Varlės dažnai minimos mokykloje, kai kalbama apie gyvūnų dauginimąsi: kiaušiniai vandenyje, iš jų – buožgalviai, o vėliau – suaugusios varlės. Tačiau gamtoje šis scenarijus ne visada identiškas. Vis dėlto yra keli dalykai, kurie beveik nekinta: varlės dauginasi lytiniu būdu, o jaunikliai visada vystosi iš kiaušinių.
Kaip varlės susilaukia palikuonių
Daugumos rūšių apvaisinimas vyksta ne patelės kūno viduje, o išorėje. Patelė į vandenį išleidžia kiaušinius, o patinas tuo pačiu metu paskleidžia spermą, kad ji pasiektų ikrus.
Kad apvaisinimo tikimybė būtų kuo didesnė, varlės poruojasi specifinėje pozoje, vadinamoje amplexusu. Patinas užsilipa ant patelės nugaros ir priekinėmis kojomis tvirtai ją apglėbia ties liemeniu. Taip jos gali išbūti labai ilgai – nuo kelių valandų iki kelių dienų – kol patelė išleidžia skirtingą kiaušinių kiekį: kartais vos kelis, o kartais kelis šimtus.
Kaip atskirti patiną nuo patelės
Kai kurių varlių lytys matomos plika akimi, nes patinai ir patelės skiriasi kūno proporcijomis ar spalvomis – tai vadinama lytiniu dimorfizmu. Visgi yra rūšių, kuriose išvaizda beveik vienoda, todėl lytį nustatyti sudėtinga.
Tokiais atvejais padeda elgsena: patinai neretai skleidžia vadinamąjį „paleidimo“ signalą, kai juos netyčia apglėbia kitas patinas. Veisimosi sezono metu šie garsai leidžia atskirti, kurie individai yra patinai, o kurie – patelės.
Kiaušiniai: drėgmė svarbesnė nei vieta
Visų varlių kiaušiniai vystosi tik esant drėgmei. Dažniausiai po apvaisinimo tėvai ikrų nebesaugo, tačiau tai nereiškia, kad jie visada paliekami po vandeniu ar be jokios priežiūros.
- Kai kurios rūšys nešioja kiaušinius balso maišuose arba pilvo srityje.
- Kitos deda juos sausiau, o drėgmę palaiko sudrėkindamos vandeniu ar net šlapimu.
Per kiek laiko išsirita jaunikliai, priklauso nuo rūšies ir aplinkos sąlygų: vienur tam pakanka kelių dienų, kitur – prireikia kelių savaičių.
Nuo buožgalvio iki varliuko
Kai kuriose rūšyse iš kiaušinių gali išsiristi jau mažos, pilnai suformuotos varlytės, tačiau dažniausiai gyvenimas prasideda buožgalvio stadijoje.
Įdomu tai, kad mityba skiriasi pagal vystymosi etapą. Suaugusios varlės yra mėsėdės, o buožgalviai gali būti:
- augalėdžiai,
- visaėdžiai,
- filtruotojai, mintantys dumbliais,
- aktyvūs ėdrūnai, galintys graužti ir pūvančią augmeniją, ir net kitus buožgalvius.
Kad įvyktų metamorfozė, reikia daug energijos, todėl buožgalviai dažnai maitinasi itin intensyviai.
Metamorfozė: kokia tvarka vyksta pokyčiai
Laikinuose lietaus balų telkiniuose gyvenantys buožgalviai neretai virsta varlėmis per porą savaičių – jiems svarbu suspėti, kol vanduo neišdžiūvo. Tuo tarpu rūšims, gyvenančioms nuolatiniuose ežeruose, upėse ar tvenkiniuose, šis procesas gali užtrukti mėnesius.
Dažniausiai pokyčiai vyksta panašia seka:
- Pirmiausia ima formuotis užpakalinės kojos.
- Vėliau pradeda dygti priekinės kojos.
- Keičiasi vidaus organai: vystosi plaučiai, kad gyvūnas galėtų kvėpuoti oru.
- Persitvarko virškinimo sistema, prisitaikydama prie suaugusios varlės raciono.
- Uodega pamažu „ištirpsta“ – ji absorbuojama į kūną.
Kai jauna varlytė jau pasirengusi gyventi sausumoje, uodegos liekana dažnai dar būna matoma, bet netrukus ir ji išnyksta.
Išgyvenamumas: kodėl iki suaugusiųjų išauga ne visi
Ikrai ir buožgalviai yra lengvas grobis daugeliui gyvūnų, pavyzdžiui, žuvims ir paukščiams, todėl didelė dalis jauniklių taip ir nepasiekia suaugusios stadijos. Net ir suaugusios varlės susiduria su įvairiais priešais, įskaitant tuos, kurių plika akimi nepamatysi.
Varlės kultūroje: nuo pasakų iki simbolių
Varlės aptinkamos beveik visuose žemynuose (išskyrus vieną ypač šaltą regioną), todėl nenuostabu, kad jos dažnai atsiranda mituose ir pasakojimuose. Vakaruose plačiai žinoma pasakos idėja apie varlę, kuri virsta princu – ji greičiausiai siejasi su akivaizdžiu varlių gebėjimu radikaliai keistis metamorfozės metu.
Kai kuriose tradicijose varlės laikomos vaisingumo ženklu: veisimosi sezono metu jų būna daug, jos garsiai reiškiasi, o patelės gali padėti labai gausų kiaušinių kiekį. Kita vertus, karpos ar „šiurkštesnė“ išvaizda prisidėjo prie to, kad pasakojimuose varlės kartais vaizduojamos kaip tamsesnių personažų palydovės.
