Dėkingumas kartais atrodo kaip mažas, beveik nepastebimas gestas: pasakyti „ačiū“, parašyti žinutę ar padaryti gerą darbą. Tačiau už šio paprasto veiksmo slypi kur kas daugiau – nuo greito nuotaikos pakilimo iki ilgalaikės naudos savijautai, santykiams ir net tam, kaip kūnas reaguoja į stresą.
Įsivaizduokite situaciją: artimam žmogui staiga prireikia skubios pagalbos, o per trumpą laiką atvykę pareigūnai ir medikai padaro viską, kad jis gautų reikiamą gydymą. Vėliau norisi atsilyginti bent mažyčiu ženklu – padėkos rašteliu, šiltu žodžiu ar simboline dovana. Ir neretai nutinka taip, kad nuo to geriau pasijunta ne tik gavęs padėką, bet ir tas, kuris ją išreiškė.
Kas yra dėkingumas
Dėkingumas – tai būsena, kai aiškiai suvokiame, kad kažką gero gavome dėl kito žmogaus, aplinkybių ar tikėjimo, ir viduje (ar išoriškai) į tai reaguojame pripažinimu bei šiluma. Tai nėra jausmas, atsirandantis „tuščioje vietoje“: dažniausiai suprantame, kam ar kam nors esame dėkingi – artimajam, nepažįstamajam, bendruomenei, likimui.
Psichologijos tyrimai dėkingumą sieja su aukštesniu subjektyvios laimės lygiu. Paprasčiau tariant, žmonės, kurie dažniau pastebi gautą gėrį ir tai įvardija, paprastai jaučiasi laimingesni. Be to, dėkingumas glaudžiai susijęs su tuo, kaip kuriame ryšius: jis primena, kad gyvenime nesame vieni ir kad daug kas ateina per kitų žmonių pastangas.
Kuo naudingas dėkingumas
Gali sumažinti skausmo pojūtį
Tyrimuose pastebėta, kad kelių savaičių laikotarpiu nuosekliai atliekami geri darbai ar rašomi padėkos laiškai gali būti siejami su mažesniu skausmo intensyvumu. Kartu žmonės dažnai mini ir daugiau energijos, geresnę emocinę būklę bei didesnį kasdienį produktyvumą, o dalis teigiamų pokyčių išlieka dar kelis mėnesius.
Padeda keisti požiūrį į senėjimą ir sunkumus
Dėkingumas naudingas ne tik jaunystėje. Vyresnio amžiaus žmonių tyrimai rodo, kad tie, kurie sąmoningai renkasi dėkingą mąstymą, rečiau „įstringa“ baimėje dėl silpnėjimo ar prarandamų galimybių. Kai kai kurių dalykų pakeisti nebeįmanoma, dėkingumas tampa būdu išlaikyti dėmesį į tai, kas vis dar gera ir prasminga: savarankiškumą, judėjimą, galimybę gyventi savo ritmu, patį gyvenimą.
Stiprina vertės jausmą ir skatina gerumą „grįžti banga“
Dėkingumas turi savybę plisti. Kai žmogus sulaukia nuoširdaus „ačiū“, tikimybė, kad jis vėl padės kitam, pastebimai išauga. Vienas iš paaiškinimų paprastas: padėka suteikia socialinio įvertinimo jausmą – žmogus pajunta, kad jo elgesys svarbus ir pastebėtas.
Net maži kasdieniai momentai (pavyzdžiui, kai kas nors palaiko duris) gali tapti proga sukurti „grandininę reakciją“: įvertintas žmogus dažniau elgiasi šilčiau su kitais, o tai persiduoda toliau.
Gali pagilinti artumą santykiuose
Porose dėkingumas veikia kaip emocinis „klijus“. Kai partneriai reguliariai parodo, kad vertina vienas kitą, dažniau atsiranda noras atsakyti tuo pačiu, lengviau išlaikyti įsipareigojimą ir rūpestį. Tyrimai taip pat sieja dėkingumo išraiškas su didesniu pasitenkinimu santykiais ir stipresniu atsakomybės jausmu už vienas kito gerovę.
Svarbi detalė: nauda dažnai didėja tuomet, kai dėkingumą ne tik jaučiame, bet ir aiškiai perduodame tam, kam jis skirtas.
Kaip ugdyti dėkingumą kasdienybėje
Jei šiuo metu dėkingumo jausmas nėra įprastas palydovas, tai nereiškia, kad taip bus visada. Dėkingumą galima treniruoti – panašiai kaip įprotį pastebėti detales ar palaikyti fizinę formą.
Veskite dėkingumo užrašus
Vienas praktiškiausių metodų – kasdien užrašyti kelis gerus dalykus, kurie nutiko (pavyzdžiui, tris). Iš pradžių žmogui gali būti nelengva „pagauti“ teigiamas smulkmenas, ypač jei galvoje dominuoja rūpesčiai. Tačiau nuosekliai fiksuojant, geri dalykai tarsi išryškėja: juos išgyvename intensyviau, o laikui bėgant mąstymas tampa labiau vertinantis. Galiausiai tokie užrašai neretai virsta asmeniniu šviesių prisiminimų archyvu.
Žmonės, susiduriantys su rimtomis ligomis ar kitais gyvenimo išbandymais, kartais pasakoja, kad būtent dėkingumo praktika padėjo išgyventi sunkiausius periodus. Esmė ne neigti skausmą ar realybę, o išlaikyti gebėjimą matyti ir tai, kas vis dar suteikia prasmės: artimųjų buvimą, laiko vertę, mažas pergales, vidinį augimą.
Neatidėliokite „ačiū“
Kiekvieną kartą, kai sąmoningai išreiškiame dėkingumą, dažnai pakyla nuotaika. O kai padėka pasiekia konkretų žmogų – efektas būna tvirtesnis. Tyrimai rodo, kad padėkos laiškai ar žinutės tiems, kurių anksčiau tinkamai nepadėkojome, gali teigiamai paveikti tarpusavio ryšį net kelių mėnesių laikotarpiu.
- Parašykite trumpą padėkos žinutę žmogui, kuris neseniai padėjo (net jei pagalba atrodė „nedidelė“).
- Pasakykite „ačiū“ konkrečiai: ne tik „ačiū“, o „ačiū, kad skyrėte laiko paaiškinti“.
- Jei jaučiate, kad santykiai atšalę, pradėkite nuo vieno nuoširdaus padėkos gesto – jis gali pakeisti toną.
Dėkingumas nėra vien mandagumo forma. Tai praktika, kuri gali perstatyti dėmesį nuo to, ko trūksta, prie to, kas jau yra – ir tuo pačiu sustiprinti ryšius, savivertę bei emocinį atsparumą.
