Trumpa informacija
- Populiarūs pavadinimai: kraujo lelija, skutimosi šepetėlio augalas, kyšulio tulpė
- Botaniniai pavadinimai: Haemanthus ir Scadoxus
- Klasifikacija: kambarinis augalas
- Žydėjimo laikotarpis: nuo vasaros iki rudens
- Persodinimo laikas: patartina persodinti pavasarį arba vasaros pradžioje
- Aukštis ir plotis: 20–30 cm aukščio, 15 cm pločio
- Šviesos poreikis: ryški šviesa
- Atsparumas šalčiui: jautrus, reikalauja ne žemesnės kaip 10 °C temperatūros
- Augimo sudėtingumas: lengvas
Turinys
- Auginimo ypatumai
- Genėjimas ir formavimas
- Dauginimas
- Veislių pasirinkimas
- Ligos ir problemos
Auginimo ypatumai
Haemanthus ir Scadoxus rūšys auginamos panašiai, joms nereikia sudėtingos priežiūros. Abi rūšys ilgą laiką buvo vadinamos vienu vardu, tačiau kai kurie prekybininkai vis dar ženklina jas kaip Haemanthus. Norint sėkmingai užauginti šiuos augalus, verta laikytis kelių pagrindinių taisyklių.
- Tinka bet kuris kokybiškas, gerai drenuotas substratas, tačiau geriausia rinktis kompostą su žemėmis (pvz., John Innes Nr. 2) ir papildyti jį kokosų plaušais arba lapų kompostu bei stambiu smėliu (po 20 % kiekvieno priedo tūrio atžvilgiu).
- Auginkite ryškioje šviesoje, tačiau, kai pradeda formuotis žiedpumpuriai, perkelkite augalą šiek tiek toliau nuo lango, kad žydėjimas truktų ilgiau.
- Vešėjančius augalus laistykite gausiai, o aktyvaus augimo metu – nuo balandžio iki rugsėjo – kas mėnesį tręškite subalansuotomis skystomis kambarinėms gėlėms skirtomis trąšomis.
- Visžaliams augalams drėgmę reikėtų išlaikyti ir ramybės periode, o lapus metančius – pvz., H. coccineus – rekomenduojama nelaistyti, kai lapai geltonuoja, ir atnaujinti laistymą tik pasirodžius naujai lapijai.
- Tinka auginti vėsioje oranžerijoje arba šiltnamyje, tačiau būtina užtikrinti, kad temperatūra niekada nenukristų žemiau 10 °C.
- Persodinkite pradėjus augti – tačiau gausiausiai žydi erdvės apribojimuose laikomi augalai. Kad substratas vazonuose neprarastų savo savybių, jį rekomenduojama keisti kasmet.
Genėjimas ir formavimas
Šiems augalams specialaus genėjimo ar formavimo nereikia. Užtenka pašalinti nužydėjusias žiedų galvutes nebent renkate sėklas.
Dauginimas
Kaip ir daugelis svogūninių augalų, haemanthus dauginami dukterinėmis svogūnėlėmis arba sėklomis. Nors šie augalai lengvai išaugina atžalas, jas nuėmus sumažėja žydėjimo intensyvumas – gausiau žydi tankiai augantys egzemplioriai. Atžalas persodinkite į tą patį substratą kaip ir pagrindinį augalą. Veislė H. albiflos iš atžalų arba sėklų gali pražysti tik po 3–4 metų.
- Sultingas sėklas būtina pasėti iškart sunokus, nes jos greitai praranda daigumą.
- Idealiausia sėti į gilią dėžutę su gerai drenuotu, smėlingu substratu.
- Sėklas tik lengvai įspauskite į substratą taip, kad viršus būtų matomas paviršiuje.
- Patalpoje palaikykite 16–18 °C temperatūrą.
- Iš pradžių laistykite gausiai, bet vėliau – tik tuomet, kai pasirodo lapai. Nepersodrinkite ir venkite vandens pertekliaus dirvoje.
- Jaunus augalus galima palikti sėklų dėžutėse keletą metų iki persodinimo į vazonus.
- H. coccineus laistymą nutraukite, kai lapai pradeda geltonuoti, ir vėl pradėkite, kai pasirodo nauja lapija.
Veislių pasirinkimas
Daugelis haemanthus rūšių yra svogūniniai augalai, augantys pusiau sausringuose Pietų Afrikos regionuose. Suaugę augalai turi nuo vieno iki kelių storų, odinių, kartais plaukuotų lapų, kurie gali būti statūs arba prigludę prie žemės. Žiedynai – skėtėlio pavidalo, susideda iš smulkių, arti vienas kito išsidėsčiusių žiedų, apsupti spalvingų skraistlapių ant stambių stiebų. Žiedai su išraiškingais kuokeliais gamina nektarą ir vos juntamai kvepia. Uogos, priklausomai nuo rūšies, būna baltos, oranžinės, rausvos arba raudonos ir skleidžia kvapą. Haemanthus svogūnai buvo vieni pirmųjų iš Pietų Afrikos atvežtų į Europą – H. coccineus (kyšulio tulpė) Olandijoje jau auginta XVII a.
Haemanthus albiflos (skutimosi šepetėlio augalas, baltoji teptukinė gėlė): Dažnai auginamas kambarinis, visžalis svogūninis augalas. Lapai abipus platūs, dažnai apsišiaušusiais kraštais. Nuo rudens iki žiemos susiformuoja balti, teptuką primenantys žiedynai, 3–7,5 cm skersmens, sudaryti iš iki 50 mažų žiedų su ilgais kuokeliais. Po žydėjimo užmezga stambias baltas arba raudonas uogas.
H. pauculifolius: Labai panašus į H. albiflos, bet išaugina tik du siaurus, plaukuotus lapus ant vieno svogūno. Balti smulkūs žiedai sutelkti ant tvirto žiedkočio ir esant palankioms sąlygoms virsta raudonomis uogomis.
H. coccineus (kyšulio tulpė): Lapus numetantis svogūninis augalas, išaugina du ar retu atveju tris stambių, diržą primenančių lapų po žydėjimo. Žiedynai formuojasi vasarą ir rudenį, sudaryti iš iki 100 mažų ryškiai raudonų žiedų su geltonais kuokeliais, apsuptų dideliais raudonais skraistlapiais. Žiedyno skersmuo – 5–10 cm, po žydėjimo – mėsingos baltos arba rausvos uogos.
Scadoxus rūšys paplitusios tropinėse Afrikos miškų zonose ir Arabijos pusiasalyje, artimas Haemanthus genties giminaitis. Šių augalų žiedynai su ryškiais kuokeliais, išskirtinis požymis – spirališkai išsidėstę lapai ir šakniastiebio tipo svogūnas.
Scadoxus multiflorus (taip pat žinomas kaip Haemanthus multiflorus, kraujo lelija): Visžalis daugiametis augalas, išaugina iki devynių lapų su tvirta vidurine gysla ir banguotais pakraščiais, išsidėsčiusiais ant balto su violetinėmis dėmėmis pseudostiebo. Rožiniai raudoni žiedynai rutulio pavidalo, iki 25 cm skersmens, sudaryti iš net 200 tankiai susitelkusių žiedų su iššokančiais kuokeliais.
Ligos ir problemos
Šie augalai problemų sukelia retai, jei suteikiama pakankamai šviesos, auginami laidžiame substratui ir laistomi saikingai. Kambario temperatūrai nukritus žemiau 10 °C, augalai gali žūti dėl šalčio, todėl vėstant patalpose jie turėtų būti pernešti į šiltesnę vietą.
Sodininko kalendorius
Šiame kalendoriuje rasite, kokius darbus verta atlikti kiekvieną mėnesį.
