Lietuvoje socialiniu draudimu apdrausti asmenys, susirgę ar patyrę traumą ir tapę laikinai nedarbingi, gali gauti ligos išmokas iš „Sodros”. Šios išmokos padeda užtikrinti finansinį stabilumą nedarbingumo laikotarpiu.
Ligos išmoka dirbantiesiems
Ligos išmoka skiriama tik tuo atveju, jei asmuo turi bent 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per pastaruosius 12 mėnesių arba ne trumpesnį nei 6 mėnesių stažą per pastaruosius 24 mėnesius. Darbdavys moka ligos išmoką už pirmąsias dvi ligos dienas, kurios sutampa su darbuotojo darbo grafiku. Šių dviejų dienų išmokos dydis gali svyruoti nuo 62,06 proc. iki 100 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Tačiau savarankiškai dirbantiems asmenims ligos išmoka už pirmąsias dvi dienas nėra mokama. Nuo trečiosios ligos dienos ligos išmoką moka „Sodra”. Ji mokama iki darbingumo atgavimo, dalyvumo lygio nustatymo arba pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos. Išmoka siekia 62,06 proc. nuo darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio „ant popieriaus”. Svarbus išskirtinis atvejis yra audinių, ląstelių ar organų donorystė. Tokiu atveju ligos išmoka pradedama mokėti nuo pirmosios ligos dienos, o jos dydis siekia 77,58 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Kaip apskaičiuojama ligos išmoka?
Ligos išmoka apskaičiuojama pagal asmens draudžiamąsias pajamas per tris paeiliui einančius mėnesius iki to mėnesio, kada buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Pavyzdžiui, jei nedarbingumo pažymėjimas išduotas lapkritį, skaičiuojamos liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesių draudžiamosios pajamos. Svarbu paminėti, kad:
- Minimali ligos išmoka negali būti mažesnė nei 11,64 proc. užpraeito ketvirčio šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio.
- Maksimalus kompensuojamasis uždarbis negali viršyti dviejų užpraeito ketvirčio šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio.
Ligos išmoka savarankiškai dirbantiems asmenims
Savarankiškai dirbantys asmenys (išskyrus tuos, kurie verčiasi su verslo liudijimu) taip pat gali gauti ligos išmoką, jeigu yra apsidraudę ligos socialiniu draudimu ir turi reikiamą stažą. Norint gauti išmoką, savarankiškai dirbantis asmuo turi būti sumokėjęs ligos socialinio draudimo įmokas ir pateikęs SAV pranešimą „Sodrai” apie savarankiškai dirbantį asmenį už kalendorinį mėnesį, ėjusį prieš mėnesį, kurį atsirado teisė į ligos išmoką. Tokiu atveju išmoka bus išmokėta pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui. Jeigu savarankiškai dirbantis asmuo nesumokėjo socialinio draudimo įmokų už praėjusį mėnesį dėl laikino nedarbingumo ar kitų priežasčių, jis gali susimokėti įmokas už einamąjį mėnesį, kad būtų laikomas apdraustu.
Nedarbingumas ir ligos išmoka
Yra tam tikrų išimčių, kai ligos išmoka mokama net ir neįgijus reikiamo stažo:
- Vaiko priežiūros atostogos: Jeigu asmuo nesukaupė reikiamo stažo, nes buvo vaiko priežiūros atostogose, stažas skaičiuojamas pagal 24 mėnesių laikotarpį iki vaikui sukanka 2 metai.
- Mokslai ar studijos: Ligos išmoka priklauso asmenims iki 26 metų, kurie mokėsi ar studijavo, jei nedarbingumas prasideda per 6 mėnesius nuo studijų baigimo.
- Privalomoji karo tarnyba: Jei asmuo atliko privalomąją karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, jis gali gauti ligos išmoką, jei susirgo per 6 mėnesius po tarnybos pabaigos.
Tačiau yra ir atveju, kai ligos išmoka nėra skiriama:
- Kai asmuo susižaloja ar apsimeta sergančiu.
- Kai nedarbingumas atsirado dėl girtumo ar narkotinių medžiagų vartojimo.
- Kai asmuo pažeidžia gydytojo nustatytą gydymo režimą.
Ligos išmoka yra svarbi socialinė garantija, kuri padeda užtikrinti pajamas laikinai netekus darbingumo. Tačiau svarbu atidžiai sekti socialinio draudimo stažo reikalavimus ir laiku sumokėti socialinio draudimo įmokas, kad teisė į ligos išmoką būtų užtikrinta.
Kūrybinga rašytoja, besidominti asmeniniu augimu, psichologija ir harmoningu gyvenimo būdu. Savo tekstuose ji siekia atrasti pusiausvyrą tarp kasdienio gyvenimo iššūkių ir vidinės ramybės, ieškodama ne tik atsakymų, bet ir įkvėpimo keliančių klausimų.
