Rožinė dedervinė – tai savaime praeinantis odos bėrimas, kuris dažniausiai išnyksta per 6–10 savaičių. Jam būdingas vienas didelis apvalus arba ovalus pradinis pažeidimas, dažnai atsirandantis krūtinės, pilvo arba nugaros srityje.
Kas dažniausiai serga rožine dedervine
- Dažniausiai šia liga serga paaugliai ir jauni suaugusieji nuo 10 iki 35 metų, tačiau susirgti gali bet kokio amžiaus žmonės
- Moterys serga kiek dažniau nei vyrai
- Apytikslis dažnis – nuo 0,5 % iki 2 %
- Didžioji dalis atvejų registruojama žiemą
Kodėl atsiranda rožinė dedervinė
Tiksli priežastis nėra nustatyta. Manoma, kad bėrimą galėtų sukelti virusinės, bakterinės arba neinfekcinės kilmės veiksniai.
Tyrimų duomenimis, rožinės dedervinės išsivystymui įtakos gali turėti:
- Virusinės infekcijos
- Dažniausiai siejama su herpes virusais 6 ir 7 (HHV-6/7), tačiau ryšys iki šiol nėra galutinai įrodytas
- Kitos virusinės infekcijos, tokios kaip H1N1 gripo ar COVID-19 virusai, taip pat gali būti priežastimi
- Vaistai
- Rožinės dedervinės išsivystymas siejamas su įvairiais vaistais – angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriais, nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, hidrochlorotiazidu, auksu, kaptoprilu, netipiniais antipsichotikais, barbitūratais, D-penicilaminu, imatinibu, metronidazolu, izotretinoinu, klozapinu ir klonidinu
- Vakcinacija
- Rožinę dedervinę gali paskatinti Bacillus Calmette-Guerin (BCG), H1N1, difterijos, raupų, hepatito B, Pneumokoko ir COVID-19 vakcinos
Kaip pasireiškia rožinė dedervinė
Bendrieji simptomai
Be odos bėrimo, sisteminiai simptomai pasitaiko retai. Iki 25 % sergančiųjų gali jausti lengvą ar stiprų niežulį. Likus kelioms dienoms iki bėrimo atsiradimo, iki 69 % pacientų gali pasireikšti peršalimo požymiai – kosulys, gerklės skausmas ar bendras negalavimas.
Pradinis odos pažeidimas
Ligos pradžioje pasirodo vientisas, šiurkštus, ovalus, šviesiai rausvas arba raudonas, kiek iškilęs odos darinys, kurio skersmuo siekia 2–5 cm. Būdingas siauras žvynelių ruožas pažeidimo pakraštyje, išsidėstęs ties kraštu.
Antrinis bėrimas
Praėjus kelioms dienoms ar savaitėms po pradinio pažeidimo, krūtinės ir nugaros srityse atsiranda daugiau smulkesnių, žvynu padengtų ovalių ar plokščių darinių. Retkarčiais bėrimas išplinta ir į šlaunis, žastus ar kaklą, tačiau veidas, skalpas, delnai ir pėdų padas pažeidžiami retai.
Šie antriniai dariniai mažesni už pradinį odos pažeidimą, dažniausiai ovalo formos, jų ilgoji ašis orientuota pagal šonkaulių eigą. Žvyneliai bėrimo pakraštyje primena apykaklę. Kai kuriose vietose bėrimas gali būti žiedo pavidalo.
Bėrimas dažniausiai išsidėsto pagal natūralias odos įtempimo linijas viršutinėje liemens dalyje, dažnai primena eglutės formą. Prieš ligai visiškai išnykstant, gali pasireikšti bėrimų paūmėjimas ar nauji židiniai. Vaikams odos simptomai dažnai atrodo nestandartiškai.
Netipinė rožinė dedervinė
Liga laikoma netipine, jei ją sunkiau atpažinti ar bėrimas turi šiuos bruožus:
- Nestandartinė išvaizda – gali būti mazgeliai, pūslelės, dilgėlines primenančios plokštelės, kraujosruvos ar taškiniai bėrimai
- Didelio dydžio arba susilieję pažeidimai
- Neįprasta lokalizacija, pavyzdžiui, išplitimas į pažastis, kirkšnis ar galūnes, kai liemuo išlieka nepažeistas
- Pažeidimai burnos gleivinėje, pavyzdžiui, opelės
- Vienintelis pradinis židinys be kitų bėrimų
- Keli pradžioje pasireiškiantys pažeidimai
- Jokio pradinio židinio
- Daug gausių bėrimų
- Labai stiprus niežulys
- Užsitęsusi ligos eiga
- Kartotiniai ligos atsinaujinimai
Skirtumai sergant skirtingų tipų oda
Rožinės dedervinės bėrimas, ypač žmonėms su tamsesne oda, dažnai palieka šviesesnius (hipopigmentuotus) arba tamsesnius (hiperpigmentuotus) lopinėlius. Odos spalva įprastai atsistato per kelis mėnesius.
Galimos rožinės dedervinės komplikacijos
Nors dažniausiai liga praeina be pasekmių, kartais gali pasireikšti komplikacijos:
- Priešlaikinis gimdymas ar vaisiaus žūtis nėštumo pirmaisiais 15 savaičių
- Sunkios odos reakcijos, pavyzdžiui, vaistų sukeltas padidėjusio jautrumo sindromas esant herpes 6/7 viruso persirgimui ir kartu vartojant vaistus
- Užsitęsusi odos spalvos pakitimas
Kaip nustatoma rožinės dedervinės diagnozė
Pradžioje ligą atpažinti sudėtinga. Šiuo metu nėra jokio patikimo neinvazinio tyrimo, kuris galėtų ją patvirtinti. Diagnozė dažnai nustatoma pagal klinikinius požymius, tačiau gali būti paremta ir papildomais tyrimais:
- Audinių tyrime (histologijoje) stebimas požymių, būdingų poūmiam odos uždegimui
- Reikšmingas eozinofilų skaičius būdingas vaistų sukeltai rožinei dedervinei
Kraujo tyrimai dėl HHV-6 (IgG arba PGR metodu) nėra taikomi, nes beveik visi žmonės yra persirgę šiuo virusu vaikystėje, o komerciniai metodai šiuo metu negali patikimai nustatyti HHV-6 aktyvumo.
Jei diagnozė lieka abejotina, ypač jei pažeidžiami delnai arba padų oda, būtina atmesti kitas ligas.
1 lentelė. Siūlomi rožinės dedervinės diagnostikos kriterijai
Klinikiniai požymiai | Kriterijai |
---|---|
Pagrindiniai |
|
Pasirenkamieji
(bent vienas iš šių požymių) |
|
Atmetimo požymiai |
|
Kuo gali būti painiojama rožinė dedervinė
- Lichen planus
- Psoriazė
- Pityriazė rubra pilaris
- Daugiaprasmis paraudimas (erythema multiforme)
- Lašelinė psoriazė
- Antrinė sifilio forma
- Pityriazė alba
- Seborėjinio dermatito forma
- Odos grybelis (tinea corporis)
- Margasporis grybelis (tinea versicolor)
Kaip gydoma rožinė dedervinė
Bendri gydymo principai
Nors liga pradžioje praeina savaime, svarbu numalšinti niežėjimą, kuris intensyvus gali būti ketvirtadaliui pacientų. Svarbų vaidmenį turi pacientų informavimas ir nuraminimas, taip pat galimi šie pagalbiniai būdai:
- Drėkinamųjų kremų naudojimas sausai odai
- Maudymasis ar prausimasis tik vandeniu su vonios aliejumi, vandens pagrindu pagamintu kremu ar kitomis prausimosi priemonėmis nenaudojant įprasto muilo
- Saikingas odos poveikis saulės spinduliams vengiant nudegimo
Specifinis gydymas
Šios priemonės gali padėti sumažinti simptomus ir paspartinti bėrimų išnykimą:
- Vidutinio stiprumo vietiniai steroidiniai tepalai ar kremai bei geriamieji antihistamininiai preparatai palengvina niežulį
- Esant stipriam niežėjimui, gali būti skiriamas cinko oksidas, kalamino losjonas ar net geriamieji steroidai, tačiau jų įprastas vartojimas nerekomenduojamas dėl galimos ligos atsinaujinimo rizikos ir nepakankamai įrodytos naudos
- Septynių dienų acikloviro kursas gali pagreitinti bėrimo išnykimą ir sumažinti stiprų niežulį
- Labai išplitusiais ar užsitęsusiais atvejais taikoma siauro spektro ultravioletinių B spindulių šviesos terapija
- Makrolidiniai antibiotikai, anksčiau taikyti gydymui, nauda nepasiteisino
Kokia rožinės dedervinės eiga
Rožinė dedervinė paprastai visiškai praeina per 6–10 savaičių. Tamsesnės odos žmonėms odos spalva gali išlikti pakitusi dar kelis mėnesius, tačiau vėliau grįžta į normalią išvaizdą.
Rožinė dedervinė retai pasikartoja – 1–3 % pacientų ligos atkrytis nustatomas ne ūmios fazės metu, kas galėtų reikšti, jog po persirgimo išsivysto ilgalaikis imunitetas. Tačiau bėrimo atsinaujinimą gali sukelti kitos virusinės infekcijos praėjus daugybei metų.
Gydytojas ir medicinos švietėjas, ekspertas ligų nustatymo ir simptomų analizės srityse. Turėdamas daugiau nei dešimties metų patirtį klinikinėje praktikoje, jis yra pasiryžęs padėti žmonėms anksti atpažinti sveikatos problemas ir skatinti laiku kreiptis į medikus.
Dr. Grinčius yra baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete ir specializavosi vidaus ligų diagnostikoje Europos sveikatos mokslų universitete. Dirbdamas šeimos gydytoju, jis atkreipė dėmesį į tai, kad pacientai neretai ignoruoja ar klaidingai aiškina savo simptomus. Tai paskatino jį rašyti mokomuosius straipsnius, siekiant padėti žmonėms geriau suprasti savo kūno signalus.
Jo straipsniuose pateikiama išsamūs, tačiau suprantami duomenys apie įvairias ligas – nuo paplitusių simptomų, pavyzdžiui, nuovargio ar galvos skausmo, iki retesnių ir sudėtingesnių, tokie kaip autoimuninės ar neurologinės problemos. Lukas taip pat dalijasi patarimais, kada reikėtų eiti pas gydytoją ir kokie pirmieji žingsniai turėtų būti imtasi.
Kai Lukas nerašo straipsnių ar neanalizuoja naujausių mokslo darbų, jis mėgsta leisti laiką gamtoje, užsiima sportu ir dalyvauja sveikatos švietimo projektuose. Jo tikslas – didinti žmonių sąmoningumą sveikatos klausimais ir skatinti juos rūpintis savo gerove, pradedant nuo simptomų pažinimo.