COVID-19 yra liga, kurią sukelia koronavirusas SARS-CoV-2. Pirmą kartą ši liga buvo aprašyta 2019 m. pabaigoje Uhane, Kinijoje. 2020 m. kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, kad ši liga yra pandemija.
Dažniausi simptomai yra karščiavimas, sausas kosulys, dusulys, nuovargis ir sloga. Ligos progresas gali pasiekti plaučių uždegimą ar daugelio organų funkcijų nepakankamumą. Dauguma pacientų patiria lengvą ar vidutinio sunkumo formą.
Vyresni nei 65 metų asmenys ir sergantys lėtinėmis ligomis yra rizikos grupėje.
Prevencija apima vakcinaciją ir nespecifines priemones. Karantinas, izoliacija ir asmeninis higiena yra svarbios. Specifinio gydymo nėra, tačiau simptominis gydymas ir nuolatinis stebėjimas yra būtini.
Kas yra COVID-19 ir jo kilmė
Koronavirusas SARS-CoV-2 yra naujas virusas, kuris žmonėms nebuvo žinomas iki šiol. Šis virusas plinta lėtai, palyginus su kitais virusais. COVID-19 pandemija prasidėjo Kinijoje 2019 m. pabaigoje ir greitai išplito visame pasaulyje.
SARS-CoV-2 viruso charakteristikos
Virusas SARS-CoV-2 turi apytiksliai 29 kilobazių dydį. Jis gali plisti iki 14 dienų. Svarbu, kad jis gali plisti be simptomų, t.y. asimptominiai užsikrėtę asmenys gali perduoti virusą.
Šis virusas gali išlikti paviršiuose iki 72 valandų.
Pandemijos pradžia ir raida
SARS-CoV-2 virusas yra 96% panašus į RaTG13 šikšnosparnių koronavirusą. Jie pasižymi dideliu RNA mutacijų dažniu. Aukštas genomo rekombinacijos dažnis gali siekti net 25% viso genomo.
Nuo 2020 m. kovo mėn. COVID-19 buvo paskelbta pandemija. Pasaulyje užregistruota per 503 mln. įtariamų SARS-CoV-2 infekcijų atvejų. Daugiausia patvirtintų atvejų yra užfiksuota JAV, Indijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Brazilijoje.
PSO rekomendacijos
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teikia rekomendacijas dėl COVID-19 prevencijos. Rekomenduojama rankų higiena, socialinis atstumas ir kaukių dėvėjimas. Šių priemonių tikslas – sumažinti viruso plitimą ir apsaugoti visuomenę.
Pagrindiniai COVID-19 simptomai ir požymiai
COVID-19 gali sukelti daugybę simptomų. Karščiavimas, sausas kosulys ir nuovargis yra dažniausi. Taip pat gali būti raumenų skausmai, galvos skausmas, gerklės skausmas, skonių praradimas, viduriavimas ir dusulys.
Simptomai dažniausiai prasideda po 2-14 dienų. Sunkesni atvejai gali sukelti plaučių uždegimą ar kvėpavimo problemų. „Post-COVID-19 sindromas” gali trukti iki 6 mėnesių.
COVID-19 simptomai kartais panašūs į gripo. Specifiniai testai, kaip PGR ar greitasis antigeno testas, yra būtini. Vakcina apsaugo nuo sunkios ligos, bet simptomai gali pasireikšti ir paskiepytiems.
- COVID-19 simptomai: karščiavimas, kosulys, nuovargis, dusulys, skonio ar uoslės praradimas
- Kiti simptomai: raumenų skausmai, galvos skausmas, gerklės skausmas, viduriavimas
- Sunkių atvejų požymiai: apsunkęs kvėpavimas, krūtinės skausmas, sutrikusi sąmonė
- Ilgalaikės komplikacijos: post-COVID-19 sindromas, galintis tęstis iki 6 mėn.
Svarbu laiku atpažinti COVID-19 simptomus ir kreiptis medicininės pagalbos. Reguliarus vakcinavimasis ir laikymasis apsaugos priemonių sumažina riziką.
Koronavirusas: plitimo būdai ir rizikos veiksniai
COVID-19 plitimo būdai yra įvairūs, bet pagrindinis yra oro lašelinis perdavimas. Virusas skleidžiasi per kvėpavimo takų sekreto daleles. Šios dalelės atsiranda kalbant, čiaudint ar kosint.
Šios dalelės gali išlikti ore iki kelių valandų. Jų pagalba virusas užkrėtina kitus asmenis, esančius netoliese.
COVID-19 virusas gali išlikti ant paviršių iki 72 valandų. Užteršti paviršiai, kaip durų rankenos, staleliai ar telefonai, tampa viruso perdavimo vietomis. Žmonės gali užsikrėsti liesdami užterštus paviršių ir vėliau prisiliesdami prie veido, nosies ar burnos.
Rizikos grupės
Vyresni nei 60 metų žmonės turi didesnę riziką susirgti sunkia COVID-19 liga. Ypač tai taip, jei jie turi gretutinių sveikatos sutrikimų, kaip širdies ir kraujagyslių ligas, diabetą, lėtinių plaučių ligas.
Didesnė rizika taip pat yra sergant vėžio ligomis. Šie pacientai dažniau patiria sunkias komplikacijas ir didesnis mirštamumas.
- Vyresni nei 60 metų žmonės
- Žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis:
- Širdies ir kraujagyslių ligos
- Cukrinis diabetas
- Lėtinės plaučių ligos
- Onkologiniai pacientai
Ligos komplikacijos ir ilgalaikės pasekmės
COVID-19 gali sukelti daug komplikacijų, kaip plaučių uždegimai ir ūminis respiracinio distreso sindromas. Taip pat gali sukelti daugybės organų nepakankamumą. Ši liga palieka ilgalaikius padarinius, vadinamus post-COVID sindromu.
Tyrimai rodo, kad 6,2 proc. asmenų po COVID-19 komplikacijų išgyvena ilgalaikius simptomus. Žymiausiai ilgalaikiai simptomai sutinka žmones, kurie buvo gydyti ligoninėse. Tarp jų 43 proc. intensyvios terapijos skyriaus pacientų ir 27 proc. hospitalizuotų bendruose skyriuose.
- Dažniausi ilgalaikiai COVID-19 pasekmės yra nuolatinis nuovargis, silpnumas, kūno skausmai, kvėpavimo sutrikimai ir pažintinių funkcijų sutrikimas.
- Moterys yra labiau pažeidžiamos – post-COVID sindromo rizika joms 5,1 proc. didesnė nei vyrams.
- Simptomai gali tęstis iki 12 mėnesių, o kai kuriais atvejais ir ilgiau – užregistruota ilgiausia žinoma COVID-19 infekcijos trukmė siekė net 505 dienas.
Apie ketvirtadalis atvykusiųjų pasveikė namuose patyrė naujų sveikatos iššūkių. Tai įskaito nuovargį, raumenų silpnumą ir pokyčius skonio bei uoslės jautrumo srityje. Kognityviniai sutrikimai, kaip atminties ir koncentracijos problemos, dažniausiai sutinka sunkiai susirgusiųjų.
Nors COVID-19 dažnai laikoma ūmi virusų infekcija, jos komplikacijos ir ilgalaikės pasekmės yra svarbios. Sveikatos specialistų vertinimu, apie trečdalis persirgusiųjų patiria ilgalaikius pokyčius. Tai gali rimtai paveikti jų gyvenimo kokybę.
Diagnostikos metodai ir testavimo galimybės
COVID-19 diagnozuojama įvairiais būdais. Naudojami PGR testai, greitieji antigenų testai ir serologiniai tyrimai. Jie padeda nustatyti viruso infekciją ir stebėti ligos progresą.
PGR testai
PGR testai yra dažniausiai naudojami. Jie gali nustatyti viruso genetines medžiagas, net mažai koncentracijose. Šis metodas yra jautrus ir specifiškas, bet reikalauja specialios įrangos.
Greitieji antigenų testai
Greitieji antigenų testai nustato viruso baltymus per 15-30 minučių. Jie yra greitesni ir paprastesni, bet mažiau jautri ir specifiški nei PGR testai. Tačiau naudingi, kai yra simptomai ar kontaktas su virusu.
Serologiniai tyrimai
Serologiniai tyrimai nustato antikūnus prieš virusą. Jie nepadeda nustatyti ūminės ligos, bet rodo, ar asmuo yra persirgęs. Naudingi epidemiologijai ir imuniteto vertinimui.
Papildomai naudojami plaučių rentgenas ir kompiuterinė tomografija. Jie padeda įvertinti plaučių komplikacijas. Kompleksinis naudojimas leidžia tiksliai diagnozuoti ir stebėti ligą.
Efektyvios apsaugos priemonės nuo viruso
COVID-19 prevencija yra labai svarbi. Ji padeda sustabdyti viruso plitimą ir apsaugoti sveikatą. Kaukių dėvėjimas, dažnas rankų plovimas ir dezinfekavimas, bei socialinis atsiribojimas yra efektyvi.
Moksliniai tyrimai parodo, kad kaukės labai sumažina viruso perdavimą. Medicininės kaukės gali filtruoti iki 96,1% bakterijų. Trijų sluoksnių kaukės gali būti specialaus audinio iš švelnaus, specialaus audinio.
Dažnas rankų plovimas muilu ir vandeniu sumažina viruso perdavimo tikimybę. Svarbu taip pat laikytis socialinio atstumo. Vengti uždarų patalpų ir užtikrinti gerą vėdinimą.
Norint sustiprinti imuninę sistemą, svarbu laikytis sveikos gyvensenos. Maitintis subalansuotai, atsipalaiduoti ir sportuoti reguliariai yra svarbu.
Nuosekliai laikantis šių prevencinių priemonių, galima sumažinti riziką užsikrėsti COVID-19. Tai padeda išvengti sunkių komplikacijų.
Vakcinacija ir jos svarba kovoje su COVID-19
Vakcinacija yra svarus būdas kovoti su COVID-19. Naudojamos įvairios vakcinos, kaip mRNR ir vektorinės. Jų sukūrė mokslininkai ir farmacinės kompanijos.
Skiepijimo programos pradėtos 2020 metų pabaigoje. Pirmiausiai skiepijama rizikos grupėms.
Vakcinų tipai
Šiuo metu daugiausiai naudojamos Pfizer-BioNTech ir Moderna vakcinos. Jos sukurtos mRNR technologijos pagrindu. Šių vakcinų efektyvumas siekia iki 95 proc.
Tyrimai rodo, jog vakcinos ženkliai sumažina riziką susirgti sunkia COVID-19 liga. Taip pat sumažina riziką patekti į ligoninę.
Skiepijimo programos
- Pfizer-BioNTech vakcina reikalauja dviejų dozių. Imunitetas susidaro per 21 dieną po pirmosios dozės.
- Moderna vakcina taip pat turi dvi dozes. Imunitetas susidaro per 4 savaites.
- Kompanijos užtikrina, kad vakcinos atitinka visus reikalavimus.
- Vakcinacijos programos prioritetine tvarka skiepija rizikos grupes. Tačiau skiriasi tarp Europos šalių.
Nėra pakankamai duomenų apie ilgalaikį vakcinų poveikį. Tačiau jų pranašumas yra suteikiamas imunitetas. Vakcinacija yra svarbi kovai su šia pandemija.
Gydymo metodai ir priemonės
COVID-19 gydymas priklauso nuo ligos sunkumo. Lengvesniems atvejams simptominis gydymas padeda palengvinti būklę. Sunkesniems atvejams naudojami įvairūs vaistai ir gydymo būdai.
Antivirusiniai vaistai, kaip remdesiviras, padeda kovoti su COVID-19. Deksametazonas mažina uždegimą plaučiuose ir kituose organuose. 2022 metais Europoje patvirtintas Paxlovid, kuris sumažina hospitalizacijos riziką.
Moksliniai tyrimai tęsiasi, siekiant rasti efektyvesnius vaistus. Gydymo metodai vis tiek tobulinasi, siekiant geriausius rezultatus.
Izoliacijos ir karantino taisyklės
Užsikrėtusiems asmenims taikoma izoliacija. Artimai kontaktu turėjusiems – karantinas. Saviizoliacija trunka mažiausiai 10 dienų nuo simptomų pradžios. Kontaktų atsekimas yra svarbus, kad nustatytų ir izoliuotų visus galimus užsikrėtusius.
Saviizoliacija
Užsikrėtę asmenų privalo izoliuotis namuose ne daugiau kaip 10 dienų. Jei asmuo turi sunkius simptomus, izoliavimo laikas gali būti pratęstas. Vakcinuoti ar persirgę asmenys taip pat privalo izoliuotis, jei užsikrėtė COVID-19.
Kontaktų atsekimas
Kontaktų atsekimas yra svarbus, kad sustabdytų viruso plitimą. Svarbu greitai identifikuoti visus asmenis, turėjusius artimą kontaktą su užsikrėtusiuoju. Šie asmenys privalo izoliuotis, nepriklausomai nuo savo skiepo statuso.
