Šiame straipsnyje aptariami dažniausiai pasitaikantys rožių auginimo iššūkiai bei galimi problemų sprendimai ir prevencijos priemonės.
Dažniausios problemos
- Amarai
- Juodadėmė lapų liga
- Miltligė
- Stiebų džiūvimas
- Rožinė pjūklelė
Šaknys
Kodėl mano rožės krūmas atrodo lyg nyksta? Apžiūrėjus šaknis, jos sutrupo ir parudavo. Kas galėjo įvykti?
Šaknų irimas dažnai kyla dėl infekcinių pažeidimų. Dirvožemyje augančias rožes neretai apninka medžio grybas, o tiek lauke, tiek vazonuose augalus gali paveikti Phytophthora šaknų puvinys.
Nors rožės tinka auginti molingose dirvose, užsitęsęs užmirkimas skatina šaknų puvinio atsiradimą. Taip pat prasta vandens nutekėjimo sistema vazonuose lemia šaknų žuvimą.
Konteineriuose auginamų augalų šaknys gali nukentėti nuo stiprių šalčių – juos galima apsaugoti apvyniojant vazoną burbuline plėvele.
Nauji rožių sodinukai senoje vietoje neauga ir šaknys nesivysto. Kokia priežastis?
Pasisodinus šviežias rožes tose pačiose vietose, kur neseniai augo kitos rožės, galimos vadinamosios persodinimo ligos arba rožių nuvargimas. Augalai prastai prigyja, vysta, jiems stinga sveikų smulkių šaknelių.
Stiebai ir šakos
Daugelio mano rožių šakos džiūsta. Kokios priežastys?
Rožių šakų džiūvimas yra dažnas reiškinys ir retai rožių darželyje randama augalų be bent menko šios bėdos pėdsako. Priežasčių būna įvairių.
Šis simptomas neretai susijęs su anksčiau minėtomis šaknų bėdomis, kai augalas sunkiai pasisavina vandenį dėl pažeistos šaknų sistemos.
Kartais džiūvimą sukelia ant spyglių besivystantys grybeliai, dažniausiai Paraconiothyrium fuckelii (priežastis – rožių vėžys) ir Botrytis cinerea (pilkasis pelėsis). Šie grybai greitai išplinta ant nusilpusių, kenkėjų, ligų ar elementų trūkumo nualintų šakų, taip pat po mechaninių pažeidimų (pvz., nušalus ar netinkamai apkarpius). Nors kiekvienas veiksnys gali atskirai sukelti džiūvimą, grybelinės infekcijos problema dar labiau paūmina.
Ant mano rožių stiebų pasirodė rudos, prisiplakusios kaip sraigės formos dėmelės. Kas tai?
Šie dariniai yra skydamariai. Rožėse dažniausiai aptinkamas rudas skydamarys, o retkarčiais – balkšvo, apskritimo formos kerpėtasis rožių skydamarys.
Kodėl prie pagrindo susiformavo didelis, nelygus sustorėjimas?
Dažniausiai tai signalizuoja apie bakterinę ligą vadinamą šaknų vėžiu. Liga gali pažeisti ir pačias šaknis.
Kaip atpažinti poskiepio atželimus pas skiepytas rožes ir kaip jų išvengti?
Atželimai – tai ūgliai, augantys iš žemiau skiepo vietos, dažnai išsiskiriantys kitokia spalva (dažniausiai šviesesni) ir kitokiu lapelių skaičiumi ar forma nei pagrindinės dalies lapai.
Dažniausiai atželimai formuojasi pažeidus šaknis, tad ruošiant dirvą būtina jų nepažeisti. Atsiradus atželimui, reikia žemę nukasti iki jo augimo vietos ir jį ištraukti, ne nupjauti ties dirvos paviršiumi, nes jis ataugs.
Savos šaknies rožės taip pat gali leisti naujus ūglius iš šaknų, tačiau jų lapai visada yra identiški pagrindiniam augalui – tokius ūglius galima panaudoti dauginimui.
Lapai
Kodėl mano rožių lapai:
Padengti pilkai balta, miltuota apnaša?
Lapų, stiebų bei žiedų užkrėtimas miltligei būdingas grybelinės infekcijos požymis.
Ant lapų atsirado tamsių dėmių, jie gelsta ir byrėjo?
Tai dažna ir kenksminga grybinė liga – juodadėmė.
Lapų viršuje susidarė geltonų taškelių, apatinėje pusėje – oranžinės pūslės, o lapai gelsta ir krenta?
Čia kalta rožių rūdis – grybas, kuris daug vasaros laiko formuoja oranžinius sporų burbuliukus, o vasaros pabaigoje ir rudenį – juodus.
Lapai susisuko vamzdeliu žemyn?
Šį specifinį požymį palieka rožinė pjūklelė – vabzdys, išlankstantis lapus vamzdeliais.
Lapai apgraužti vikšrus primenančių lervų?
Lapo žalą palieka didžiosios rožių pjūklinės lervos.
Lapai tapo blizgūs, lipnūs, viršuje atsirado juodi apnašai?
Tokie požymiai rodo amarų išplitimą. Lipnus sluoksnis – medaus rasa, o juodi apnašai – suodinis pelėsis.
Išpjautos taisyklingos pusapvalės ar ovalo formos lapo kraštų dalys?
Šias lapų dalis išpjauna motininės lakštuočiai bitės statydamos lizdelius – augalui didesnės žalos jos nepadaro, todėl kovoti nebūtina.
Lapai maži, nusidažę ir siauri?
Tokius simptomus gali sukelti virusiniai susirgimai, tačiau dažniau kaltas herbicido glifosato poveikis. Tokie lapai susiformuoja kitais metais po apnuodijimo, paprastai būna mažose, blyškiai žalių ar rausvų lapelių kekėse, primenančiose raganių šluotas.
Rožių rozetės virusas, platinamas mikroskopinių erkių, dažnai aptinkamas Šiaurės Amerikos regione, tačiau kitur tikėtina priežastis yra būtent glifosatas. Jei glifosato įtaka nepasitvirtina, o simptomai įtartini, vertėtų susisiekti su augalų sveikatos tarnybomis.
Žiedai
Dauguma mano rožių ūglių neišaugina žiedų. Kokia to priežastis?
Dažniausiai taip pasireiškia sunkiai paaiškinamas reiškinys vadinamas rožių aklumu.
Mano rožė dvigubais žiedais. Daugelis žiedų paruduoja ir neišsiskleidžia. Kodėl taip vyksta?
Ši būklė, žinoma kaip žiedų burbuliavimas, paprastai atsiranda dėl vėsaus ir drėgno oro.
Kodėl mano augalas formuoja naujus neprasiskleidusius žiedų pumpurus anksčiau išsiskleidusių žiedlapių viduje?
Tai vadinama žiedų proliferacija. Reiškinio priežastys nėra visiškai aiškios, bet gana dažnai proliferacija įvyksta po fizinių pažeidimų besivystančiam žiedpumpuriui – vėliau besiformuojantys žiedai jau būna sveiki. Jei tokia būklė kartojasi nuolat, galimas virusinis užkrėtimas ir augalą geriau išrauti.
