Jus gali sudominti
Švelnus, salstelėjęs šuniuko kvapas iš burnos daugeliui atrodo viena mieliausių „šuniškos vaikystės“ detalių. Deja, jis trunka neilgai. Kodėl taip yra, kada šis kvapas paprastai išnyksta ir ką galima padaryti, kad augintinio burna išliktų sveika?
Kas yra šuniuko burnos kvapas
Žmonės šuniuko kvapą dažnai apibūdina kaip švelnų, saldų – primenantį vanilę, medų ar net švelniai rūgštelėjusį pieno produktą. Nors mokslinių tyrimų, kurie tiksliai paaiškintų šį reiškinį, beveik nėra, praktikoje dažniausiai minimos kelios priežastys, susijusios su mityba, virškinimu ir dantų būkle.
Kodėl šuniukų kvapas būna saldus
Mityba ankstyvame amžiuje
Pirmosiomis gyvenimo savaitėmis šuniukas dažniausiai gauna tik motinos pieną arba pieno pakaitalą. Pienas virškinamas specialiais fermentais, o žarnyne tuo metu natūraliai „įsikuria“ bakterijos, kurioms pieninga terpė palanki. Virškinimo metu susidarantys junginiai ir dujos gali sukurti labai specifinį, būtent šiam laikotarpiui būdingą kvapą.
Maždaug nuo 4 savaičių daugelis šuniukų pradeda ragauti kieto pašaro, o 6–8 savaitę pieno jų racione lieka nedaug. Vis dėlto kvapas iš burnos nepasikeičia akimirksniu – virškinimo sistemai reikia laiko prisitaikyti prie naujo maisto.
Dar besiformuojanti virškinimo sistema
Šuniukų organizmas dar „mokosi“ dirbti kaip suaugusio šuns. Virškinamojo trakto veiklą reguliuojantys mechanizmai nėra visiškai subrendę, todėl prarytas ar virškinant susidaręs oras gali lengviau grįžti atgal ir pasišalinti per burną. Tai taip pat prisideda prie specifinio kvapo.
Švaresni dantys ir sveikesnės dantenos
Dar vienas svarbus faktorius – jauni šuniukai paprastai neturi problemų, kurios dažniausiai sukelia nemalonų suaugusių šunų burnos kvapą. Apnašų, dantų akmenų ir dantenų ligų ankstyvame amžiuje paprastai būna mažiau, todėl burnos kvapas dažnai išlieka „švarus“ ir švelnesnis.
Kada šuniuko kvapas išnyksta ir kas tai lemia
Dažniausiai saldus šuniuko burnos kvapas pradeda blėsti gana anksti – dažniausiai 2–3 gyvenimo mėnesį, kai racione dominuoja šuniukų pašaras. Keičiantis mitybai, palaipsniui keičiasi ir virškinimo fermentai bei žarnyno bakterijų „balansas“, o kartu atsiranda ir kitoks kvapo profilis.
Didelę įtaką daro ir dantų keitimosi laikotarpis. Maždaug nuo 3 mėnesių pieniniai dantys pradeda kristi, o juos pakeičia nuolatiniai. Šio proceso metu vyksta audinių pokyčiai, kartais pasitaiko nedidelis kraujavimas, todėl burnoje gali atsirasti nemalonus, šiek tiek metališkas kvapas, užgožiantis ankstesnį saldumą. Dažniausiai dantų keitimasis baigiasi apie 6 mėnesį, o „šuniuko kvapas“ tuo metu jau būna seniai išnykęs.
Kaip padėti išlaikyti gaivų burnos kvapą augant
Nors šuniuko saldumas neišvengiamai praeina, burnos higiena ir dantenų sveikata labai stipriai priklauso nuo kasdienės priežiūros. Kuo anksčiau pradėsite, tuo lengviau šuniukas prie to pripras.
Reguliariai valykite dantis
Patikimiausias būdas palaikyti gaivesnį kvapą – dantų valymas švelniu šepetėliu ir gyvūnams skirta dantų pasta. Geriausi rezultatai pasiekiami valant kasdien: taip apnašos pašalinamos dar nespėjusios sukietėti ir virsti dantų akmenimis.
Jei vieną dieną praleisite – dažniausiai nieko tokio. Tačiau jei dantis valote rečiau nei kas antrą dieną, nauda paprastai būna gerokai mažesnė.
Pasitelkite papildomas burnos priežiūros priemones
Gyvūnų prekių parduotuvėse galima rasti įvairių priemonių, padedančių lėtinti apnašų ir dantų akmenų kaupimąsi. Jos naudingiausios kaip papildymas, o ne pakaitalas dantų valymui, bet gali praversti, jei valymas šepetėliu kurį laiką sunkiai įgyvendinamas.
Planuokite reguliarias apžiūras
Per profilaktines apžiūras įvertinami dantys ir dantenos. Pastebėjus dantų akmenis ar dantenų uždegimo požymius, gali būti rekomenduojamas profesionalus dantų valymas. Procedūra panaši į žmonių odontologo atliekamą higieną, tačiau šunims ji atliekama taikant nejautrą, kad būtų saugu ir gyvūnui, ir procedūrą atliekančiam personalui.
Kada verta pasitarti su veterinaru
Jei šuns burnos kvapas staiga tapo itin nemalonus, atsirado dantenų paraudimas, kraujavimas, seilėtekis, šuo vengia kramtyti ar matote apnašas bei akmenis, verta pasitarti su veterinaru. Anksti pastebėtos burnos problemos dažniausiai išsprendžiamos paprasčiau.
