Katės neretai atrodo paslaptingos: viena murkia vos ją paglostote, o kita staiga sušniaukščia ar net šnypščia. Dažniausiai tai nereiškia, kad darote kažką „ne taip“ — tiesiog katės turi aiškias ribas ir skirtingą toleranciją prisilietimams. Kad glostymas būtų malonus abiem pusėms, svarbiausia suprasti, ką katė jums „sako“ savo kūno kalba ir kokios vietos jai paprastai patinka.
Murkimą, trinimąsi į kojas ar vadinamąjį „minkymą“ letenėlėmis daugelis kačių naudoja kaip signalą, kad jaučiasi saugiai ir gerai. Tačiau net ir patenkinta katė gali netikėtai nutraukti kontaktą, nueiti šalin arba parodyti susierzinimą. Tai normalu: fizinis bendravimas beveik visada turėtų vykti pagal katės taisykles ir jos pasirinktą tempą.
Ar katėms patinka būti glostomoms?
Dažniausiai — taip, bet su išlygomis. Pagrindinis dalykas: kiekviena katė yra individuali. Kaip žmonės skirtingai vertina prisilietimus (vieniems jų reikia daugiau, kitiems — mažiau), taip ir katės turi savų mėgstamų vietų, ribų ir „laiko limitą“.
Glostymas katėms gali būti ne tik malonus pojūtis, bet ir bendravimo forma: taip stiprėja ryšys tarp žmogaus ir augintinio, katė gauna saugumo signalą, o žmogus — patvirtinimą, kad yra priimamas. Vis dėlto svarbiausia stebėti reakciją: net tos katės, kurios atrodo itin meilios, ne visada nori ilgų glostymo sesijų.
Kur katėms dažniausiai patinka būti glostomoms?
Nors kiekviena katė turi savų „favoritų“, yra kelios vietos, kurios daugeliui būna maloniausios. Dažnai jos susijusios su galva ir kaklo sritimi — ten prisilietimai paprastai kelia mažiau įtampos.
- Po smakru — neretai patinka, nes ranka artėja iš apačios, o tai katei gali atrodyti mažiau grėsminga.
- Skruostų srityje (švelniai glostant link ūsų augimo krypties).
- Už ausų.
- Kaklo srityje.
Dar vienas svarbus niuansas: daug kačių labiau mėgsta trumpus, „dozuotus“ prisilietimus. Jei katė pasitraukia — leiskite jai išeiti. Jei matote susierzinimo ženklus, geriau patraukti ranką ir sumažinti kontaktą.
Ar yra vieta, kuri katę ramina?
Kai katė įsitempusi, išsigandusi ar patiria stresą, norisi ją nuraminti glostant ar laikant ant rankų. Tačiau tai ne visada geriausia strategija. Daliai kačių prisilietimai gali padėti atsipalaiduoti, bet dažnai veiksmingiau yra pašalinti streso priežastį ir suteikti saugią erdvę, kur katė galėtų pasislėpti ar ramiai pabūti viena.
Vis dėlto yra išimčių: jei katė aiškiai rodo, kad glostymas ją malšina (pavyzdžiui, ji atsipalaiduoja, murkia, kūnas tampa minkštesnis), kontaktas gali padėti. Tokiose situacijose ypač svarbu „skaityti“ katės nuotaiką ir kūno kalbą.
Kur dauguma kačių nemėgsta būti glostomos?
Yra zonų, kurias daugelis kačių saugo instinktyviai arba kur prisilietimai greičiau sukelia dirglumą. Net jei katė apsiverčia ant nugaros ir parodo pilvą, tai nebūtinai kvietimas glostyti — dažnai tai pasitikėjimo poza, bet pilvo sritis išlieka jautri.
- Pilvas — dažnai sukelia gynybinę reakciją.
- Letenos ir pėdutės.
- Kojos.
- Uodega.
Atskira tema — apatinė nugaros dalis ties uodegos pagrindu. Vienoms katėms ten labai patinka kasymas ar glostymas, o kitos būna itin jautrios ir gali tai vertinti kaip nemalonų ar net skausmingą prisilietimą (ypač jei yra sąnarių problemų, pavyzdžiui, vyresniame amžiuje).
Ką įvertinti prieš glostant katę?
Prieš tiesiant ranką, verta atsakyti į paprastą klausimą: ar jūs šią katę pažįstate? Nežinomos lauko katės gali būti baikščios, ginti savo teritoriją, o artimas kontaktas kartais baigiasi įdrėskimais ar įkandimais. Jei lankotės pas žmogų, kuris turi katę, geriausia pirmiausia paklausti, ar ji draugiška su nepažįstamais.
Jei katė jums pažįstama, vis tiek vadovaukitės jos kalba: leiskite katei prieiti pačiai, apuostyti ranką ir, jei nori, švelniai prisiglausti galva. Tik tada pradėkite glostyti saugesnėse vietose — galvos ir kaklo srityje — ir stebėkite, ar katė toliau nori kontakto.
Ženklai, kad katei glostymas nepatinka (bent jau šiuo momentu)
- Uodega staiga sustingsta arba ima trūkčioti tik galiukas.
- Ausys nusileidžia į šonus arba kryptelėja atgal.
- Nugara tarsi „banguoja“ (matyti odos trūkčiojimas).
- Katė pritupia, įsitempia, pradeda mojuoti letena.
- Bando kąsti ar „pakabinti“ dantimis (net jei tai atrodo kaip žaidimas).
Pamačius tokius signalus, protingiausia sustoti ir nutraukti kontaktą — tai padeda išvengti konflikto ir moko katę, kad jos ribos gerbiamos.
Kaip teisingai glostyti katę?
Saugiausias būdas — ne „imti glostyti“, o sudaryti katei galimybę pačiai pasirinkti. Prieikite ramiai, judėkite lėtai, stenkitės būti katės akių lygyje (nesilenkti staiga iš viršaus) ir pasiūlykite ranką taip, kad katė galėtų ją apuosti. Jei ji pati sumažina atstumą ir inicijuoja kontaktą, pradėkite nuo švelnių, trumpų glostymų galvos ir kaklo srityje.
- Leiskite katei pradėti bendravimą.
- Rinkitės trumpus glostymus ir darykite pauzes.
- Glostykite dažniausiai mėgstamose vietose: po smakru, skruostai, už ausų, kaklas.
- Stebėkite uodegą, ausis ir kūno įtampą.
- Jei katė pasitraukia — nebesekite ir nebandykite „įkalbėti“.
