį funkcionavimą ir bendrą gyvenimo kokybę. Dažni požymiai, kuriuos reikėtų stebėti, apima:
- Sunkumai užmigti: Stengiatės užmigti, nors jaučiatės pavargę.
- Dažnas nubudimas: Nubudimas kelis kartus naktį ir sunkumai vėl užmigti.
- Dienos mieguistumas: Nuolatinis mieguistumas ar nuovargis dieną, net po pilnos nakties miego.
- Neramus miegas: Dažnas vartymasis ar nepatogus, sutrikdytas miegas.
- Knarkimas ar miego apnėja: Garsus knarkimas ar kvėpavimo sustojimo epizodai miego metu.
Priežastys
Sunkumai miegoti gali būti dėl kelių veiksnių. Nors priežastys gali skirtis, visų miego sutrikimų pasekmė yra natūralios kūno dienos miego ir budrumo ciklo sutrikimas arba išryškėjimas. Aštuoni veiksniai apima:
- Fiziniai (pvz., opos)
- Medicininiai (pvz., astma)
- Psiichiatrijos (pvz., depresija ir nerimo sutrikimai)
- Apžvalginiai (pvz., alkoholis)
- Naktinis darbas (tokie darbo grafikai sutrikdo „biologinius laikrodžius”)
- Genetika (narkolepsija yra paveldima)
- Vaistai (kai kurie trukdo miegui)
- Amžius (maždaug pusė visų suaugusiųjų, vyresnių nei 65 metų, turi miego sutrikimą. Nėra aišku, ar tai yra normalu senstant, ar tai yra vaistų, kuriuos dažnai vartoja vyresni žmonės, rezultatas)
Diagnozė
Norint nustatyti miego problemos priežastį, gydytojas gali atlikti fizinį tyrimą ir surinkti medicininę ir miego istoriją. Miego sutrikimų diagnozė dažnai reikalauja išsamaus vertinimo, kad būtų nustatyta pagrindinė priežastis.
- Gali prireikti papildomų tyrimų
- Apžvalga atsižvelgia į veiksnius, prisidedančius prie nemigos
- Klausimai apie knarkimą, svorio augimą, nerimą, depresiją
Naudojami diagnostiniai testai
- Miego dienoraštis: Sekamas miego modelių diagnozavimui
- Epworth mieguistumo skalė: Vertinama dienos mieguistumas
- Polisomnografija: Matuojama miego veikla
- Aktigrafija: Vertinami miego-budrumo modeliai naudojant riešo prietaisą
- Psichinės sveikatos tyrimas: Tikrinama depresija, nerimas, kiti sutrikimai
Gydymas
Miego sutrikimų gydymas priklauso nuo konkrečios būklės ir jos sunkumo. Dažniausi metodai apima:
- Gyvenimo būdo pokyčiai: Miego higienos gerinimas, reguliaraus miego grafiko palaikymas ir kofeino ar alkoholio vartojimo mažinimas.
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): Struktūrizuota terapija, dažnai naudojama nemigai, siekiant pakeisti neigiamas minties schemas apie miegą.
- Vaistai: Gali būti rekomenduojami receptiniai arba be recepto miego pagalbiniai preparatai trumpalaikiam palengvinimui.
- Nuolatinis teigiamas kvėpavimo slėgis (CPAP): Miego apnėjai CPAP aparatas gali padėti išlaikyti kvėpavimo takus atvirus miego metu.
- Atpalaidavimo technikos: Praktikos, tokios kaip meditacija, gilaus kvėpavimo pratimai ar progresyvi raumenų atpalaidavimo technika, siekiant sumažinti stresą ir nerimą.
- Chirurgija: Kai kuriais sunkių miego apnėjos atvejais gali prireikti chirurginių procedūrų, kad būtų ištaisyti fiziniai kvėpavimo takų obstrukcijos.
Sprendžiant miego sutrikimus, asmenys gali patirti pagerėjusią miego kokybę ir bendrą gerovę.
Kada kreiptis į gydytoją?
Svarbu anksti atpažinti miego sutrikimų požymius. Jei patiriate bet kurį iš šių požymių, svarbu nedelsiant pasitarti su gydytoju:
- Garsus knarkimas
- Jūsų partneris skundžiasi apnėjomis miego metu.
- Nukritimas užmigus vairuojant
- Sunkumai išlikti budriam, kai esate neaktyvus, pavyzdžiui, žiūrint televizorių ar skaitant
- Sunkumai atkreipiant dėmesį ar koncentruojantis darbe, mokykloje ar namuose
- Problemos su veikla darbe ar mokykloje
- Kiti dažnai sako, kad atrodote pavargę
- Sunkumai su atmintimi
- Lėti atsakymai
- Sunkumai kontroliuojant emocijas
- Kasdien jaučiate poreikį miegoti po pietų
Medicininė pagalba būtina, jei patiriate vieną ar daugiau iš šių požymių.
Miego sutrikimų prevencija
Kai kuriais atvejais miego problemos gali būti priskiriamos prevencinėms sveikatos būklėms. Svorio netekimas gali palengvinti obstrukcinę miego apnėją.
- Dietos pokyčiai
- Reguliarus fizinis aktyvumas gali užkirsti kelią miego problemoms.
- Gera miego higiena
- Stenkitės palaikyti nuoseklų miego grafiką ir vengti kofeino prieš miegą, kad išvengtumėte miego problemų. Eikite miegoti ir kelkitės tuo pačiu metu kiekvieną dieną.
Stenkitės nepamiegoti dieną, nes miegas gali sumažinti jūsų mieguistumą naktį.
Kūrybinga rašytoja, besidominti asmeniniu augimu, psichologija ir harmoningu gyvenimo būdu. Savo tekstuose ji siekia atrasti pusiausvyrą tarp kasdienio gyvenimo iššūkių ir vidinės ramybės, ieškodama ne tik atsakymų, bet ir įkvėpimo keliančių klausimų.
