2025 metais Lietuvoje infliacija bus didesnė. Oficialios prognozės rodo, kad ji pasieks 2,5 procentus. Šis augimas bus dėl energijos, degalų kainų, darbo užmokesčio ir kitų sąnaudžių didėjimo.
2025 metais Lietuvos ekonomika bus stabilna ir auga. Prognozuojama, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) gaus nuo 2,9 iki 3,1 procento. Nedarbo lygis sumažės iki 7,1 procento. Tai rodo, kad Lietuvos ekonomika atspars.
Dabartinė ekonominė situacija Lietuvoje
2024 metais Lietuvos ekonomika rodo stabilų augimą. Vartotojų perkamąją galimybę taip pat matome augančią. Infliacija bus mažiau nei 1%, o BVP augimo prognozė – 2,2-2,3%.
Nedarbo lygis šalyje bus 7,3-7,4%. Darbo užmokesčio augimas tikrai didės, siekdamas 9,8-10,1%.
Pagrindiniai ekonominiai rodikliai 2024 metais
- BVP augimas – 2,2-2,3%
- Infliacija – 1%
- Nedarbo lygis – 7,3-7,4%
- Darbo užmokesčio augimas – 9,8-10,1%
Vartotojų perkamosios galios pokyčiai
Pinigų vertės kritimas ir didėjantys atlyginimai padidina vartotojų galimybes. Tai stiprina vartojimo rinką ir ekonomiją. Manoma, kad ši trendas bus toks ir 2025 metais.
Infliacija Lietuvoje: prognozės ir tendencijos
2025 metais Lietuvoje infliacija gali pasiekti 2,5%. Ši padidėjimas yra dėl didėjančių paslaugų, maisto ir energijos kainų. Lietuva bus šiek tiek aukštesnė už euro zonos vidurkį, bet vis tiek bus stabilios kainos politikos.
Didėjantys atlyginimai ir paslaugų kainos yra pagrindinės infliacijos priežastys. Tačiau valdžios institucijos suvaldo infliaciją, taikydamos keletą priemonių.
- Pinigų politikos griežtinimas – centrinis bankas didina palūkanų normas, siekdamas suvaldyti infliaciją.
- Biudžeto išlaidų ribojimas – vyriausybė mažina valstybės išlaidas, siekdama sumažinti prekių ir paslaugų paklausą.
- Subsidijos ir kitos paramos priemonės – siekiama palaikyti žemas energijos ir kitų prekių bei paslaugų kainas.
2025 metais Lietuvos infliacija bus aukštesnė už euro zonos vidurkį. Tačiau valdžios ir centrinio banko veiksmai padės suvaldyti kainų augimą.
BVP augimo perspektyvos 2025 metais
2025 metais Lietuvos ekonomika gaus daugiau pagreitėjimo. SEB banko prognozė rodo, kad biudžeto deficitas bus apie 2,8% BVP. Tai panašus į 2021 m. prognozę, kuri buvo sumažinta iki 2% BVP.
Ekonomistai manyta, kad didėjusios investicijos ir ES paramos fondų lėšos bus pagrindinis poveikis.
Investicijų įtaka ekonomikos augimui
2025 m. biudžeto deficitas tiksi 3% BVP. Investicijos turės didėti 5,6-6,6%. Tai labai prisidės prie BVP didėjimo.
Spėjamas didelis ES lėšų panaudojimas bus svarbus investicijų skatintojas.
ES paramos fondų poveikis
- 2025 m. ES paramos fondų lėšų panaudojimas bus rekordinis.
- Šios lėšos teigiamai poveiks investicijoms ir biudžeto deficitui.
- Paslaugų sektorius, ypatingai informacijos ir ryšių veikla, bus labiausiai prisidės prie ekonomikos augimo 2025 m.
Kainų pokyčiai paslaugų sektoriuje
Paslaugų kainos didėja sparčiai, daugiau nei kitos kainos. Šis augimas labai poveikauja infliacijai 2025 metais. Atlyginimai paslaugų sektoriuje didėja, tai rodo statistika.
Vidutinės paslaugų kainos pernai padidėjo 11,9 proc. Kitų prekių kainos – 23 proc. Didžiausią įtaką turėjo būsto ir elektros kainos.
Kietasis kuras brango labai sparčiai, 127,1 proc. Maisto ir gėrimų kainos padidėjo 26,3 proc. Transporto sektoriuje kainos padidėjo 22,8 proc.
Viešbučių kainos padidėjo 15,5 proc. Kitų prekių kainos – 13 proc. Valstybės reguliuojamos kainos padidėjo 27,9 proc.
Paslaugų sektoriaus kainų didėjimas skatina infliaciją Lietuvoje. Ši tendencija tiksi ir 2025 metus. Vartotojams reikia būti geros paruošęs aukštus paslaugų kainas.
Energetikos ir degalų kainų įtaka infliacijai
Lietuva, kaip ir daugelis kitų šalių, susiduria su augančiomis energetikos ir degalų kainomis. Šios kainos didelės įtakos turi bendrai infliacijai. Nuo 2025 m. sausio 1 d. Lietuvoje didės akcizas dyzelinui, o taip pat bus įvesta papildoma CO2 dedamoji degalams. Šie pokyčiai neabejotinai prisidės prie kainų augimo.
CO2 dedamosios ir akcizų poveikis
Nauja CO2 mokesčio dedamoji degalams ir didesni akcizai tikriausiai pakeis šių prekių kainas. Šis padidėjimas gali neigiamai atsiliepti vartotojų perkamosios galios. Prisidės prie bendros infliacijos Lietuvoje.
Energijos kainų prognozės
- Tikimasi, kad energijos, ypač elektros ir dujų, kainos ir toliau didės 2025 metais.
- Tačiau gali būti ir trumpalaikio kainų mažėjimo, jei įsigaliotų recesijos grėsmė JAV.
- Bendrai energetikos produktų kainų augimas Lietuvoje turės reikšmingą poveikį infliacijai.
Nors kai kurių energijos rūšių kainų laikinai gali ir sumažėti, bendras tendencijas rodo krypstantis kainų augimas. Tai neišvengiamai turės poveikį bendrai infliacijai Lietuvoje 2025 metais.
Darbo rinkos pokyčiai ir atlyginimai
Lietuvoje darbo rinkoje ir atlyginimuose 2025 metais vyks keletas svarbių pokyčių. Nedarbo lygis gali sumažėti iki 7,1%. Tačiau darbo jėgos trūkumas vis dar yra didelis dėl demografinių pokyčių.
Prognozės rodo, kad darbo užmokesčio 2025 metais bus 7,6-8,5% didesnis. Tai lėtesnis augimas nei 2024 metais. Minimalaus atlyginimo didinimas bus vienas iš pagrindinių veiksniai.
Darbo užmokesčio indeksavimas
Net 56% Lietuvos organizacijų planuoja didinti atlyginimus, kad kompensuotų infliacijos. Šis pokytis rodo, kad darbo užmokesčio indeksavimas tampa svarbiu būdu išlaikyti darbuotojus.
- 79% organizacijų 2024 metais planuoja didinti darbuotojų skaičių, kas yra aukščiausias rodiklis per pastaruosius šešerius metus.
- IT ir telekomunikacijų sektoriai numato didžiausią 7% atlyginimų augimą.
- Didžiausias spaudimas didinti algas jaučiamas tarp gamybos įmonių darbininkų, kur 88% organizacijų susiduria su tokiu poreikiu.
2025 metais Lietuvos darbo rinkos ir atlyginimų tendencijos bus stabilios. Darbo užmokesčio indeksavimo procesas padės išlaikyti darbuotojus.
Eksporto ir importo tendencijos 2025 metais
Lietuva 2025 metais bus stabili. Finansų ministerija prognozuoja, kad eksporto augimas bus 3,1-3,9 proc. Importo augimas sieks 4,5-4,7 proc. Tai rodo, kad Lietuvos įmonės bus geros užsienio rinkose.
Prekybos su užsienio rinkomis perspektyvos
Prekybos su užsienio rinkomis perspektyvos 2025 metais yra palankios. Didėjantis globalus paklausas padės auginti eksportą. Tačiau ekonominės ir geopolitinės rizikos vis dar bus.
Ypač svarbu vystyti Europos Sąjungos prekybą ir rasti naujas rinkus.
Paslaugų sektoriaus plėtra
- Paslaugų sektorius, ypač informacijos ir ryšių veikla, bus auga. Šis sektorius atrodė atsparus pandemijai ir turi gerų perspektyvų.
- Lietuvos pramonė taip pat rodo gerus augimo rodiklius. Transporto priemonių ir komponentų gamyba yra sėkminga.
Infliacija ir globalūs pokyčiai kelia iššūkius. Tačiau Lietuvos eksporto ir importo tendencijos 2025 metais yra stabilios. Šalies ekonomika turi gerų perspektyvų diversifikuoti prekybą ir išlaikyti paslaugų sektoriaus augimą.
Vartojimo tendencijos ir namų ūkių išlaidos
Lietuvoje ekonomikos situacija gerina. Manoma, kad 2025 metais namų ūkių išlaidos padidės. Tai dėl didėjančios vartotojų galios, mažėjančios infliacijos ir didėjančių atlyginimų.
Būsto rinkoje prasidėjo atsigavimo ženklai. Tačiau naujų projektų mažėjimas gali sukelti rinkos neramumus. Būsto kainos turi būti stabilios, kad vartotojai būtų įmanoma įsigyti būstą.
Vartotojų perkamoji galia paskatys ne tik būsto, bet ir kitų sektorių. 2025 metais tikimasi, kad vartojimo didėjimas paskatys namų ūkių išlaidų padidėjimą apie 3 procentus.
Tačiau reikia dėmesio į rizikas, kaip geopolitiniai neramumai ar pernelyg greitas palūkanų didinimas. Šie veiksniai gali poveikė vartotojų pasitikėjimui ir turėjo įtakos namų ūkių išlaidoms.
Palūkanų normų įtaka ekonomikai
Manoma, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) 2024-2025 metais sumažins palūkanas. 2024 m. pabaigoje pagrindinė palūkanų norma gali būti 3%. 2025 m. ji bus beveik 2%.
Mažėjančios palūkanos gali paskatinti investicijas ir vartojimą. Tai pagerins būsto įperkamumą Lietuvoje.
ECB iki šiol taikė griežtą pinigų politiką. 2022 m. ji padidino bazinę palūkaną iki 3%. Bet dabar manoma, kad bankas nebedidins palūkanų iki 4%.
Ta politika padėjo mažinti biudžeto deficito Lietuvoje. Vyriausybės skolinimosi sąnaudos sumažėjo.
ECB pozicija dėl palūkanų normų gali labai paveikti Lietuvos ekonomiką. Mažėjančios palūkanos paskatins naujų projektų inicijavimą ir investicijas.
Vis dėlto svarbu stebėti, kaip ši tendencija atsilieps biudžeto deficitui ir kitoms ekonominėms rodikliams Lietuvoje.
