Bazalinių ląstelių karcinoma yra viena dažniausių odos vėžio formų, priskiriama ne melanomos vėžiui. Ši liga dažniausiai pažeidžia odą ir pasižymi vietiniu plitimu. Dažnai vadinama basalioma arba graužikine opa. Gana dažnai sergantieji bėgant laikui susiduria su keliais atkryčiais ar naujais navikais.
Kas gali susirgti bazalinių ląstelių karcinoma
Yra keletas pagrindinių bazalinių ląstelių karcinomos rizikos veiksnių:
- Amžius ir lytis – vyresnio amžiaus vyrai šia liga suserga dažniau, tačiau ji pasitaiko ir jaunoms moterims bei vyrams
- Anksčiau buvęs šios ar kitų odos vėžio formų (plokščialąstelinės karcinomos, melanomos) susirgimas
- Odos pažeidimas dėl saulės (fotosenėjimas, aktininė keratozė)
- Daugkartinis nudegimas saulėje ankstyvame amžiuje
- Šviesi oda, mėlynos akys, šviesūs ar raudoni plaukai – nors liga gali išsivystyti ir tamsesnės odos žmonėms
- Ankstesni odos sužeidimai, nudegimai, lėtinės odos ligos (pvz., sisteminė raudonoji vilkligė, riebalų liaukų nevi)
- Paveldimos ligos: didesnė rizika atsiranda sergant bazalinių ląstelių nevo sindromu (Gorlino sindromas), Bazex-Dupré-Christol, Rombo, Oley sindromais bei kseroderma pigmentosum
- Papildomi veiksniai – jonizuojančios spinduliuotės poveikis, kontaktas su arsenu, imuninės sistemos slopinimas dėl ligos ar vaistų, kai kurių vaistų (hidrochlortiazido) vartojimas
Bazalinių ląstelių karcinomos priežastys
Šios odos vėžio formos atsiradimą lemia daugybė veiksnių.
- Dažniausiai aptinkamos DNR mutacijos PTCH auglių slopinimo gene, kuris priklauso hedgehog signalinės grandinės sistemai.
- Šios mutacijos dažnai įvyksta dėl ultravioletinių spindulių poveikio.
- Genetiniai defektai – tiek įgyti, tiek paveldėti – didina riziką sirgti bazalinių ląstelių karcinoma.
Klinikiniai požymiai
Bazalinių ląstelių karcinoma paprastai išplitusi tik vietiškai. Jai būdingi šie bruožai:
- Lėtai didėjanti plokštelė arba mazgelis
- Odos spalvos, rausvi arba pigmentuoti dariniai
- Dydis svyruoja nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų skersmens
- Dažnas savaiminis kraujavimas arba opų susidarymas
Liga retai kelia grėsmę gyvybei. Tik išskirtiniais atvejais auglys ima sparčiai didėti, plisti į giluminius audinius ar regioninius limfmazgius.
Bazalinių ląstelių karcinomos tipai
Išskiriami keli klinikiniai šio vėžio tipai, taip pat daugiau kaip 20 histologinių augimo modelių.
Mazginė karcinoma
- Dažniausiai pasitaiko veido srityje
- Būdingas blizgantis arba perlinis mazgelis lygiais kraštais
- Dažnai centre matyti įdubimas ar opa, kraštai išgaubti
- Per darinį dažnai matomos kraujagyslės
- Mazginio-cistinio tipo atveju auglys minkštas, primena želė
- Mikro-mazginės, mikro-cistinės ir infiltruojančios rūšys gali būti agresyvesnės
- Kitaip vadinama mazginio-cistinio tipo karcinoma
Paviršinė karcinoma
- Dažniausiai aptinkama jaunesniems suaugusiesiems
- Dažniau vystosi viršutinėje liemens ir pečių zonoje
- Nedidelė pleiskanojanti, netaisyklingos formos plokštelė
- Plonytis, permatomas bei susisukęs kraštas
- Matomi keli smulkūs erozijos židiniai
Morfeinė karcinoma
- Dažniausiai išsivysto vidurinėje veido dalyje
- Būdingas vaškinis, randus primenantis darinys, kurio ribos neaiškios
- Darinys plinta plačiai ir giliai po oda
- Gali pažeisti odos nervus (perineuralinis plitimas)
- Dar vadinama morfeine, morfeoformine ar sklerozuojančia karcinoma
Bazoskvamozinė karcinoma
- Sumaišyta bazalinių ir plokščialąstelinių ląstelių karcinoma
- Būdingas infiltruojantis augimo pobūdis
- Gali būti agresyvesnė nei kiti tipai
- Vadinama bazoskvamozine arba mišria bazaliomos–plokščialąstelinės karcinomos forma
Bazalinių ląstelių karcinomos komplikacijos
Pasikartojanti karcinoma
Ataugos atsinaujinimas po pirminio gydymo nėra reta situacija. Pasikartojančiai karcinomai dažnai būdingi šie bruožai:
- Nevisiškai pašalintas darinis arba liko siauras kraštas po operacijos
- Morfeinė, mikro-mazginė ar infiltruojanti forma
- Lokalizacija galvos bei kaklo srityje
Išplitusi karcinoma
Išplitusios bazalinių ląstelių karcinomos formos – tai dideli, apleisti navikai.
- Gali siekti kelis centimetrus skersmens
- Auglys gali plisti į giluminius audinius žemiau odos
- Dažnai chirurgiškai nepašalinamas ar sunkiai gydomas
Metastazuojanti bazalinė karcinoma
- Labai reta
- Pirminis navikas dažniausiai didelis, apleistas arba pasikartojantis, dažniausiai išplitęs galvos ir kaklo srityje, dažnas agresyvus tipas
- Pacientas paprastai jau turėjęs daug gydymų
- Galimas išsivystymas vietoje, kur buvo radiacijos poveikis
- Gali baigtis mirtimi
Kaip diagnozuojama bazalinių ląstelių karcinoma
Pagrindinė diagnozė dažniausiai nustatoma pagal lėtai didėjančio odos darinio išvaizdą. Tiksli ligos rūšis ir galutinis patvirtinimas gaunami atlikus biopsiją ar visiškai pašalinus darinį, kai mikroskopiškai įvertinamas audinys.
Kai kurie būdingi paviršiniai navikai liemens ar galūnių odoje diagnozuojami klinikinio apžiūros metu ir gydomi neoperuojant, nenustatant histologinio tipo.
Pirminės bazalinių ląstelių karcinomos gydymas
Gydymo metodas parenkamas atsižvelgiant į naviko tipą, dydį, vietą, bendrą pacientų būklę, turimų darinių kiekį ir gydytojo patirtį. Dažniausiai taikoma chirurginė gydymo taktika. Rekomenduojama ilgalaikė stebėsena, siekiant laiku pastebėti naujus darinius ar recidyvus; jei pašalinimo metu gauti aiškiai sveiki audinio kraštai ir tai patvirtinta histologiniu tyrimu, papildoma stebėsena gali būti nereikalinga.
Pašalinimas su biopsija
Šalinimo metu navikas išpjaunamas ir žaizda susiuvama.
- Tai tinkamiausias gydymas mazginėms, infiltruojančioms, morfeinėms formoms
- Turi būti pašalinamas 3–5 mm sveikos odos plotas aplink naviką
- Dideliems dariniams gali prireikti odos lopo ar transplantacijos defekto uždarymui
- Patologas įvertina giluminius ir laterinius kraštus
- Nepašalinus viso auglio, rekomenduojama pakartotinė operacija
Mohs mikrografinė chirurgija
Mohs metodika apima nuoseklų naviko šalinimą ir jo sluoksnių mikroskopinį tyrimą, kad būtų užtikrintas visiškas pašalinimas.
- Itin aukšti išgydymo rodikliai pasiekiami patyrusiems Mohs chirurgams
- Metodas naudojamas rizikingose veido srityse – apie akis, lūpas, nosį
- Tinka blogai apibrėžtiems, morfeiniams, infiltruojantiems ir pasikartojantiems navikams
- Didelėms žaizdoms uždaryti pasitelkiamas odos lopas ar transplantacija
Paviršinė odos chirurgija
Paviršinė chirurgija apima skutimą, kuretavimą, elektrokauterizaciją. Tai greita procedūra su vietine nejautra ir be siūlių.
- Tinka mažiems, aiškių ribų, mazginiams ar paviršiniams navikams
- Dažniausiai darinių lokalizacija – liemuo, galūnės
- Žaizda paliekama gyti antrine intencija
- Naudojant drėgnus tvarsčius gijimas trunka kelias savaites
- Rando išvaizda gali būti įvairi
Krioterapija
Krioterapijos metu paviršiniai odos dariniai užšaldomi, paprastai naudojant skystą azotą.
- Tinka mažiems, paviršiniams dariniams uždengtoje liemens ar galūnių odoje
- Nerekomenduojama galvos ir kaklo srityje ar distaliau kelių
- Naudojamas dvigubas užšaldymo-atitirpinimo metodas
- Po procedūros atsiranda pūslė, kuri vėliau pavirsta šašu ir per kelias savaites sugyja
- Gali likti visam laikui išbalęs plotas
Fotodinaminė terapija
Ši metodika apima fotoreaktyvios cheminės medžiagos užtepimą ir vėlesnį poveikį šviesai po kelių valandų.
- Naudojami vietiniai fotosensibilizatoriai: aminolevulino rūgšties losjonas arba metilo aminolevulinato kremas
- Tinkamas mažiems, paviršiniams, mažos rizikos dariniams
- Nerekomenduojama lokalizacijose, kur didelė atkryčio rizika
- Sukelia uždegiminę reakciją, didžiausią po 3–4 parų
- Procedūrą galima kartoti po 7 dienų
- Suteikia gerus kosmetinius rezultatus
Imikvimodo kremas
Imikvimodas skatina imuninį atsaką prieš naviką.
- Naudojamas gydant paviršines bazalinių ląstelių karcinomas, kurių skersmuo mažesnis nei 2 cm
- Procedūra: tepti kremą 3–5 kartus per savaitę, gydymo kursas– 6–16 savaičių
- Sukelia įvairaus intensyvumo uždegiminę reakciją, didžiausia po 3 savaičių
- Paprastai randų lieka minimaliai
Fluorouracilo kremas
5-fluorouracilas yra vietinis priešvėžinis vaistas.
- Gydymui naudojamas esant mažiems paviršiniams navikams
- Kursas trunka keliomis savaitėmis (pvz., du kartus per dieną 6–12 savaičių)
- Sukelia uždegiminę odos reakciją
- Pasitaiko nemažai atkryčių
Spindulinė terapija
Šis metodas gali būti taikomas pirminiam navikui gydyti arba kaip papildoma priemonė, jei po pašalinimo liko navikinių ląstelių.
- Pirmiausia taikomas, kai chirurgija netinka
- Nerekomenduojamas jauniems žmonėms ir tiems, kuriems didelė genetinė odos vėžio rizika
- Geriausias kosmetinis rezultatas pasiekiamas dalijant gydymą į kelias dalis
- Gydymą sudaro vizitai kartą per savaitę kelias savaites iš eilės
- Iš pradžių susidaro uždegimas, vėliau – randas
- Gali išsivystyti radiodermatitas, vėluojantis atkrytis ar atsirasti naujų darinių
Pažengusios ar išplitusios bazalinių ląstelių karcinomos gydymas
Vietiškai išplitusiai, pasikartojančiai ar metastazavusiai karcinomai gydyti reikalingas bendradarbiavimas tarp įvairių specialistų. Dažnai taikoma kelių metodų kombinacija.
- Chirurginis gydymas
- Spindulinis gydymas
- Tikslinio poveikio gydymas
Tikslingos terapijos metu veikiama hedgehog signalinės grandinės inhibitoriais, tokiais kaip vismodegibas ar sonidegibas. Šie vaistai turi reikšmingų šalutinių efektų ir rizikų.
Kaip galima apsisaugoti nuo bazalinių ląstelių karcinomos
Pagrindinė prevencinė priemonė – vengti nudegimų nuo saulės, ypač vaikystėje ir jaunystėje. Šviesios odos ar turintiems asmeninę bei šeimos vėžio anamnezę reikėtų saugotis saulės visais metų laikais.
- Vidurdienį būti patalpoje arba pavėsyje
- Dėvėti uždengiančius drabužius
- Lauke gausiai tepti oda SPF50+ plataus spektro apsauginiu kremu
- Vengti soliariumų ir dirbtinio įdegio kabinų
Vartojant nikotinamido (vitamino B3) per burną, 500 mg du kartus per parą, galima sumažinti naujų darinių skaičių ir sunkumą.
Prognozė
Dauguma bazalinių ląstelių karcinomos atvejų sėkmingai išgydoma taikant tinkamą gydymą, o geriausi rezultatai pasiekiami, jei navikas pradėtas gydyti dar mažas.
Apie pusė žmonių per trejus metus nuo pirmos diagnozės susiduria su nauju dariniu. Taip pat didėja kitų odos vėžio, ypač melanomos, rizika. Rekomenduojama reguliariai tikrintis odą pačiam ir kasmet atlikti profilaktinę apžiūrą pas patyrusį specialistą.
Gydytojas ir medicinos švietėjas, ekspertas ligų nustatymo ir simptomų analizės srityse. Turėdamas daugiau nei dešimties metų patirtį klinikinėje praktikoje, jis yra pasiryžęs padėti žmonėms anksti atpažinti sveikatos problemas ir skatinti laiku kreiptis į medikus.
Dr. Grinčius yra baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete ir specializavosi vidaus ligų diagnostikoje Europos sveikatos mokslų universitete. Dirbdamas šeimos gydytoju, jis atkreipė dėmesį į tai, kad pacientai neretai ignoruoja ar klaidingai aiškina savo simptomus. Tai paskatino jį rašyti mokomuosius straipsnius, siekiant padėti žmonėms geriau suprasti savo kūno signalus.
Jo straipsniuose pateikiama išsamūs, tačiau suprantami duomenys apie įvairias ligas – nuo paplitusių simptomų, pavyzdžiui, nuovargio ar galvos skausmo, iki retesnių ir sudėtingesnių, tokie kaip autoimuninės ar neurologinės problemos. Lukas taip pat dalijasi patarimais, kada reikėtų eiti pas gydytoją ir kokie pirmieji žingsniai turėtų būti imtasi.
Kai Lukas nerašo straipsnių ar neanalizuoja naujausių mokslo darbų, jis mėgsta leisti laiką gamtoje, užsiima sportu ir dalyvauja sveikatos švietimo projektuose. Jo tikslas – didinti žmonių sąmoningumą sveikatos klausimais ir skatinti juos rūpintis savo gerove, pradedant nuo simptomų pažinimo.