Seborėjinis dermatitas : priežastys, komplikacijos, simptomai

Seborėjinis dermatitas – tai dažnai pasitaikanti, lėtinė arba pasikartojanti egzemos forma, išsivystanti riebalinių liaukų gausiose srityse, tokiose kaip galvos oda, veidas ar liemuo.

Kas yra seborėjinis dermatitas?

Ši odos liga turi kūdikių ir suaugusiųjų formas. Nors būklė nėra pavojinga, ji pasižymi uždegiminiais procesais ir kai kuriais atvejais gali pasitaikyti kartu su žvyneline, tuomet vadinama sebopsoriaze. Seborėjinis dermatitas taip pat dar vadinamas seborėjine egzema.

Pleiskanos (dar žinomos kaip pityriazė capitis) – tai ne uždegiminis seborėjinio dermatito tipas, pasireiškiantis galvos odoje. Tokiu atveju pleiskanos pasirodo kaip išplitusios, smulkiai skilinėjančios žvynuotės plaukuotoje galvos odos dalyje, nesukeliant odos paraudimo. Pleiskanos dažnai nesukelia jokių simptomų arba sukelia tik nežymų niežėjimą.

Gali išsivystyti seborėjinis blefaritas (vokų kraštų uždegimas) ir pažeidimai ant skruostų.

Glabėjos bei antakių srityse gali susiformuoti žvynai ir paraudimas, būdingas seborėjiniam dermatitui.

Pažastyse galima pastebėti lenkimo vietų seborėjinį dermatitą.

Galvos odoje dėl šios ligos gali susilieti paraudimas ir žvynai.

Krūtinės srityje seborėjinis dermatitas gali pasireikšti kartu su pityrosporum folikulitu.

Sergant odos pigmentacijos turinčiais žmonėmis, rudos odos srityje šalia nosies pastebimas pigmentinis seborėjinis dermatitas.

Kam būdingas seborėjinis dermatitas?

Seborėjinis dermatitas diagnozuojamas 3–12 % gyventojų.

Dažnis pasireiškia dviejose amžiaus grupėse – kūdikiams ir paaugliams bei suaugusiesiems.

Kūdikių seborėjinis dermatitas pasireiškia iki 3 mėnesių amžiaus ir dažniausiai išnyksta iki 6–12 mėnesių.

Suaugusiųjų seborėjinis dermatitas paprastai prasideda vėlyvoje paauglystėje. Dažniausiai pasireiškia jauniems ir vyresnio amžiaus suaugusiesiems, vyrams ši liga būdinga dažniau nei moterims.

Seborėjinis dermatitas dažnai diagnozuojamas sveikiems žmonėms, tačiau sunkesnės formos gali būti susijusios su tam tikrais veiksniais:

• Riebios odos polinkis (seboreja)
• Paveldimumas arba šeimos žvynelinės atvejai
• Sutrikusi imuninė sistema: po organų transplantacijos, sergant ŽIV infekcija ar limfoma
• Neurologinės ar psichikos ligos: Parkinsono liga, judesių sutrikimai, depresija, epilepsija, veido nervo paralyžius, nugaros smegenų pažeidimai bei įgimti sutrikimai, tokie kaip Dauno sindromas
• Neuroleptikų vartojimas
• Žvynelinės gydymas PUVA terapija
• Nemiga ar stresas

Kokios yra seborėjinio dermatito priežastys?

Ligos priežastys nėra iki galo nustatytos.

Buvo nustatyta, kad ją lemia keli veiksniai, tokie kaip hormonų pusiausvyra, grybeliniai susirgimai, mitybos trūkumai bei nervų sistemos įtaka. Manoma, kad svarbų vaidmenį atlieka Malassezia mielių dauginimasis. Šios mielės, būdingos normaliai odos mikroflorai, skaldo trigliceridus esamus sebumo sudėtyje ir išskiria laisvas riebalų rūgštis, kurios gali skatinti uždegimą. Skirtingas odos lipidų kiekis ir barjero funkcija lemia individualius simptomus.

Kokie klinikiniai seborėjinio dermatito požymiai?

Kūdikių seborėjinis dermatitas

Kūdikių seborėjinis dermatitas dažniausiai sukelia vadinamąją lopšio kepurę – difuzines, riebias žvynes ant galvos odos. Bėrimas gali išplisti į pažastų ar kirkšnių sritis, vadinamas vystykliniu dermatitu.

• Odos pažeidimai yra rausvos atspalvio, gali pleiskanoti ar luptis.
• Paprastai bėrimas nėra labai niežtintis, todėl net ir stipresnių pažeidimų atveju vaikas dėl to nebūna irzlus.

Bėrimas kūdikių vystyklų, pažastų srityse ir lopšio kepurė ant galvos

Storos geltonos žvynės ant kūdikio galvos odos

Uždegiminis kūdikių seborėjinis dermatitas su pažeidimais kūno raukšlėse

Suaugusiųjų seborėjinis dermatitas

Suaugusiesiems ši liga dažniausiai paveikia didelio riebalų išsiskyrimo zonas: galvos odą, nosies lūpos raukšles, glabelą, antakius, barzdą, ausis, užausio odą, krūtinkaulį ar kitas kūno raukšles.

Pagrindiniai bruožai:

• Būklė dažnėja žiemą, o po ilgalaikio saulės poveikio dažnai pagerėja vasarą
• Paprastai sukelia tik minimalų niežėjimą
• Veido sritis gali būti tiek riebi, tiek sausa, ypač viduryje
• Aiškių ribų neturinčios žvynuotos arba išplitusios žvynų apnašos galvos odoje
• Vokų uždegimas (blefaritas), pasireiškiantis paraudusiais, žvynuotaiss vokų kraštais
• Rausvos, plonos, žvynuotos, neryškių ribų plokštelės abiejose veido raukšlių pusėse
• Žiediniai arba žiedlapio formos žvynuotos dėmelės plaukų augimo linijose ir priekinėje krūtinės dalyje
• Bėrimas pažastyse, po krūtimis, kirkšnių raukšlėse bei lytinių organų srityje
• Malassezia sukeltas folikulitas – uždegiminiai plauko maišeliai, dažniausiai skruostų ar viršutinės liemens srityje

Esant išplitusiems pažeidimams galvos, kaklo ir liemens odoje, liga vadinama pityriaziforminiu seborėjiniu dermatitu.

Kaip skiriasi klinikiniai požymiai skirtingų odos tipų žmonėms?

Seborėjinis dermatitas labai dažnai nustatomas žmonėms su tamsesne oda – tyrimai rodo, kad ši liga yra tarp penkių dažniausiai diagnozuojamų juodaodžiams pacientams.

Tamsesnės odos žmonėms dažnai matomi žvynuotos, šviesesnės dėmės ar ploteliai būdingose kūno vietose. Gali pasireikšti žiedlapio formos ar lankinės dėmės, vadinamos žiedlapių tipo seborėjiniu dermatitu.

Spalvoto gymio vaikams dažnai nebūdingas įprastas kūdikių galvos bėrimas, vietoje to stebimas paraudimas, pleiskanojimas ir odos atspalvio pakitimai pažeistose vietose bei raukšlėse.

Seborėjinis dermatitas plaukų augimo linijoje ir kaktoje tamsesnės odos žmonėms

Kokios galimos seborėjinio dermatito komplikacijos?

• Antrinė bakterinė arba grybelinė infekcija
• Odos plonėjimas, išryškėję kapiliarai, steroidų sukeltas kapiliarų išsiplėtimas
• Poveikis psichologinei savijautai dėl odos išvaizdos

Kaip nustatoma seborėjinio dermatito diagnozė?

Ligos diagnozavimas dažniausiai remiasi klinikiniais požymiais – pažeidimo vieta, išvaizda ir eiga.

Jeigu diagnozė neaiški, galima atlikti odos biopsiją, kuri atskleidžia epidermio parakeratozę, užsikimšusius folikulų angas ir spongiozę. Dermyje įprastai randamas nedidelis aplink kraujagysles susitelkęs limfohistiocitinis uždegimas.

Kadangi Malassezia mielės natūraliai būna odos floros dalis, jų aptikimas mikroskopuojant odos mėginį savaime nereiškia seborėjinio dermatito.

Apie trichoskopijos (dermatoskopijos) išvadas sergant seborėjiniu dermatitu skaitykite trichoskopijos išvadose dėl uždegiminių odos ligų.

Su kokiomis ligomis seborėjinis dermatitas gali būti painiojamas?

• Atopinis dermatitas / egzema
• Kandidozė
• Kontaktinis dermatitas / egzema
• Eritrazma
• Impetiga
• Lichen simplex chronicus
• Monetinis dermatitas / egzema
• Pityriazė rosea
• Psoriazė
• Rožinė
• Galvos odos psoriazė
• Antrinė sifilio forma
• Systeminė raudonoji vilkligė
• Galvos ir kūno grybelis

Kaip gydomas seborėjinis dermatitas?

Bendrosios priemonės

• Pacientų supažindinimas su liga ir tinkama odos priežiūra
• Identifikuojami gyvenimo būdo veiksniai, pvz., gausesnis vaisių vartojimas susijęs su mažesniu seborėjinio dermatito pasireiškimu, o stresas gali išprovokuoti paūmėjimus

Specifinės priemonės

Gydymas dažniausiai apima kelias iš šių priemonių.

• Keratolitikai, skirti pašalinti žvynus (salicilo rūgštis, pieno rūgštis, karbamidas, propilenglikolis)
• Vietiniai priešgrybeliniai preparatai: tepalai ar šampūnai su ketokonazolu arba ciklopiroksu. Jeigu atsparumas azolių grupei nustatomas, rekomenduojamas cinko piritjonas arba seleno sulfidas
• Silpni vietiniai kortikosteroidai: naudojami 1–3 savaites ūmaus paūmėjimo metu uždegimui sumažinti
• Vietiniai kalcineurino inhibitoriai (pimekrolimuzo kremas, takrolimuzo tepalas): pasirinkimas, kai steroidai naudojami dažnai; ilgalaikiam veido odos gydymui sukelia mažiau nepageidaujamų poveikių

Atspariais atvejais suaugusiesiems gali būti skiriamas geriamasis itrakonazolas, tetraciklino grupės antibiotikai arba fototerapija. Sunkiomis ar vidutinėmis ligos formomis veiksmingas mažų dozių geriamasis izotretinoinas.

Roflumilast 0,3 % putos neseniai patvirtintos pacientų nuo 9 metų seborėjinio dermatito gydymui.

Galvos odos gydymas

• Medikamentiniai šampūnai su ketokonazolu, ciklopiroksu, seleno sulfidu, cinko piritjonu, akmens anglių degutu ar salicilo rūgštimi naudojami du kartus per savaitę mažiausiai mėnesį, o esant poreikiui – ilgiau
• Steroidių preparatai niežuliui mažinti taikomi kelioms dienoms kas tam tikrą laiką
• Kalcineurino inhibitoriai, pavyzdžiui, takrolimuzas, gali būti alternatyva steroidams
• Kremai su akmens anglių degutu dedami ant žvynuotos odos, o vėliau nuplaunami šampūnu po kelių valandų
• Dažnai rekomenduojama derinti kelias gydymo priemones
• Kaip alternatyva gali būti naudojami arbatos medžio aliejaus šampūnai

Veido, ausų, krūtinės ir nugaros gydymas

• Pažeistas vietas kruopščiai valyti vieną ar du kartus per dieną naudojant ne muilo pagrindu pagamintas valymo priemones
• Ketokonazolo arba ciklopirokso kremą tepti vieną kartą per dieną 2–4 savaites; prireikus kartoti
• Hidrokortizono kremą naudoti iki dviejų kartų per dieną 1–2 savaites; kai kuriais atvejais gali būti paskirtas stipresnis vietinis steroidinis preparatas
• Vietiniai kalcineurino inhibitoriai (pimekrolimuzo kremas ar takrolimuzo tepalas) gali būti taikomi vietoj steroidinių preparatų
• Naudojami įvairūs vaistažolių produktai, tačiau jų veiksmingumas neįrodytas

Kūdikių gydymas

Galvos oda turi būti reguliariai plaunama kūdikiams skirtu šampūnu arba emulsija, po to švelniai šepečiu nuvalomos žvynės.

• Baltasis petrolatumas gali būti naudingas
• Priklausomai nuo bėrimo išplitimo, dažnai skiriami vietiniai priešgrybeliniai vaistai

Kokia seborėjinio dermatito eiga?

Nors seborėjinis dermatitas gali praeiti savaime, dažnai užtrunka, kol visiškai išnyksta. Kūdikio lopšio kepurė dažniausiai išnyksta per kelias savaites ar mėnesius. Suaugusiesiems liga paprastai būna lėtinė, todėl ilgalaikis palaikomasis gydymas dažnai būtinas.