Kai kalbame apie investavimą, dažnai kalbame apie akcijas. Tikėtina, kad akcijos sudarys didžiąją dalį jūsų investicijų portfelio per daugumą jūsų investavimo metų.
Obligacijos, kurios paprastai yra mažiau rizikingos, bet ir mažiau naudingos, yra svarbesnės, kai artėjate prie išėjimo į pensiją. Tačiau obligacijos gali būti naudinga bet kokio amžiaus investicijų dalis, todėl svarbu suprasti, kaip jos veikia – net jei šiuo metu jų neturite daug. Panagrinėkime obligacijas ir kodėl šiais laikais turėtume į jas atkreipti ypatingą dėmesį.
Išeiga ir kaina
Jei planuojate laikyti obligaciją iki jos išpirkimo, tikriausiai norėsite pažvelgti į jos pajamingumą, kuris yra tiesiog apskaičiavimas, kiek pinigų uždirbsite iš investicijos. Pavyzdžiui, tarkime, kad turite 10 000 EUR 30 metų obligaciją su 5 procentų metine palūkanų norma. Tai reikštų, kad per metus gausite 500 Eur. Tai yra metinis obligacijos pajamingumas. Jis taip pat vadinamas „nominaliu“ pelnu. Yra dar vienas veiksnys, lemiantis, kiek pinigų uždirbate iš obligacijos, tai yra kaina. Tarkime, kad aukščiau nurodytos 10 000 Eur vertės obligacijos savininkas nusprendžia parduoti obligaciją prieš suėjus terminui už 9 000 Eur – galbūt dėl to, kad išleidusi bendrovė stengiasi išlikti, arba dėl to, kad palūkanų normos greitai išaugs. Obligacijos pirkėjas ir toliau gaus palūkanų mokėjimus pagal nominalią obligacijos vertę (10 000 Eur). Šie palūkanų mokėjimai yra fiksuoti. Taigi pirkėjas gauna tas pačias įmokas, bet kadangi pirkėjas už obligaciją sumokėjo mažiau, pajamingumas siekia 5,55 proc. (500 Eur/ 9 000 Eur= 0,0555 arba 5,55 proc.). Kai obligacija parduodama už didesnę nei emisijos vertę, dažnai girdime žmones sakant, kad ja prekiaujama „už priemoką“. Jei jis parduoda už mažesnę nei emisijos vertę, jis parduoda „su nuolaida“. Paprastai kalbant, žmonės siekia rasti obligacijas, parduodamas su nuolaida, nes jų pajamingumas yra didesnis.
Kodėl kainos kyla ir mažėja
Obligacijų kainai labai didelę įtaką daro palūkanų normos. Dėl vyraujančios palūkanų normos, ty tuo konkrečiu metu išleidžiamų obligacijų palūkanų norma, bet kuri kita obligacija gali atrodyti daugiau ar mažiau patraukli investuotojams. Norėdami tai iliustruoti, tarkime, kad turite 30 metų trukmės obligaciją su 5 procentų palūkanų norma, tačiau palūkanų normos augo ir dabar yra vidutiniškai 6 procentai. Kadangi dabar jūsų obligacijos palūkanų norma yra mažesnė už vyraujantį vidurkį, ji yra mažiau patraukli investuotojams. Taigi, jei norite parduoti obligaciją, gali tekti sumažinti kainą, kad investuotojai galėtų gauti tokį patį pajamingumą. Taip pat yra priešingai. Kai palūkanų normos krenta, bet kuri obligacija su didesne palūkanų norma tampa patrauklesnė ir gali reikalauti didesnės kainos. Žinoma, kad infliacija netiesiogiai veikia obligacijų kainas, nes ją lydi didesnės palūkanų normos. Obligacijų kainas taip pat netiesiogiai veikia akcijų rinkos rezultatai. Kai akcijų rinkai sekasi gerai, žmonės linkę plūsti į akcijas ir jų potencialą gauti didesnę grąžą, o tai savo ruožtu mažina obligacijų paklausą ir kainas. Tačiau ekonominių sunkumų metu investuotojai dažnai plūsta į santykinį obligacijų saugumą ir dėl to kainos gali kilti.
Kodėl tai svarbu dabar
2018 m. iždo pajamingumas augo, o 30 metų trukmės iždo palūkanų norma išaugo nuo maždaug 2,8 procento metų pradžioje iki 3,1 procento gegužės pabaigoje. 10 metų trukmės iždo pajamingumas yra daugiau nei 2,9 proc., palyginti su 2,4 proc. 2018 metų pradžioje. Yra daug priežasčių, kodėl pajamingumas padidėjo, tačiau paprastai jos susijusios su pasitikėjimu ekonomika ir akcijų rinka. Iždo pajamingumas kyla atvirkščiai kainoms. Taigi didelis pajamingumas rodo, kad obligacijų paklausa yra silpna ir tai slegia kainas.
