Dviguba išmetimo sistema daugeliui pirmiausia asocijuojasi su sportiškesne išvaizda ir sodresniu garsu. Tačiau klausimas paprastas: ar tai realiai pagerina automobilio dinamiką, ar tai tik stiliaus detalė? Atsakymas priklauso nuo variklio tipo, galios ir nuo to, ar sumontuota tikra dviguba sistema, ar tik jos imitacija.
Kaip išmetimas susijęs su variklio galia
Keturtakčiame vidaus degimo variklyje paskutinis darbo etapas yra išmetimo taktas. Jo metu cilindrai turi kuo greičiau atsikratyti sudegusio oro ir degalų likučių, kad į kitą ciklą galėtų patekti šviežias oro ir degalų mišinys.
Jei variklis į cilindrus įsiurbia daugiau oro (pavyzdžiui, kai siekiama didesnės galios), išmetimo sistema taip pat turi gebėti efektyviai pašalinti didesnį dujų kiekį. Kuo lengviau varikliui „iškvėpti“, tuo sklandžiau kartojasi ciklas ir tuo geriau išnaudojamas variklio potencialas.
Kada dviguba išmetimo sistema iš tiesų padeda
Dviguba išmetimo sistema dažniausiai yra prasminga V tipo varikliuose, pavyzdžiui, V6 ar V8. Tokiuose varikliuose cilindrai dažnai suskirstyti į dvi „bankas“ (dvi puses), todėl logiška kiekvienai pusei turėti atskirą išmetimo kelią. Taip išmetamosios dujos pasišalina greičiau ir tolygiau, mažėja pasipriešinimas, o variklis lengviau pasiekia didesnes apsukas.
Praktiškai tai gali reikšti geresnį atsaką į akceleratoriaus paspaudimą, lengvesnį kvėpavimą aukštesnėse apsukose ir potencialiai didesnę galią, ypač jei variklis jau yra pakankamai galingas arba modifikuotas.
Didžiausia nauda – kai varikliui tikrai „trūksta“ išmetimo
Jei automobilis turi didelės galios agregatą arba yra stipriai patobulintas, išmetimo sistemos pralaidumas tampa dar svarbesnis. Tokiais atvejais greitesnis dujų pašalinimas gali duoti apčiuopiamą naudą.
Kodėl mažesniems varikliams efektas dažnai menkas
Mažesnės darbinės apimties varikliai, pavyzdžiui, eiliniai keturių cilindrų, ne visada generuoja tokį išmetamųjų dujų srautą, kad jiems reikėtų dviejų pilnaverčių išmetimo kelių. Jei variklis standartinis ir nėra labai galingas, pakeitimas į dvigubą išmetimą dažniausiai duoda mažai apčiuopiamos naudos – kartais pokytis labiau girdimas nei jaučiamas.
Vis dėlto yra išimčių: jei mažas variklis išvysto labai didelę galią (pavyzdžiui, dėl turbokompresoriaus ar kitų rimtų modifikacijų), tuomet išmetimo pralaidumas gali tapti ribojančiu veiksniu, ir dviguba sistema gali turėti realų pagrindą.
Tikra dviguba sistema ir „dekoratyvinis“ sprendimas – ne tas pats
Svarbiausias niuansas: dviguba išmetimo sistema turi būti tikra. Jei nuo variklio iki duslintuvo eina vienas vamzdis, o tik gale jis „išsišakoja“ į dvi išleidimo angas, variklio darbui tai beveik nieko nepakeičia. Tokiu atveju dažniausiai gaunamas tik vizualinis efektas, bet ne geresnis dujų pratekėjimas visoje sistemoje.
Ką verta įsivertinti prieš renkantis
- Variklio konfigūracija: V6 ir V8 dažniau išnaudoja dvigubos sistemos privalumus nei eiliniai 4 cilindrų varikliai.
- Variklio galia ir modifikacijos: kuo daugiau oro ir degalų sudeginama, tuo svarbesnė tampa išmetimo pralaida.
- Sistemos konstrukcija: reali nauda atsiranda tada, kai dujoms sudaromas mažesnis pasipriešinimas visame kelyje, o ne tik „dvigubas antgalis“ gale.
Išvada
Dviguba išmetimo sistema gali pagerinti automobilio našumą, bet ne visada ir ne visiems varikliams vienodai. Didžiausias efektas dažniausiai pasiekiamas galingesniuose V tipo varikliuose arba stipriai patobulintuose agregatuose, kuriems reikia didesnio išmetimo pralaidumo. Tuo tarpu vien estetinis „dvigubo išmetimo“ įspūdis, kai sistema realiai lieka vieno vamzdžio, dažniau keičia išvaizdą nei važiavimo charakterį.
