Koronavirusai yra virusų šeima, galinti sukelti kvėpavimo takų infekcijas žmonėms. Šie virusai pavadinti „koronos“ vardu dėl karūną primenančių išsikišimų ant jų paviršiaus. Žmonėms žinomos ligos, tokios kaip sunkus ūminis kvėpavimo sindromas (SARS), Artimųjų Rytų kvėpavimo sindromas (MERS) ir peršalimas, taip pat yra sukeltos koronavirusų.
Naujoji koronaviruso atmaina – SARS-CoV-2 – pirmą kartą aptikta Uhano mieste, Kinijoje, 2019 m. gruodį. Po to virusas paplito visame pasaulyje.
Koronavirusų kilmė
Koronavirusai dažniausiai aptinkami šikšnosparniuose, katėse ir kupranugariuose. Šie virusai gyvena gyvūnų organizmuose, tačiau jų neinfekuoja. Kartais virusai gali pereiti į kitas gyvūnų rūšis, mutuotis ir galiausiai pradėti infekuoti žmones. Manoma, kad SARS-CoV-2 pirmuosius žmones užkrėtė maisto turguje, kuriame buvo prekiaujama mėsa, žuvimi ir gyvais gyvūnais.
COVID-19 plitimas organizme
COVID-19 sukeliantis virusas SARS-CoV-2 į organizmą patenka per burną, nosį ar akis – tiesiogiai per oro lašelius arba pernešant virusą nuo rankų prie veido. Virusas pasiekia nosies ertmės ir ryklės gleivinę, prisijungia prie ląstelių, pradeda daugintis ir plinta į plaučių audinį, o vėliau – į kitus kūno audinius.
Kaip plinta SARS-CoV-2 tarp žmonių?
Koronavirusas perduodamas:
- Per kvėpavimo takų lašelius, kurie į aplinką patenka, kai užsikrėtęs asmuo kosėja, čiaudo, kalba, dainuoja arba kvėpuoja arti kitų žmonių. Užsikrėtimas gali įvykti įkvėpus šiuos lašelius.
- Per artimą sąlytį su užsikrėtusiu asmeniu (pvz., liečiant ar spaudžiant ranką) ir vėliau liečiant savo veidą.
COVID-19 užkrečiamumas
COVID-19 užsikrėtęs asmuo gali būti užkrečiamas dar iki simptomų pasireiškimo, ir užkrečiamumas paprastai trunka iki 10 dienų nuo simptomų pradžios.
COVID-19 prevencija
Siekiant apsisaugoti ir sumažinti viruso plitimą, rekomenduojama:
- Laikytis bent 2 metrų atstumo nuo kitų žmonių.
- Dėvėti kaukę, dengiančią burną ir nosį, būnant tarp kitų žmonių.
- Dažnai plauti rankas arba naudoti dezinfekcinį skystį su mažiausiai 60 % alkoholio.
- Vengti perpildytų uždarų patalpų ir, esant galimybei, atverti langus.
- Izoliuotis, jei jaučiate simptomus ar gavote teigiamą COVID-19 testo rezultatą.
- Valyti ir dezinfekuoti dažnai liečiamus paviršius.
Kas labiausiai rizikuoja užsikrėsti COVID-19?
Didžiausia rizika kyla žmonėms, kurie:
- Gyvena ar neseniai lankėsi vietose, kur virusas aktyviai plinta.
- Turėjo artimą kontaktą su asmeniu, kuris patvirtintai arba įtariamai serga COVID-19. Artimu kontaktu laikoma buvimas mažesniu nei 2 metrų atstumu nuo užsikrėtusio asmens mažiausiai 15 minučių per 24 valandas.
- Yra vyresni nei 60 metų ir turi lėtinių ligų arba susilpnėjusią imuninę sistemą.
COVID-19 simptomų atsiradimas
Simptomai paprastai pasireiškia per 2–14 dienų po užsikrėtimo, vidutiniškai – po penkių dienų. Daugeliu atvejų (apie 80 %) simptomai būna lengvi, tačiau tai gali keistis atsirandant naujoms viruso atmainoms.
Ar galima užsikrėsti pakartotinai?
Pakartotinis užsikrėtimas laikomas, jei SARS-CoV-2 testas tampa teigiamas praėjus trims mėnesiams nuo ankstesnio teigiamo testo. Iki omikrono atmainos pakartotiniai užsikrėtimai buvo reti, tačiau tapo dažnesni dėl šios atmainos gebėjimo išvengti imuninės sistemos atsako.
Omikrono (B.1.1.529) atmaina pirmą kartą aptikta Pietų Afrikoje 2021 m. lapkritį ir greitai paplito pasaulyje. Šios atmainos mutacijos sukėlė daugiau pakartotinių užsikrėtimų. Kadangi virusas toliau mutuoja, pakartotinis užsikrėtimas išlieka galimas. Skiepai, įskaitant stiprinamąją dozę, yra geriausia apsauga nuo sunkios ligos.
COVID-19 Simptomai
COVID-19 simptomai gali skirtis tarp užsikrėtusių asmenų. Kai kurie užsikrėtusieji iš viso nejaučia jokių simptomų (asimptominiai atvejai). Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra:
- Karščiavimas ar šaltkrėtis.
- Kosulys.
- Dusulys arba sunkumas kvėpuojant.
- Nuovargis.
- Raumenų ar kūno skausmai.
- Galvos skausmas.
- Naujas skonio ar kvapo praradimas.
- Gerklės skausmas.
- Nosies užgulimas ar sloga.
- Pykinimas ar vėmimas.
- Viduriavimas.
Gali būti ir kitų simptomų.
Simptomai paprastai pasireiškia praėjus 2–14 dienų po užsikrėtimo. Vaikų simptomai yra panašūs į suaugusiųjų, tačiau dažniausiai jie būna lengvesni. Vyresnio amžiaus asmenims ir žmonėms su sunkiomis gretutinėmis ligomis kyla didesnė rizika susirgti sunkia COVID-19 forma.
Kada būtina nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos?
Skambinkite pagalbos numeriu, jei pastebite šiuos įspėjamuosius ženklus:
- Sunkumas kvėpuojant.
- Pastovus skausmas arba spaudimas krūtinėje.
- Nauja dezorientacija ar sumišimas.
- Nepavyksta pabusti iš miego.
- Melsvos lūpos arba veidas.
Tai nėra išsamus visų galimų simptomų sąrašas. Jei kyla susirūpinimas dėl savo būklės, kreipkitės į gydytoją.
Kaip diagnozuojama COVID-19?
COVID-19 diagnozė nustatoma laboratoriniu tyrimu. Gydytojas gali paimti jūsų seilių arba nosies ir gerklės mėginį, kuris siunčiamas į laboratoriją tyrimui.
Kada turėčiau pasitikrinti dėl COVID-19?
Kreipkitės į gydytoją, jei:
- Jaučiatės prastai ir turite karščiavimą, kosulį arba sunkumų kvėpuojant.
- Turėjote artimą kontaktą su asmeniu, kuris patvirtintai arba įtariamai serga COVID-19.
Gydytojas paklaus apie jūsų simptomus ir patars, ar jums reikia atlikti tyrimą.
Ar galiu gauti neigiamą testo rezultatą ir vis tiek būti užsikrėtęs?
Taip, tai įmanoma. Štai kelios priežastys, kodėl testas gali būti „klaidingai neigiamas“:
- Tyrimas atliktas per anksti, kai viruso koncentracija organizme dar nepakankama aptikti.
- Mėginys nebuvo tinkamai paimtas – per mažai ar per giliai nosies ertmėje.
- Testo jautrumas ir specifiškumas nepakankamas SARS-CoV-2 aptikimui.
Jei manote, kad sergate COVID-19, nepaisant neigiamo testo rezultato, laikykitės CDC rekomendacijų – likite namuose 10 dienų, laikykitės 2 metrų atstumo nuo kitų ir dėvėkite kaukę. Jei simptomai blogėja, susisiekite su gydytoju.
COVID-19 gydymo būdai
Gydymo priemonės COVID-19 infekcijai skiriasi priklausomai nuo simptomų sunkumo. Jei nesate hospitalizuotas ir jums nereikia papildomo deguonies, specifiniai antivirusiniai ar imuninės terapijos metodai paprastai nėra taikomi.
Priklausomai nuo simptomų sunkumo, gydymo galimybės gali apimti:
- Papildomas deguonis, tiekiamas per nosies kaniules.
- Monokloninių antikūnų infuzija, kuri gali būti naudinga kai kuriems pacientams.
- Antivirusiniai vaistai, kurie tam tikrais atvejais gali sumažinti hospitalizacijos ir mirties riziką.
- Mechaninė plaučių ventiliacija, kai deguonis tiekiamas per vamzdelį, įstatytą į trachėją. Šiuo atveju pacientui skiriami raminamieji vaistai, kad būtų patogu ir jis miegotų viso gydymo metu.
- Ekstrakorporinė membraninė oksigenacija (ECMO), kai kraujas išpumpuojamas į išorinį aparatą, kuris perima plaučių ir širdies funkcijas, leidžiant pacientui gauti gydymą.
Ar skiepyti asmenys gali susirgti COVID-19?
Taip, net ir pasiskiepiję asmenys gali užsikrėsti COVID-19. Nė viena vakcina nėra 100 % veiksminga. Tokie atvejai, kai skiepytas žmogus užsikrečia (vadinami „proveržio atvejais“), ypač tikėtini, kai virusas mutuoja.
Vakcinacija reikšmingai sumažina, tačiau nepanaikina infekcijos rizikos. Sunkios ligos ar mirties tikimybė proveržio atvejais yra labai maža.
Simptomų valdymas namuose
Jei jūsų simptomai lengvi, juos dažnai galima valdyti namuose. Štai keli patarimai:
- Karščiavimas: Gerkite daug skysčių, ypač vandens, ilsėkitės ir, jei reikia, vartokite paracetamolį (pvz., Tylenol®).
- Kosulys: Gulkite ant šono arba sėskite (vengiant gulėti ant nugaros). Į arbatą ar karštą vandenį įdėkite šaukštelį medaus (neduokite medaus vaikams iki 1 metų). Skalaukite gerklę sūriu vandeniu. Pasitarkite su gydytoju ar vaistininku dėl nereceptinių vaistų nuo kosulio arba pastilių. Vaistus jums gali nupirkti draugai ar šeimos nariai, nes jums būtina likti namuose.
- Kvėpavimo sutrikimai: Bandykite atsipalaiduoti. Lėtai giliai įkvėpkite per nosį ir lėtai iškvėpkite per sučiauptas lūpas (tarsi lėtai pūstumėte žvakę).
- Jei sunku kvėpuoti, nedelsdami skambinkite pagalbos numeriu.
Lengvo COVID-19 atvejo metu dauguma žmonių pradeda jaustis geriau per kelias dienas arba savaitę. Jei jūsų būklė blogėja, kreipkitės į gydytoją.
