Aktininė keratozė: priežastys, prognozė ir simptomai

Veiksninė keratozė yra ankstyvos stadijos odos darinių forma, kuri susiformuoja ant ultravioletinių spindulių paveiktos odos. Dar vadinama saulės keratoze, šis darinys priskiriamas ikivėžinėms būklėms ir gali būti laikomas pradine odos plokščialąstelinio vėžio forma.

Kas yra linkę susirgti veiksnine keratoze

Veiksninės keratozės dažniausiai atsiranda asmenims, kurie daug metų gyveno tropiniuose ar subtropiniuose regionuose ir turi daugelį rizikos veiksnių:

• Kiti foto-senėjimo požymiai odoje
• Šviesi oda ir buvę stiprūs nudegimai saulėje
• Ilgas laikas, praleistas lauke dėl darbo ar laisvalaikio
• Sutrikusi imuninė sistema

Tačiau net vidutinio klimato zonose veiksninės keratozės yra dažnos – pavyzdžiui, pietinėje Airijoje ir šiaurės vakarų Anglijoje iki ketvirtadalio vyresnių nei 60 metų gyventojų turi bent vieną šį darinį.

Veiksninės keratozės priežastys

Pagrindinė priežastis – pakitęs odos ląstelių vystymasis dėl ultravioletinių B tipo spindulių padarytos DNR žalos.

Didžiausia rizika susirgti yra tiems, kurių imuninė sistema silpsta dėl senėjimo, saulės poveikio, tam tikrų sveikatos sutrikimų ar vaistų vartojimo.

Klinikiniai veiksninės keratozės požymiai

Veiksninė keratozė gali būti pavienė, bet dažniau pasitaiko keli darinių židiniai. Jų išvaizda gali labai skirtis.

• Plokščias arba sustorėjęs mazgelis ar plotas
• Balta arba gelsva, pleiskanojanti, karpuota ar kieta paviršiaus struktūra
• Odos spalvos, raudona arba pigmentuota
• Jautrumas ar visiškas nejautrumas

Veiksninės keratozės dažnai skirstomos pagal išvaizdą:

1 laipsnis: lengvas rausvas ar pilkas plotas su nedideliu pleiskanojimu ir šiurkštumu

2 laipsnis: vidutinio storio sustorėjimas, lengvai pastebimas

3 laipsnis: ryškus sustorėjimas su dideliu keratino kiekiu

4 laipsnis: kelių centimetrų plotai, kuriuose stebimi keli skirtingi veiksninės keratozės laipsniai

Šie dariniai dažniausiai išsivysto nuolat saulės veikiamose vietose: rankų nugarėlėse, veide, ypač ant ausų, nosies, skruostų, viršutinės lūpos, apatinės lūpos išorinėje dalyje, smilkiniuose, kaktos srityje bei plikėje. Labai stipriai paveiktoje odoje veiksninės keratozės gali būti ir ant viršutinės liemens, galūnių, pėdų viršaus.

• Keratozės ant nosies
• Keratozės veide
• Keratozės galvos odoje
• Keratozės ant rankų
• Keratozės ant kojų
• Keratozės, gydytos imichimodu

Galimos veiksninės keratozės komplikacijos

Pagrindinis pavojus – didesnė rizika susirgti odos plokščialąsteliniu vėžiu. Nors retais atvejais pavienis darinys pereina į vėžį, pacientams, turintiems daugiau nei 10 tokių darinių, rizika susirgti šios rūšies vėžiu siekia 10–15%. Jei veiksninė keratozė tampa jautri, sustorėjusi, išopėjusi ar didėja, reikėtų įtarti jos piktybiškumą.

Odos ragas gali susiformuoti ir dėl veiksninės keratozės ar plokščialąstelinio vėžio.

Saulės pažeistos odos žmonėms gresia ne tik veiksninė cheilitas, bet ir bazalioma, melanoma bei kiti reti odos vėžiniai susirgimai, tokie kaip Merkelio ląstelių karcinoma.

Kaip nustatoma veiksninė keratozė

Diagnozė paprastai nustatoma apžiūros metu arba naudojantis dermatoskopija. Esant abejonių ar nesant gydymo efekto, gali būti atliekama biopsija siekiant atmesti plokščialąstelinio vėžio galimybę.

Veiksninės keratozės gydymo būdai

Daugeliu atvejų veiksninės keratozės šalinamos dėl estetinių ar nemalonių pojūčių bei todėl, kad ilgainiui jose gali susiformuoti odos vėžys. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad gydymas ne visuomet sumažina invazinių plokščialąstelinių karcinomų riziką.

Gydymo tikslas – pašalinti pakitusias odos ląsteles. Sveika oda atsinaujina iš aplinkinių arba folikuluose išlikusių nepaveiktų keratinocitų. Kai kurios veiksninės keratozės gali išnykti naudojant stiprią apsaugą nuo saulės kiekvieną dieną.

Jautrios, sustorėjusios, opėjančios ar didėjančios keratozės turėtų būti gydomos intensyviai. Plokščios, neskausmingos keratozės dažnai paliekamos stebėjimui, be aktyvaus gydymo.

Fizinis gydymas

Fiziniu būdu dažniausiai šalinami pavieniai ar simptomatiški dariniai, ypač tie, kurių paviršius sustorėjęs ir kietas. Laikui bėgant jie gali atsinaujinti, todėl esant reikalui taikoma pakartotinė terapija tuo pačiu arba kitu būdu.

Krioterapija su skystu azotu

Gydant specialiu skysto azoto purškalu, pasiekiamas reikiamas užšaldymo gylis ir trukmė, priklausomai nuo darinio vietos, dydžio ir storio. Veido oda sugyja per 5–10 dienų, rankos – per 3–4 savaites, o kojos – per 6 savaites ar ilgiau. Trumpas užšaldymas dažniausiai nepalieka žymių, tačiau ilgesnis gali sukelti išblyškimą ar randą.

Suskutimas, kiretavimas ir elektrokoaguliacija

Norint pašalinti odos ragą arba ryškiai sustorėjusią keratozę, gali būti reikalingas chirurginis suskutimas, kiretavimas arba elektrokoaguliacija. Gyjimo trukmė priklauso nuo vietos, dažnai užtrunka keletą savaičių ar ilgiau. Pašalintas audinys tiriamas histologiškai.

Išpjovimas

Išpjovimo būdu visiškai pašalinamas darinys ir tai patvirtinama patologo. Po procedūros žaizda užsiuvama, siūlai išimami po kelių dienų, atsižvelgiant į darinio dydį ir vietą. Randas išlieka visam laikui.

Ploto gydymas

Kremų pagalba gydomas saulės pažeistos odos plotas ir plokščios keratozės, kartais po jau atliktų fizinių procedūrų. Efektyviausias gydymas dažniausiai būna veido srityje. Prieš terapiją rekomenduojama atlikti odos šveitimą keratolitikais (pvz., su šlapalų kremu, salicilo rūgšties tepalu ar vietiniu retinoidu) ir kruopščiai nuvalyti odą. Gydymo rezultatai gali skirtis, dažnai prireikia pakartoti kursą. Visų šių priemonių, išskyrus diklofenako gelį, naudojimas sukelia vietinį uždegimą: paraudimą, pūslelių susidarymą ir diskomfortą skirtingam laikui.

• Diklofenakas – dažniau vartojamas kaip priešuždegiminis vaistas. Specialus 3 % gelis su natrio hialuronatu tepamas du kartus per dieną tris mėnesius. Jis paprastai gerai toleruojamas, bet veiksmingumu nusileidžia kitoms priemonėms.
• Piroksikamas pasižymi panašiu poveikiu kaip diklofenakas.
• 5-fluoruracilas – tai citotoksinė medžiaga, naudojama kremo pavidalu vieną ar du kartus per dieną nuo 2 iki 8 savaičių. Jo veiksmingumą kartais sustiprina kalcipotriolio tepalas. Būna ir kartu su salicilo rūgštimi.
• Cheminiai pilingai su trichloracto rūgštimi arba Jessner tirpalu.
• Imichimodo kremas – imuninio atsako stipriklis, tepamas 2–3 kartus per savaitę 4–16 savaičių.
• Fotodinaminė terapija (FDT): ant pažeistos vietos užtepamas šviesai jautrus junginys (pvz., metilo aminolevulino rūgštis), po to ji apšviečiama matomos šviesos šaltiniu.
• Tirbanibulinas – sintetinis tubulino polimerizacijos ir baltymų kinazės signalų inhibitorius. 5 dienų vietinis gydymas, nuo 2021 m. užregistruotas kai kuriose Europos valstybėse.
• Geriamieji retinoidai taikomi organų persodinimo pacientams ir padeda sumažinti vėžio riziką tiems, kurie turi daug keratozės židinių.

Veiksninės keratozės profilaktika

Efektyviausia prevencija – griežta apsauga nuo saulės. Esant jau susiformavusiems dariniams, jie gali sumažėti naudojant labai aukšto (50+) plataus spektro apsaugos nuo saulės priemones kasdien ištisus metus paveiktose vietose.

Veiksninės keratozės skaičių ir sunkumą taip pat mažina kasdien du kartus vartojamas 500 mg nikotinamidas (vitaminas B3).

Paprastos ŽPV vakcinos gali prisidėti prie veiksninės keratozės židinių ir sunkių formų sumažinimo.

Veiksninės keratozės prognozė

Po gydymo keratozės gali pasikartoti per kelis mėnesius ar net po kelerių metų. Tokiu atveju gali būti taikomas tas pats arba kitas gydymo būdas. Pacientai, kuriems jau buvo gydytos keratozės, turi tendenciją susirgti naujais židiniais. Jiems taip pat didesnė kitų odos vėžinių susirgimų, ypač intraepiderminio plokščialąstelinio vėžio, invazinio plokščialąstelinio vėžio, bazaliomos ir melanomos rizika.