Savigarba yra tai, ką psichologiškai ir emociškai suvokiame kaip save patį. Ir tai gali būti taikoma visose mūsų gyvenimo srityse – karjerai, pensijoms, finansiniams reikalams. Kuo labiau subalansuotas savęs vertinimas, tuo laimingesnis ir savarankiškesnis žmogus jaučiasi.
Kiekviename žmoguje savigarba formuojasi net nuo gimimo momento. Augdami įgysite žinių ir žinių. Kai tik vaikas išmoks sulaukti padrąsinimo, adekvačių pagyrimų, išmoks susidoroti su nesėkmėmis ir nesuvokti savo veiksmų, tada suaugusiojo savigarba bus sveika.
Žema savivertė gali atsirasti dėl to, kad žmogus atmeta daug tėvų, o vėliau ir kolegų kritikos, neišmanymo ir neišmanymo, aplaidumo ir kitų svarbių žmonių. Nuo šiol galime prisijungti prie žmogaus ambicijų bangos, atskleisti talento ir pergalingų sugebėjimų prigimtį.
Yra ir dar vienas variantas, kuris svarbus suaugusiems gyventi – taip saugoma savigarba. Vaikai nuolat kalbėjo apie savo stiprybes ir gabumus, todėl jiems neliko kito pasirinkimo, kaip visą laiką dirbti, kad demonstruotų tėčių gerovę. Ir, žinoma, aš niekada jiems nesakiau tiesos. Tai privedė prie to, kad vaikas (ar suaugęs žmogus) tampa vis svarbesnis, kritikuoja per nesėkmes, o jo galvoje šmėžuoja žodžiai „tu neužsidirbai pakankamai“, „tu ne“. pakankamai geras“, dažniausiai girdimi „tu nepakankamai protingas“.
Suaugusiam žmogui tai gali pasireikšti kaip aukšto lygio spaudimas sau ir kitiems, nuolatinis perfekcionizmas kažkokiam neaiškiam ir nežinomam idealui, kurio tikrai neįmanoma pasiekti.
Todėl geriausias variantas – aukso vidurys, o savigarba – adekvati. Jei žmogus supranta, kas ten yra ir ką galima padaryti realybėje, tai greičiau pasijus darbe, kolektyve ir draugų tarpe. Toks žmogus gali išsikelti sau tikslus ir jų pasiekti, sugalvoti pasitenkinimo nebeteikiančių ir jausmus praradusių idėjų. Galite įveikti savo klaidas, nekritikuoti savęs už jas ir pereiti prie plano „B“.
Taip pat tinkama savigarba leidžia efektyviai dirbti komandoje, deleguoti kitiems ir daryti tai, kas tinka, pradėti kažką naujo.
Kaip turėti gerą savigarbą?
- Girkite save už visus savo pasiekimus, mažieji;
- Žinokite savo stipriąsias ir silpnąsias puses;
- Sumažinkite uolumą sau ir leiskite jam būti netobulam;
- Kai tavo vidinis kritikas pradeda jausti, kad tu ant jo šauki;
- Palyginkite save šiandien su savimi vakar, o ne su kitais žmonėmis.