Išnagrinėkime taisykles ir reglamentus, susijusius su pilotų poilsiu skrydžio metu.
Ar pilotai miega valdydami lėktuvą?
Trumpas atsakymas – taip, pilotams leidžiama miegoti skrydžio metu, tačiau tai reguliuoja griežtos taisyklės. Paprastai poilsis leidžiamas ilguose skrydžiuose, tačiau esant būtinybei jis gali būti taikomas ir trumpesniuose maršrutuose, siekiant išvengti nuovargio.
Pilotų poilsis gali būti dviejų tipų:
- Kontroliuojamas poilsis, kai pilotas trumpam užsnūsta kabinoje, tačiau lieka savo vietoje.
- Poilsis specialioje erdvėje, kai pilotas miega atskiroje vietoje, skirtoje įgulos poilsiui, arba specialiai tam numatytoje keleivių salono zonoje.
Ši praktika yra standartinė aviacijoje, nes įrodyta, kad ji didina saugumą, užtikrindama, jog pilotai būtų pailsėję skrydžio pabaigoje. Tačiau svarbu pabrėžti, kad bent vienas pilotas visuomet turi būti budrus ir valdyti orlaivį.
Kontroliuojamas poilsis ar poilsis specialioje zonoje dažniausiai naudojamas ilguose, naktiniuose skrydžiuose, ypač kai jie vyksta vadinamuoju cirkadiniu žemiausiu aktyvumo periodu – maždaug 4 valandą ryto, kai žmogaus organizmas natūraliai pasiekia miego piką.
Pilotų poilsis specialiose zonose
Daugumoje ilgų skrydžių lėktuvų yra specialios, keleiviams nematomos vietos, kuriose pilotai ir įgula gali pailsėti.
Kai kurie skrydžiai reikalauja trijų ar net keturių pilotų komandos dėl skrydžio trukmės, siekiant suteikti tinkamą poilsio laiką. Pagrindiniai pilotai būna atsakingi už pakilimą ir nusileidimą, tuo tarpu papildomi pilotai, dar vadinami „atsarginiais”, perima lėktuvo valdymą tam tikromis skrydžio fazėmis, leisdami kitiems pilotams pailsėti.
Daugumoje orlaivių yra įrengtos specialios lovos pilotams ir įgulai, tačiau jei jų nėra, pilotai ilsisi specialiai jiems skirtoje keleivių salono zonoje, dažniausiai verslo arba pirmos klasės sėdynėse.
Įprastai vienas iš pilotų eina ilsėtis netrukus po pakilimo, o po nustatyto laiko keičiasi su kitu pilotu. Poilsis paskirstomas tolygiai tarp visų įgulos narių, o likus maždaug valandai iki nusileidimo visi pilotai grįžta į kabiną.
Kontroliuojamas poilsis kabinoje
Kontroliuojamas poilsis leidžia vienam pilotui trumpai numigti, paprastai iki 45 minučių, kai darbo krūvis yra mažas, pavyzdžiui, skrendant kruiziniu režimu. Ši praktika padeda užtikrinti didesnį budrumą intensyviomis skrydžio fazėmis, tokiose kaip nusileidimas.
Tokio poilsio tikslas – padidinti dėmesingumą ir energijos lygį, todėl jis prilyginamas „greitam poguliui”. Geriausia trukmė yra nuo 10 iki 20 minučių, nes per ilgesnį miegą (30-60 minučių) žmogus gali patirti vadinamąją miego inerciją, dėl kurios atsibudus jaučiamasi apsnūdusiam ir vangiam.
Taikant kontroliuojamą poilsį turi būti laikomasi griežtų taisyklių:
- Abi pusės turi iš anksto aptarti ir sutikti dėl poilsio.
- Poilsis turi būti ribojamas iki nustatyto laiko – nuo 10 iki 40 minučių.
- Poilsio metu pilotas lieka savo vietoje, tačiau atitraukia sėdynę nuo valdymo prietaisų.
- Po pabudimo pilotas negali iškart pradėti valdyti orlaivio – jam turi būti skiriamas laikas pilnai atsibusti, bent 15 minučių iki didesnio darbo krūvio, pavyzdžiui, leidimosi procedūrų.
- Dirbantis pilotas privalo būti tinkamai informuotas apie situaciją, kad galėtų valdyti lėktuvą vienas.
- Kad būtų išvengta situacijos, kai užsnūsta ir budintis pilotas, apie kontroliuojamą poilsį informuojama skrydžio palydovai, kurie palaiko ryšį su pilotu.
Kai kuriuose lėktuvuose yra įrengta sistema, kuri įspėja apie neveiklą laikotarpį, jei ilgą laiką nepaspaudžiamas nė vienas mygtukas ar jungiklis.
Ar pilotų miegas skrydžio metu yra saugus?
Pavyzdžiui, įsivaizduokime du pilotus, skrendančius naktiniu reisu į Tenerifę iš Mančesterio. Jų pamaina prasideda 20:00 pirmadienį, o lėktuvas išvyksta 21:00. Skrydžio trukmė – 4 valandos 30 minučių, todėl numatomas nusileidimas 01:30.
Po 1 valandos pertraukos lėktuvas išvyksta atgal 02:30, o nusileidžia Mančesteryje 07:00, pilotai baigia darbą 07:30 ir dar turi keliauti namo. Tai reiškia, kad jie iš esmės praranda vieną nakties miegą.
Dabar kyla klausimas: ar saugiau leisti kiekvienam pilotui nusnausti 30 minučių kiekviename skrydžio etape, kad jie būtų budresni, ar visai neleisti miegoti?
Atsižvelgiant į visus faktus, ši praktika padeda sumažinti nuovargį ir padidina skrydžio saugumą.
Kūrybinga rašytoja, besidominti asmeniniu augimu, psichologija ir harmoningu gyvenimo būdu. Savo tekstuose ji siekia atrasti pusiausvyrą tarp kasdienio gyvenimo iššūkių ir vidinės ramybės, ieškodama ne tik atsakymų, bet ir įkvėpimo keliančių klausimų.
