Kai kurie filmai įsirėžia į atmintį visam gyvenimui, ypač tie, kuriuos matėme vaikystėje. Geriausi vaikams skirti filmai būna įvairiausių formų – jaukios animacinės nuotykių istorijos, įtemptos drąsių veiksmų epopėjos, vizualiai kerintys kūriniai, kurie skatina jaunas vaizduotes, ir pasakojimai, kurie (kartais net to nesuvokiant) moko svarbių gyvenimo pamokų. Nuo mėgstamiausių animacinių filmų, tokių kaip „Disney”, „Pixar”, „Ghibli” ir „Aardman”, iki šeimoms skirtų miuziklų ar klasikinės vaikų literatūros ekranizacijų – vaikus laukia visas kino pasaulis. Tačiau išsirinkti tinkamus filmus vaikams gali būti nemenkas iššūkis – todėl „Ebiz” tai padarė už jus. Mes atrinkome 50 filmų, kurie, mūsų manymu, patiks vaikams – nuo pasakų ir mokslinės fantastikos iki nuotykių su humoro elementais ir draugystės bei drąsos istorijų. Tikimės, kad šie filmai sužavės vaikus, juos pralinksmins ir leis juoktis iki ašarų, nors šių pastarųjų norėtume išvengti. Jums tereikia pasirūpinti spragėsiais.
„Žmogus-voras: per voratinklį” (2018 m.)
Vos pasirodęs kino teatruose, šis filmas tapo naujuoju animacijos standartu – išradingas, emociškai brandus ir vizualiai pribloškiantis. Pagrindinis herojus Milesas Moralesas – paprastas vaikinas iš Niujorko, kuris, įkandus radioaktyviai vorai, atsiduria visai kitokiame pasaulyje. Jis netyčia atveria kelią į kitus pasaulius, kur susitinka kitus vorų herojus, kad sustabdytų Kingpiną ir apsaugotų savo realybę. Šiame filme netrūksta tamsių akimirkų, todėl jis labiau tinka vyresniems vaikams, tačiau Peter Porker, dar žinomas kaip „Vorą-kiaulė”, patiks bet kokio amžiaus žiūrovams.
„Roko mokykla” (2003 m.)
Retas aktorius taip gerai įkūnija dešimtmečio vaiko dvasią kaip Jackas Blackas. Šioje Richardo Linklaterio juostoje jis vaidina Dewey Finną – roko žvaigždės svajonės dar neatsisakiusį vyruką, kuris tampa laikinu mokytoju elitinėje mokykloje. Dewey pastebi, kad jo mokiniai turi neįtikėtinų muzikinių gabumų, tačiau jie dar nesupranta roko jėgos. Tad jis nusprendžia paversti juos tikrais roko dievais. Tai – džiaugsminga ir įkvepianti istorija.
„Raudonuojanti panda” (2022 m.)
13-metė Mei Lee iš Toronto stengiasi nuslėpti savo simpatiją Devui ir meilę berniukų grupei „4*Town”. Tačiau viskas keičiasi, kai dėl streso ar gėdos ji virsta milžiniška raudonąja panda. Šis paveldas iš protėvių verčia Mei susitaikyti su savo nauja realybe ir sugebėti pasipriešinti savo reikliai mamai. Domee Shi filme subtiliai ir jautriai kalbama apie stiprius, kartais nematomus ryšius tarp moterų kartų šeimoje.
„Hugas” (2011 m.)
Režisierius Martinas Scorsese kino meną myli kaip niekas kitas. Šis filmas pasakoja apie našlaitį Hugą, kuris Paryžiuje atranda paslaptingą automatą, širdies formos raktą ir susipažįsta su kino pionieriumi Georges Méliès. Šis filmas – ne tik jaudinantis pasakojimas apie meilę kinui, bet ir puiki įžanga į vieno iš didžiųjų režisierių kūrybą. 
„Viščiukų maištas” (2000 m.)
„Aardman” pirmasis pilnametražis filmas perkėlė „Didįjį pabėgimą” į 1950-ųjų Anglijos vištidę. Ginger bando organizuoti pabėgimą, tačiau ją stabdo ponas ir ponia Tweedy bei nauja vištų pyragų gamybos mašina. Situaciją keičia Rocky – pasipūtęs gaidys, kurio dėka laisvė tampa įmanoma. Tai juokingas ir širdį šildantis filmas, kurio siužetas pilnas įtampos, tačiau dažniausiai – vištienos gerove paremtos linksmybės. 
„Batuotas katinas: paskutinis noras” (2023 m.)
Praėjus daugiau nei dešimtmečiui nuo pirmojo „Batuoto katino” filmo, retas laukė šio tęsinio. Tačiau jis nustebino daugelį – akinanti animacija, primenanti „Per voratinklį”, įtraukiantys veiksmo epizodai ir emociškai gilus pagrindinio herojaus nuotykis. Tai šiek tiek baugus filmas mažiesiems – Batuotas Katinas (Antonio Banderas) supranta, kad jo devyni gyvenimai beveik baigėsi, ir bėga nuo pjautuvą laikančio vilko – Mirties įsikūnijimo (Wagner Moura). Katinėlis leidžiasi ieškoti norų žvaigždės, kad atgautų gyvenimus. Jį lydi mielai keistas čihuahua Peritas (Harvey Guillén) ir grįžtanti Kitty Minkštapėdė (Salma Hayek). Šis „Šreko” visatos nuotykių filmas linksmins tiek vaikus, tiek suaugusiuosius. 
„Merė Popins” (1964 m.) / „Merė Popins sugrįžta” (2018 m.)
Net ir po šešių dešimtmečių originalioji „Merė Popins” tebėra nepakartojama – Julie Andrews įkūnija griežtą, bet švelnią auklę, o Dickas Van Dyke sukuria linksmą Bertą. Filme gausu širdį džiuginančių muzikinių numerių, žavingų animacinių epizodų ir magiškos atmosferos. Jei pirmasis filmas yra saldus kaip cukraus šaukštelis, naujoji „Disney” versija su Emily Blunt kaip Popins, Lin-Manuel Miranda kaip žibintininku Džeku ir suaugusiais Bankų vaikais – Ben Whishaw bei Emily Mortimer – taip pat yra meistriškai sukurta. Abi dalys yra tikras šeimyninio kino džiaugsmas. 
„Bitė Transformeris” (2018 m.)
Šis filmas – puikus įvadas į „Transformerių” pasaulį vaikams. Tai šiltas ir juokingas pasakojimas apie draugystę tarp geltono VW „Vabalėlio” ir paauglės Charlės (Hailee Steinfeld) 9-ajame dešimtmetyje. Režisuotas Laika studijos kūrėjo Traviso Knighto, filmas išsiskiria E.T.-primenančia atmosfera, įdomiais veikėjais ir robotų kovomis, kurias įvertins net suaugę „Transformerių” fanai. 
„Labirintas” (1986 m.)
Jimas Hensonas puikiai suprato, kad tikros pasakos nėra tik švelnios ir mielos. Nors „Labirintas” nėra toks groteskiškas kaip jo pirmtakas „Tamsusis kristalas”, jis vis tiek stulbinantis. Scenarijų, kuriame derinamas humoras ir veiksmas, parašė Terry Jones. Filmas pasakoja apie kelionę į tamsų pasaulį, kur herojė bando išgelbėti kūdikį iš monstrų nagų. Ir, žinoma, David Bowie – tiesiog nepamirštamas. 
„Šrekas 2” (2004 m.)
„Šrekas” sukurė naują brandesnių animacinių filmų standartą. DreamWorks studija su humoru ir ironija pasišaipė iš pasakų princesių ir riteriškų herojų. Ši antroji dalis yra laikoma serijos viršūne – pasakų parodijos ir populiariosios kultūros nuorodos dera su asmeninėmis Šreko problemomis, kai jis susiduria su didžiausiu iššūkiu – uošviais. 
„Vaikas, kuris galėjo būti karalius” (2019 m.)
Joe Cornisho antrojo filmo teko ilgai laukti, tačiau moderni Artūro legendos versija buvo verta dėmesio. Mokyklos vaikai kovoja su vaiduokliškais kariais, o Merlinas (vaidina Angus Imrie ir kartais Patrick Stewart) suteikia šiam pasakojimui smagaus komizmo. 
„Hauro keliaujantis pilis” (2004 m.)
Nors „Stebuklingi Šihiros nuotykiai” yra garsiausias „Ghibli” studijos filmas, „Hauro keliaujantis pilis” daugeliui yra studijos kūrybos viršūnė. Šioje siurrealistinėje pasakoje yra vaikščiojantis pilis, kalbanti ugnis, daržovių galvą turintis kaliausė, skraidantis princas ir dar daugybė stebuklingų būtybių – tik dar viena įprasta diena „Ghibli” studijoje. 
„Čiti Čiti Benk Benk” (1968 m.)
Prieš parodydami vaikams „Goldfinger”, pasiūlykite šį Ian Fleming sukurtą ir Gertą Fröbę vaidinantį magišką nuotykį, kuris yra tinkamesnis mažiesiems nei Šono Konerio flirtavimo pamokos. Lyg „Aukščiausia pavara”, tik dar juokingiau – ši istorija apie skraidantį automobilį pilna išradingumo, spalvų ir smagaus chaoso. Visi kartu: „Chitty Chitty Bang Bang, mes tave mylime!” 
„Ledo šalis” (2013 m.)
Būtų klaida neįtraukti „Ledo šalies” – filmo, kuris jau tapo neišdildoma dabartinės kartos vaikystės dalimi. Tačiau perspėjame: tėvai visame pasaulyje dar kenčia nuo PFSD (Po-Ledo-Šalies-Streso Sutrikimo), kuris kyla mėnesius žiūrint šią „Disney” ledo pasaką iš naujo ir iš naujo. Daugelis jų vis dar sėdi pagalvėlėmis išklotuose kambariuose, dainuodami „Let It Go”. Pagalvokite apie juos. 
„Žaislų istorija” (1995 m.)
Filmas, kuris pasauliui pristatė „Pixar” kaip rimtą jėgą animacijos srityje, ir pirmasis pilnai kompiuteriu sukurtas filmas. Tačiau tai tik viena iš daugelio šio filmo stiprybių – jis paėmė „Disney” pasakų modelį ir perkėlė jį į realistišką modernų pasaulį, pridėdamas žavingo humoro ir šiltų emocijų. Šis filmas – ne tik vaikų žaislas. 
„Mupetų filmas” (1979 m.)
Originalus ir vis dar geriausias – Jimo Hensono pirmasis didžiojo ekrano „Mupetų” nuotykis. Tai kilmės istorija, papasakota dar prieš „Betmenas: pradžia”. Istorija prasideda nuo Kermito, žiūrinčio savo pelkės kilmės istoriją, ir leidžiasi į JAV kelionę su keisčiausiomis situacijomis bei įsimintinais svečiais, kaip Telly Savalas ir Orson Welles. Sunku paaiškinti siužetą nepatekus į psichiatrijos stebėjimo sąrašą, bet vaikams tai tikrai patiks. 
„Žuviukas Nemo” (2003 m.)
„Pixar” stiprybė slypi gebėjime atrasti istorijas netikėtose vietose: žaislų dėžėje, skruzdėlių kolonijoje ar žiurkių lizde. „Žuviuke Neme” mes pamilstame mažą klounžuvę su silpna peleke. Tai jaudinanti tėvo ir sūnaus santykių istorija, persipynusi su daugybe juokingų veikėjų ir scenų. Perdavimo tartaro padažą! 
„Matilda” (1996 m.)
Roaldas Dahlas – galbūt geriausias vaikų rašytojas – ne visada buvo sėkmingai ekranizuotas. Tačiau ši istorija apie skriaudžiamą mergaitę, kuri atranda telekinetinius gebėjimus, yra viena ištikimiausių knygai. Garsioji šokolado valgymo scena privers nusišypsoti, o Matildos (Mara Wilson) ir Mis Honey (Embeth Davidtz) santykiai suteikia filmui tikro švelnumo. Nauja miuziklo versija taip pat verta dėmesio. 
„Wallace ir Gromitas: triušių prakeiksmas” (2005 m.)
Ilgai lauktas „Aardman” studijos „Wallace ir Gromitas” filmas – tai klasikinio Universalaus monstro filmo ir britiško humoro derinys. Be mūsų mylimų herojų – Wallace ir jo protingo draugo Gromito – Ralphas Fiennesas ir Helena Bonham Carter yra tiesiog puikūs kaip aristokratai, įsivėlę į „triušių apokalipsę”. Vizualinės scenos ir pokštai tiesiog nenusileidžia vienas kitam!
„Kaip prisijaukinti slibiną“ (2010 m.)
Klasikinė berniuko ir jo šuns istorija, tik šuo šįkart spjaudosi žaibais ir mielai suvalgytų kaimą. Ši laisva Cressidos Cowell romanų ekranizacija pasakoja apie nevikrų vikingą Hikapą (Jay Baruchel), kuris, laužydamas tradicijas, susidraugauja ir išmoko prisijaukinti sužeistą slibiną. Pasakojimas apie draugystę ir stereotipų įveikimą pateikiamas žavingai, tačiau būtent Nykštukas – „DreamWorks“ mielasis uodegos netekęs driežas – pavagia visą dėmesį ir tampa tokia pat mylima persona kaip „Disney“ kūriniai.
„Moana“ (2016 m.)
Jei „Moana“ dar neįsikūrė jūsų namuose su savo subtiliai maištingu siužetu, spalvinga animacija ir užkrečiančiomis dainomis, būkite pasiruošę šiam šiuolaikiniam „Disney“ hitui. Pirmoji Pelės namų Polinezijos princesė – drąsi ir atkakli herojė, o Dwayne’as „The Rock“ Johnsonas maksimaliai žavi kaip persikūnijantis pusdievis Maui. Priedo – scenas vagiančio vištuko komedija, Lin-Manuelio Mirandos dainos ir Bowie įkvėptas milžiniškas piktas krabas, kurį įgarsina „Flight Of The Conchords“ Jemaine Clement. Tai tiesiog neatsispiriamas kūrinys.
„Vaikelis“ (1921 m.)
Norite supažindinti savo mažuosius su nebylaus kino stebuklais, bet manote, kad jie dar per maži penkioms su puse Abelio Gance’o „Napoleono“ valandoms? Pabandykite Charlie Chaplino širdingą istoriją apie Mažąjį Valkatą ir dar mažesnį berniuką, su kuriuo jis susidraugauja. Tai viena magiškiausių mažųjų kino draugysčių.
„Gražuolė ir pabaisa“ (1991 m.)
Kaip dainoje sakoma, tai sena kaip laikas istorija. Tačiau retai tokios pasakos pasakojamos taip elegantiškai ir prabangiai. Nauji animacijos pasiekimai sukūrė spalvingą ir įspūdingą pasaulį su žaviomis personažų detalėmis (dainuojanti arbatinukė visada bus nuostabi). Ši „Disney“ pasaka, kupina romantikos ir poezijos, buvo pirmasis animacinis filmas, nominuotas geriausio filmo „Oskarui“.
„Oliveris!“ (1968 m.)
Buvo daugybė Charleso Dickenso klasikinio našlaičio berniuko, trokštančio daugiau, adaptacijų. Tačiau tik kelios yra tokios nepamirštamos kaip šis linksmas muzikalas iš Lionelio Barto ir Carolo Reedo. Gražiai pastatytas, puikiai suvaidintas ir dainomis praturtinantis originalų tekstą, jis tikrai „daug daugiau nei muziklas“, kaip teigia plakatas.
„VALL-I“ (2008 m.)
800 metų ateityje žmonija paliko Žemę, kurią užvaldė tarša ir šiukšlės. Vienintelis likęs dalykas – mielas šiukšles presuojantis robotas, kuris per ilgą laiką išmoko mylėti. Vienas ambicingiausių „Pixar“ projektų, „VALL-I“ sujungia didingą mastą ir intymų žavesį, pasitelkdamas tokius talentus kaip „Žvaigždžių karų“ garso dizaineris Benas Burttas ir operatoriaus virtuozas Rogeris Deakinsas.
„Džiunglių knyga“ (1967 m.)
Praėjus 50 metų, „Disney“ pirmasis Rudyardo Kiplingo romano ekranizavimas išlieka viena mylimiausių klasikų. Šis 78 minučių nuotykis džiunglėse spindi Shermanų brolių dainomis, šmaikščiais dialogais ir įsimintinais personažais. Filmui taip gerai sekėsi, kad „Disney“ vėliau perdirbo kai kurias animacines scenas „Robine Hude“ po šešerių metų.
„Vienas namuose“ (1990 m.)
Ką daryti aštuonmečiui, kai jis lieka vienas namuose ir yra terorizuojamas vagių? Protingiausia būtų kviesti policiją, bet ši Chriso Kolumbo ir Johno Hugheso klasika siūlo alternatyvą: kūrybingus spąstus. Su Macaulay Culkinu šis filmas tapo Kalėdų tradicija, derindamas juokingus triukus su gyvenimo pamokomis.
„Košmaras prieš Kalėdas“ (1993 m.)
Ši niūri, bet genialiai sukurta sustabdyto kadro animacija – Tim Burtono vaizduotės vaisius. Istorija apie Džeką Skellingtoną, Helovino miesto gotišką herojų, atrandantį Kalėdų pasaulį, tapo tokia pat mylima, kaip ir pasakos, kurias ji pašiepiamai atvaizduoja.
„Gūniai“ (1985 m.)
Kartų pamėgtas Richardo Donnerio nuotykis apie vaikų grupelę, ieškančią piratų lobio, įkvėpė ištisą jaunų ieškotojų kartą. Šis filmas, prisotintas Steveno Spielbergo gamybos stiliaus, primena laikus, kai vaikų filmai galėjo būti šiek tiek drąsesni ir pašėlę.
„Išvirkščiai“ (2015 m.)
Filmas apie žmogaus protą, kuriame pagrindiniai personažai įkūnija emocijas, kaip Pyktis ar Džiaugsmas, ir netgi draugiją sukuria iš keistų elementų, kaip „šokoladinis-dramblys-katė“. „Pixar“ vėl įrodė savo meistriškumą, sukurdami vaikams įdomų ir emociškai gilų filmą.
„Laiko vagys“ (1981 m.)
Režisuotas Terry Gilliamo ir parašytas kartu su Michaelu Palinu, šis filmas – tai kaip „Monty Python“ versija vaikams. Nuotykiai keliaujant laiku su nykštukų gauja, bėgančia nuo Dievo, suteikia tamsesnių tonų ir priverčia susimąstyti net jaunesnius žiūrovus.
„Kubo ir dvi stygos“ (2016 m.)
„Laika“ studijos ketvirtasis filmas – tai grandiozinis mitinis nuotykis feodalinėje Japonijoje. Istorija apie berniuką, ieškantį stebuklingos šarvų kostiumo, pabrėžia pasakojimų ir kūrybiškumo svarbą. Stulbinanti sustabdyto kadro animacija kelia šio žanro standartus į naują lygmenį.
„Aukštyn“ (2009 m.)
Nors suaugusieji verkia stebėdami jausmingą pradžios montažą, vaikai linksminsis stebėdami berniuko skauto, kalbančio šuns ir surūgusio senuko nuotykius Amazonėje. Tai filmas, kuris kviečia svajoti ir išbandyti naujus dalykus.
„Elf“ (2003 m.)
Be didelių pastangų, šis filmas tapo Kalėdų kultūros dalimi. Jo gerbėjai cituoja „Elf“ frazes per šventes, o pati istorija sužavi savo žaismingumu ir gera nuotaika.
„Kelių paslaptis“ (2009 m.)
„Cartoon Saloon“ studija, dažnai vadinama Airijos „Ghibli“, siūlo paslaptingą istoriją apie berniuką viduramžių vienuolyne. Remiantis Airijos mitologija, filmas pristato vilkų mergaites, mirties dievybes ir vikingus per rankų pieštą animaciją.
„Haris Poteris“ (2001–2011 m.)
Visų laikų viena įtakingiausių fantastinių sagų, „Hario Poterio“ filmai įtraukia žiūrovus į magijos, draugystės ir nuotykių pasaulį. Jei reikėtų išsirinkti vieną dalį, tai būtų „Azkabano kalinys“ (2004 m.), kuris sujungia vaikystės nuotykius su tamsesniais paauglystės tonais.
„Stebuklingi Šihiros nuotykiai“ (2001 m.)
„Ghibli“ studijos šedevras ir fantazijos triumfas, kuriame dešimtmetė herojė tyrinėja pasaulį, pilną dievų, raganų ir monstrų. Tai jaudinantis įvadas į kitokius pasaulius.
„Aladinas“ (1992 m.)
Nors siužetas – klasikinė pasaka apie herojų ir princesę, filmas išsiskiria Robin Williams’o nepakartojamu džino įkūnijimu, kupinu energijos ir kultūros nuorodų.
„Bebras“ (1995 m.)
Širdį šildanti istorija apie protingą paršiuką, kuris įrodo, kad gali būti daugiau nei paprastas gyvūnas. Puikiai sukurtas, šmaikštus ir pilnas nuotykių.
„Meškiukas Padingtonas 2“ (2017 m.)
Šis filmas dar labiau sustiprina pirmosios dalies žavesį, siūlydamas šiltą ir jausmingą istoriją, kurioje Hugh Grantas blizga kaip keistas piktadarys.
„Žaislų istorija 3“ (2010 m.)
Filmas, kuris apibendrina draugystės prasmę ir vaikystės pabaigą, kai Endis iškeliauja į koledžą. Nepamirštama pabaiga daro šį filmą ypatingą.
„Geležinis milžinas“ (1999 m.)
Tai užburianti pasaka apie berniuko draugystę su milžinišku metaliniu žmogumi, išlikusi nepastebėta išleidimo metu, tačiau dabar mėgstama klasikų gerbėjų.
„Monstrų biuras“ (2001 m.)
Istorija apie monstrus, kurie baimę paverčia juokinga kasdienybe, išsklaido vaikų baimes ir suteikia daug linksmų akimirkų.
„Princesės nuotaka“ (1987 m.)
Rob Reinerio filmas – netikėta ir žaisminga pasakų interpretacija su nuotaikingu dialogu, energingais nuotykiais ir įsimintinais mūšiais.
„Lego filmas“ (2014 m.)
Kūrybingas ir smagus pasakojimas, kuris pranoko lūkesčius ir sugebėjo paversti žaislų rinkinius jaudinančiu filmu.
„Liūtas karalius“ (1994 m.)
„Disney“ atgimimo laikotarpio viršūnė, siūlanti emocingą istoriją, įspūdingą animaciją ir nepamirštamas dainas.
„Žaislų istorija 2“ (1999 m.)
Retas atvejis, kai tęsinys pranoksta originalą. „Pixar“ čia pasiekia savo auksinę erą su širdį šildančia ir nuotykių kupina istorija.
„Ozo šalies burtininkas“ (1939 m.)
Ne tik vienas geriausių vaikų filmų, bet ir visų laikų kino šedevras, kuris moko apie draugystę, ištikimybę ir svarbiausias gyvenimo vertybes.
„Mano kaimynas Totoro“ (1988 m.)
Šis „Ghibli“ filmas perteikia vaikystės stebuklus per istoriją apie draugystę ir magiją. Totoro yra būtinas visiems vaikams.
„ET – ateivis“ (1982 m.)
Stevenas Spielbergas sukūrė klasikinę fantastikos pasaką apie draugystę ir žmogiškumą, kuri tapo neatsiejama kino istorijos dalimi.
