Šunų ausų valymas – ne tik kirpėjų ar veterinarų darbas. Tai paprasta, namuose išmokstama higienos rutina, kuri padeda palaikyti ausų komfortą ir sumažinti ausų uždegimų riziką. Nors iš pradžių gali atrodyti nejauku, keli aiškūs žingsniai ir tinkamos priemonės leidžia šią užduotį atlikti greitai ir saugiai.
- 1.Kaip suprasti, kad šuns ausis jau laikas valyti
- 2.Kaip dažnai reikėtų valyti šuns ausis
- 3.Kodėl svarbu nenumoti ranka į ausų priežiūrą
- 4.Kaip saugiai išvalyti šuns ausis namuose
- 5.Kaip išlaikyti šunį ramų ausų valymo metu
- 6.Kodėl neverta naudoti vandenilio peroksido, acto ar spiritinių priemonių
- 7.Kada įtarti ausų infekciją ir nebevalyti namuose
Reguliariai prižiūrint ausis, dažnai lengviau sekasi ir kitos priežiūros procedūros – maudynės, šukavimas ar dantų valymas. Svarbiausia pradėti nuo paprastų, šuniui suprantamų ritualų ir judėti lėtai.
Kaip suprasti, kad šuns ausis jau laikas valyti
Dažniausiai šuo pats „pasako“, kad ausyse ne viskas gerai. Atkreipkite dėmesį, jei augintinis:
- dažnai purto galvą arba kreivina ją į vieną pusę;
- intensyviai kasosi ausis ar trina jas į baldus, kilimą;
- skleidžia nemalonų kvapą iš ausų;
- tampa jautrus liečiant ausis;
- prasčiau reaguoja į balsą (kartais taip nutinka, kai ausies kanalas užsikemša gausiomis išskyromis).
Švelniai atlenkę ausies kaušelį, galite apžiūrėti ausies vidų. Lengvas gelsvas ar šviesiai rusvas sieros kiekis įprastai yra normalu. Tačiau tamsiai rudos, juodos, intensyviai geltonos išskyros ar žalsvas skystis dažniau rodo problemą, kurią turėtų įvertinti veterinaras.
Kaip dažnai reikėtų valyti šuns ausis
Vienos taisyklės visiems šunims nėra – poreikis priklauso nuo ausų formos, gyvenimo būdo ir polinkio į uždegimus.
Ausų forma ir ventiliacija
Nulėpusios, didesnės ausys paprastai prasčiau ventiliuojasi. Kai ausies kanale ilgiau laikosi drėgmė, bakterijoms ir mieliagrybiams lengviau daugintis, o sieros sankaupos gali kauptis greičiau. Tokiems šunims valymo gali reikėti dažniau, kartais net kas savaitę (tikslų dažnį verta suderinti su veterinaru). Stačios ausys paprastai „kvėpuoja“ geriau, todėl joms valymo gali reikėti rečiau.
Plaukiojimas ir kiti rizikos veiksniai
Jei šuo dažnai maudosi, ausyse lengviau užsilaiko vanduo – tokiu atveju ausų priežiūrą gali tekti dažninti. Taip pat dažnesnis valymas dažnai rekomenduojamas šunims, kurie yra turėję pasikartojančių ausų bėdų ar alergijų. Praktikoje daugeliui tinka intervalas nuo karto per savaitę iki karto per dvi savaites, tačiau geriausia orientuotis pagal individualią situaciją.
Kodėl svarbu nenumoti ranka į ausų priežiūrą
Jei ausyse kaupiasi sieros perteklius, nešvarumai ar lauko šiukšlelės, šuo gali jausti niežulį ir diskomfortą. Be to, tokios sankaupos sudaro palankią terpę mikroorganizmams, o kartais problemą sukelia ir parazitai, pavyzdžiui, ausų erkutės.
Ausų erkutės plika akimi dažnai beveik nepastebimos: jos gali atrodyti tarsi smulkūs balti taškeliai, o ausyje matomas „kavos tirščių“ primenantis purvas paprastai būna labai niežtintis. Tiksliausiai erkutes nustato veterinaras, paėmęs mėginį ir įvertinęs jį mikroskopu.
Kartais dėl uždegimo ar itin gausios sieros gali laikinai suprastėti klausa. Dažniausiai, taikant veterinarinį gydymą ir prižiūrint ausis, klausa atsistato.
Kaip saugiai išvalyti šuns ausis namuose
Ko prireiks
- specialaus šunims skirto ausų valiklio;
- vatos diskelių arba vatos gumulėlių;
- rankšluosčio (ypač jei šuo linkęs purtyti galvą);
- skanėstų arba laižymo kilimėlio (jei turite).
Labai svarbu: nekiškite į ausies kanalą ausų krapštukų ar kitų kietų daiktų. Šuns ausies kanalas yra „L“ formos, todėl netinkamai kišant priemones galima sužeisti audinius ar sukelti papildomų problemų.
Taip pat nerekomenduojama namuose kirpti ar rauti ausų plaukų žirklėmis, pincetu ar kitomis priemonėmis. Jei plaukai ausyje kelia bėdų, saugiausia, kad tai įvertintų ir atliktų veterinaras arba patyręs gyvūnų kirpėjas.
Venkite ir naminių tirpalų, nes jie gali sudirginti jautrią ausies odą ir išbalansuoti natūralią ausies mikroflorą.
Žingsnis po žingsnio
1. Pasiruoškite vietą ir priemones. Susidėkite viską iš anksto. Rinkitės erdvę, kur šuo jaučiasi saugiai. Jei ant slidžių grindų jis nerimsta, patiesti kilimėlį gali būti geras sprendimas.
2. Jei reikia – pasikvieskite pagalbą. Kai kuriems šunims ramiau, jei šalia yra žmogus, kurį jie gerai pažįsta, ir kuris švelniai prilaiko ar nukreipia dėmesį skanėstais.
3. Į ausį pateikite valiklį vienu iš dviejų būdų.
- Švelniai įspauskite valiklio į ausies kanalą, kad jis pasiektų vidų.
- Sudrėkinkite vatos gumulėlį valikliu ir įdėkite jį į viršutinę ausies kanalo angą (tai patogu, jei šuo bijo skysčio „purškimo“ ar labai muistosi).
4. Pamasažuokite ausies pagrindą. Apie 30 sekundžių švelniai pamasažuokite ausies pagrindą. Jei naudojote vatos gumulėlį, masažas padės valikliui geriau pasiskirstyti ir „atpalaiduoti“ nešvarumus. Gali pasigirsti čerkšėjimas ar „pliurpsėjimas“ – tai normalu.
5. Leiskite šuniui papurtyti galvą. Dažniausiai šuo instinktyviai purtys galvą – tai padeda pašalinti dalį skysčio ir nešvarumų.
6. Nuvalykite matomą dalį. Vatos diskeliu ar gumulėliu švelniai nuvalykite ausies kaušelį ir viršutinę ausies kanalo dalį. Prireikus panaudokite kelis diskelius, kol nebesimatys nešvarumų.
7. Kruopščiai nusausinkite. Švariu vatos diskeliu pašalinkite likusį valiklį ir drėgmę nuo prieinamų vietų. Tuomet pagirkite šunį ir pakartokite kitai ausiai.
Kaip išlaikyti šunį ramų ausų valymo metu
Ramybė dažniausiai ateina su įpročiu. Padeda trumpos „treniruotės“ be tikro valymo:
- glostykite galvą ir trumpai palieskite ausis;
- švelniai pakelkite nulėpusios ausies kaušelį ir tuoj pat apdovanokite skanėstu;
- leiskite pauostyti vatos diskelius ir ausų valiklį;
- imituokite veiksmus, bet kurį laiką nenaudokite skysčio.
Tokios pratybos turėtų būti trumpos ir malonios. Kai šuo pripranta, pereiti prie tikro valymo tampa gerokai lengviau. Jei šuo labai muistosi, dažnai padeda antras žmogus ir dėmesį prikaustantis laižymo kilimėlis.
Kodėl neverta naudoti vandenilio peroksido, acto ar spiritinių priemonių
Nors šios medžiagos dažnai siejamos su „dezinfekcija“, šuns ausims jos paprastai per agresyvios. Ausies kanalas yra padengtas jautria oda, kurioje gyvena mikroorganizmai, padedantys palaikyti natūralią pusiausvyrą. Per stiprios priemonės gali sudirginti audinius ir padidinti problemų tikimybę.
Be to, dauguma šunų kartais pasikaso ausis, todėl joje gali būti mikroįbrėžimų. Actas ar spiritiniai skysčiai tokiose vietose sukelia stiprų perštėjimą. Dėl to saugesnis pasirinkimas – šunims pritaikytas ausų valiklis.
Kada įtarti ausų infekciją ir nebevalyti namuose
Jei šuo intensyviai kasosi, nuolat purto galvą, ausys paraudusios, skleidžia nemalonų kvapą ar matote ryškias išskyras (geltonas, rudas, su kraujo priemaiša), tai gali reikšti ne tik poreikį išvalyti, bet ir infekciją. Taip pat įspėjamieji ženklai yra klausos pablogėjimas, vaikščiojimas ratais, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai.
Tokiais atvejais ausų namuose nevalykite – tai gali dar labiau sudirginti audinius. Saugiausia kreiptis į veterinarą, kuris apžiūrės, prireikus profesionaliai išvalys ausis ir paskirs tinkamą gydymą. Kai būklė pradės gerėti, veterinaras paprastai nurodo, kaip prižiūrėti ausis namuose toliau.
