Angioma arba hemangioma – tai gerybinis kraujagyslinis odos darinys. Šie dariniai susiformuoja, kai išveša endotelio ląstelės, kurios iškloja kraujagyslių vidų.
Angiomos gali atsirasti tiek ankstyvame amžiuje (kūdikių hemangioma), tiek vėliau. Dažniausia angiomos rūšis yra vyšninė angioma.
Kas yra vyšninė angioma?
Vyšninė angioma – nedidelis, kupolo formos kapiliarų hemangioma. Šis odos darinys žinomas ir kitais pavadinimais, dažniausiai vadinamas Campbell de Morgan dėme.
Kam būdingos vyšninės angiomos?
Vyšninės angiomos dažniausiai pradeda daugėti nuo maždaug 40 metų amžiaus, todėl manoma, kad jas turi apie 75 % vyresnių nei 75 metų asmenų. Nors kartais šios dėmės vadinamos senatvinėmis angiomomis, jų pasitaiko ir jauniems žmonėms – apie 5 % paauglių turi bent vieną vyšninę angiomą. Dėmių atsiradimas nėra susijęs su lytimi ar rase, nors baltaodžiams jos matomos dažniau nei kitos odos spalvos žmonėms. Gali būti nustatomas paveldėjimas. Retais atvejais staigus didesnio kiekio angiomos atsiradimas siejamas su vidiniu piktybiniu procesu ar nėštumu.
Kokia yra vyšninės angiomos atsiradimo priežastis?
Vyšninių angiomų susiformavimo priežastis iki šiol nėra žinoma. Genetiniai tyrimai dažnai nustato tam tikras somatines GNAQ ir GNA11 (Q209H) genų mutacijas, kurios dalyvauja ir kitų kraujagyslinių bei melanocitinių darinių formavimosi procesuose.
Kokie yra vyšninės angiomos klinikiniai požymiai?
Vyšninė angioma – tai neskausmingas, tvirtas raudonos, mėlynos ar violetinės spalvos odos mazgelis, kurio skersmuo siekia nuo 0,1 iki 1 cm. Jei darinys trombuojasi, jis gali įgauti juodą atspalvį, bet apžiūrimas dermatoskopu vėl įgauna raudonai purpurinį atspalvį. Dažnai jų būna keletas ar net daugiau, jos išsidėsčiusios įvairiose kūno vietose, bet retai randamos ant plaštakų, pėdų ar gleivinių.
Su kokiomis ligomis galima supainioti vyšninę angiomą?
Dažniausiai vyšninė angioma diagnozuojama lengvai, tačiau kartais gali būti painiojama su:
- angio keratomomis
- vorine telangiektazija
- piogenine granuloma
- mazgine bazalinių ląstelių karcinoma
- amgėlanine melanoma
Vorinė telangiektazija (dar vadinama vorine naevi), kai kur klaidingai vadinama vorine angiomą, iš tikrųjų yra kraujagyslių išsiplėtimas, o ne endotelio ląstelių dauginimasis.
Kokie tyrimai reikalingi diagnozuojant vyšninę angiomą?
Vyšninė angioma dažniausiai nustatoma apžiūros metu, papildomų tyrimų paprastai nereikia. Dermatoskopu stebimas būdingas raudonų „laušelių“ arba liūliškas darinys (klasikinis lakūninis raštas).
Vyšninė angioma
Vyšninė angioma
Jei kyla abejonių dėl diagnozės, atliekama biopsija. Po histologinio tyrimo matomos sustorėjusio speninio dermos srityje esančios venulės, be to, tarp liūlių gali būti ryškūs kolageno bandeliai. Daugiau sužinoti galite šiai patologijai skirtuose šaltiniuose.
Kaip gydoma vyšninė angioma?
Vyšninės angiomos yra nepavojingos ir gydymo nereikalauja. Kai kuriais atvejais jos pašalinamos norint atmesti piktybinį odos naviką, pavyzdžiui, mazginę melanomą.
Vyšninė angioma primenanti mazginę melanomą
Vyšninė angioma primenanti mazginę melanomą
Pageidaujant, dėl kosmetinių priežasčių vyšninę angiomą galima pašalinti šiais metodais:
- krioterapija
- elektrochirurgija
- kraujagyslių lazeris
Gydytojas ir medicinos švietėjas, ekspertas ligų nustatymo ir simptomų analizės srityse. Turėdamas daugiau nei dešimties metų patirtį klinikinėje praktikoje, jis yra pasiryžęs padėti žmonėms anksti atpažinti sveikatos problemas ir skatinti laiku kreiptis į medikus.
Dr. Grinčius yra baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete ir specializavosi vidaus ligų diagnostikoje Europos sveikatos mokslų universitete. Dirbdamas šeimos gydytoju, jis atkreipė dėmesį į tai, kad pacientai neretai ignoruoja ar klaidingai aiškina savo simptomus. Tai paskatino jį rašyti mokomuosius straipsnius, siekiant padėti žmonėms geriau suprasti savo kūno signalus.
Jo straipsniuose pateikiama išsamūs, tačiau suprantami duomenys apie įvairias ligas – nuo paplitusių simptomų, pavyzdžiui, nuovargio ar galvos skausmo, iki retesnių ir sudėtingesnių, tokie kaip autoimuninės ar neurologinės problemos. Lukas taip pat dalijasi patarimais, kada reikėtų eiti pas gydytoją ir kokie pirmieji žingsniai turėtų būti imtasi.
Kai Lukas nerašo straipsnių ar neanalizuoja naujausių mokslo darbų, jis mėgsta leisti laiką gamtoje, užsiima sportu ir dalyvauja sveikatos švietimo projektuose. Jo tikslas – didinti žmonių sąmoningumą sveikatos klausimais ir skatinti juos rūpintis savo gerove, pradedant nuo simptomų pažinimo.
