Šuns kailio ir higienos priežiūra namuose gali praversti, kai kirpykla laikinai nedirba arba norite sutaupyti. Tačiau tai nėra vien grožio reikalas: reguliarus šukavimas, maudymas ir kitos procedūros padeda palaikyti gerą odos būklę, pastebėti ankstyvus sudirgimus ar gumbus, suvaldyti šėrimąsi ir apskritai pagerinti šuns savijautą. Svarbiausia – pasiruošti, neskubėti ir rinktis tik tas procedūras, kurias galite atlikti saugiai.
- 1.Kodėl verta prižiūrėti šunį namuose
- 2.Pasiruošimas: nuo įvertinimo iki priemonių
- 3.Kaip sukurti ramią aplinką
- 4.Kailio priežiūra: šukavimas pirmiausia
- 5.Maudymas: paprastai, bet atidžiai
- 6.Snukučio ir ausų higiena
- 7.Dantų valymas: mažas įprotis, didelė nauda
- 8.Uodegos pagrindo sritis: kada reikia veterinaro
- 9.Nagų trumpinimas: atsargumas svarbiausia
- 10.Kailio kirpimas namuose: kada sustoti
Kodėl verta prižiūrėti šunį namuose
Net jei profesionali priežiūra jums prieinama, baziniai įpročiai namuose duoda daug naudos. Trumpa, bet reguliari rutina leidžia:
- greičiau pastebėti odos paraudimą, žaizdeles, parazitus ar neįprastus gumbus;
- mažinti šėrimąsi (daug plaukų pašalinama dar prieš jiems patenkant ant grindų ir baldų);
- palaikyti kailio blizgesį ir odos riebalų balansą;
- padaryti vėlesnę profesionalią priežiūrą lengvesnę ir jums, ir šuniui.
Pasiruošimas: nuo įvertinimo iki priemonių
Pradėkite nuo trumpo „įvertinimo“
Prieš imantis darbo verta kelias minutes apžiūrėti šunį – tarsi trumpa konsultacija su savimi. Pavyzdžiui, jei nagai vaikštant aiškiai „kala“ į grindis, greičiausiai jie per ilgi. Jei šuo dažnai trina akis letena, o plaukeliai krinta į akis, gali reikėti atsargiai patrumpinti plaukus snukučio srityje. Tokia apžiūra padeda suprasti, ką tikrai būtina daryti dabar, o ką geriau palikti profesionalams.
Susidėkite priemones iš anksto
Namų priežiūrai dažniausiai praverčia:
- šepetys ar šukos, tinkantys konkrečiam kailio tipui;
- švelnus šunims skirtas šampūnas;
- rankšluosčiai (geriausia keli);
- neslystantis kilimėlis voniai ar dušui;
- vatos diskelių akims;
- šilta drėgna šluostė ausų išorei;
- šunims skirta dantų pasta ir šepetėlis (pvz., antpirštis);
- nagų trumpinimo priemonė (žnyplutės arba elektrinė dildė – jei mokate saugiai naudoti).
Kaip sukurti ramią aplinką
Geriausia priežiūrą planuoti tada, kai šuo jau išsikrovęs: ilgesnis pasivaikščiojimas prieš procedūras dažnai padeda. Rinkitės uždarą, lengvai valomą vietą (pvz., vonios kambarį), kad galėtumėte uždaryti duris ir sumažinti blaškymąsi.
Jei šuo nerimauja, jūsų ramybė labai svarbi. Kalbėkite švelniai, darykite trumpas pertraukas, skatinkite skanėstais. Jei matote, kad įtampa tik auga, verta sustoti ir grįžti prie procedūros kitą dieną – prievarta dažniausiai sukuria ilgalaikę baimę.
Kailio priežiūra: šukavimas pirmiausia
Šukavimas – praktiškiausia vieta pradėti. Jis pašalina iškritusius plaukus, padeda tolygiai paskirstyti natūralius odos riebalus ir leidžia pastebėti sąvėlas, odos sudirgimus ar jautrias vietas.
-
Ilgaplaukiams ar tankaus kailio šunims dažnai reikia šukuoti dažniau – neretai kasdien, ypač jei kailis linkęs veltis.
-
Trumpaplaukiams paprastai pakanka rečiau, pavyzdžiui, kartą per savaitę.
Šukuojant svarbu neplėšti sąvėlų jėga. Jei šuo inkščia ar aiškiai skauda – tai ženklas, kad reikia sulėtinti, išskirstyti sąvėlą pirštais, naudoti tinkamesnį šepetį arba palikti šią vietą specialistui.
Maudymas: paprastai, bet atidžiai
Vieniems šunims vanduo – pramoga, kitiems tai rimtas išbandymas. Kad procedūra būtų sklandesnė:
- pasirūpinkite, kad erdvės pakaktų šuniui apsisukti;
- rinkitės maloniai šiltą vandenį (ne karštą ir ne šaltą);
- saugokite akis – vanduo ir šampūnas gali perštėti;
- gerai išskalaukite šampūną, nes jo likučiai gali sudirginti odą.
Jei šuo kategoriškai netoleruoja vonios ar dušo, kartais padeda „kempinės“ principas: sudrėkinta minkšta šluostė, minimalus šampūno kiekis ir švelnus valymas mažais plotais. Tai nėra ideali alternatyva pilnam maudymui, bet gali būti naudinga kaip laikinas sprendimas.
Džiovinimas: ne tik dėl komforto
Dauguma šunų po maudynių energingai nusipurto, bet to neužtenka – ypač jei kailis tankus. Nusausinkite rankšluosčiu nuo galvos ir ausų srities, tada judėkite žemyn (letenas palikite pabaigai). Tankiame pavilnyje užsilaikanti drėgmė gali prisidėti prie odos uždegimų, todėl svarbu, kad kailis būtų išdžiūvęs tolygiai.
Snukučio ir ausų higiena
Akys
Akių kampučius ir aplink akis esančią sritį galima švelniai nuvalyti sudrėkintu vatos diskeliu (be muilo). Tikslas – pašalinti susikaupusias išskyras ir nešvarumus, netrinant odos.
Ausys
Ausų valymui namuose dažniausiai pakanka šiltos, drėgnos šluostės: nuvalykite tik tai, ką matote ausies išorėje. Į ausies kanalą giliai kišti priemonių nereikėtų – šuns ausies kanalas gilesnis nei žmogaus ir lengvai pažeidžiamas. Kai kuriems šunims kartais rekomenduojamas plaukelių pašalinimas iš ausies įėjimo zonos, bet tai vertėtų daryti tik pasitarus su veterinaru.
Dantų valymas: mažas įprotis, didelė nauda
Burnos higiena svarbi ne mažiau nei kailis. Reguliariai valant dantis sumažėja apnašų kaupimasis, kuris ilgainiui gali sukelti dantenų uždegimą ir skausmą. Geriausia naudoti šunims skirtą dantų pastą ir šepetėlį (įprastas žmogui skirtas priemones šunims taikyti nerekomenduojama).
Jei šuo priešinasi, pratinkite palaipsniui: pirmiausia švelniai palieskite dantis ir dantenas pirštu, vėliau leiskite pauostyti ir palaižyti pastą, tik tada pereikite prie šepetėlio. Papildomai gali padėti kramtukai ar žaislai, skirti burnos higienai.
Uodegos pagrindo sritis: kada reikia veterinaro
Jei šuo „važinėjasi“ užpakaliu per grindis, dažnai kasosi ar intensyviai laižo sritį po uodega, viena iš galimų priežasčių – sudirgę ar užsikimšę išangės maišeliai (analinės liaukos). Ši problema gali sukelti nemalonų kvapą ir išskyras. Namuose to spręsti savarankiškai nereikėtų, jei nesate apmokyti – saugiausia kreiptis į veterinarą.
Nagų trumpinimas: atsargumas svarbiausia
Naguose yra kraujagyslė, dažnai vadinama „gyvąja“ nago dalimi. Jei ją pažeisite, nagas gali stipriai kraujuoti (nors paprastai tai nėra pavojinga gyvybei). Dėl šios priežasties dalis specialistų pataria nagų namuose nekirpti, kol neišmokote tinkamos technikos.
Kada geriau nagų neliesti patiems
- jei šuo neleidžia liesti letenų;
- jei nagai tamsūs ir nematote, kur baigiasi „gyvoji“ dalis;
- jei jums trūksta pasitikėjimo – stresas didina klaidų riziką.
Jei vis dėlto kerpate ar dilduojate
Pirmiausia pratinkite šunį prie letenų lietimo ir apžiūros. Šviesiuose naguose „gyvoji“ dalis dažnai matosi kaip rausvas vidinis branduolys, o tamsiuose ją nustatyti sunkiau. Tokiais atvejais saugiau rinktis veterinaro ar kirpėjo pagalbą. Kai kurie žmonės vietoj žnyplių renkasi elektrinę dildę, nes ji leidžia trumpinti palaipsniui, tačiau ir čia būtina mokėti ją naudoti atsargiai.
Kailio kirpimas namuose: kada sustoti
Nuomonės dėl namų kirpimo skiriasi. Vieni mano, kad kirpimą geriausia palikti profesionalams, kiti – kad šeimininkas gali susitvarkyti, jei procedūra paprasta, o šuo ramus. Praktinis principas paprastas: jei bet kuriuo momentu pasijuntate nesaugiai (dėl žirklių, mašinėlės, šuns judesių ar sąvėlų), geriau sustoti. Kartais geriausia priežiūra – laiku nuspręsti, kad šią dalį atliks specialistas.
