Virusinė karpa: rūšys, kaip atsiranda

Virusinė karpa – tai dažnas odos darinys, atsirandantis užsikrėtus žmogaus papilomos virusu (ŽPV). Pagal vietą ir viruso rūšį virusinės karpos skirstomos į odos (odos) ir gleivinės karpas. Odos karpos dar vadinamos verrucomis arba papilomomis; visi iškilūs, karpoms būdingi dariniai gali būti apibūdinami, kaip verrukoziniai arba papilomatoziniai.

Virusinių karpų rūšys

• Paprastosios karpos
• Plokščiosios karpos
• Siūlinės karpos

Kas dažniausiai serga odos virusinėmis karpomis?

• Mokyklinio amžiaus vaikai, tačiau karpos gali atsirasti bet kuriame amžiuje
• Žmonės, sergantys dermatitu, kai pažeista odos barjero funkcija
• Asmenys, kuriems dėl imuninę sistemą slopinančių vaistų (pvz., ilgalaikis azatioprino ar ciklosporino vartojimas) arba dėl imunodeficito, pavyzdžiui, esant žmogaus imunodeficito viruso infekcijai, sumažėjęs imunitetas.

Kaip atsiranda odos virusinės karpos?

Karpos vystosi dėl žmogaus papilomos viruso, kuris yra dvigubos grandinės DNR turintis virusas, infekcijos. Nustatyta daugiau nei 150 ŽPV tipų, tačiau tik dalis jų sukelia odos pažeidimus, kurių klinikiniai požymiai gali būti labai įvairūs. Infekcija prasideda epidermio pamatiniame sluoksnyje, kur dėl viruso poveikio gausėja keratinocitų (odos ląstelių) bei susidaro ragėjanti, virusų pilna karpa. Dažniausiai odą pažeidžia ŽPV tipai: 1, 2, 3, 4, 10, 27, 29 ir 57. Virusas plinta tiesioginio odos kontakto metu arba autoinokuliacijos būdu: jei karpa yra kasoma ar plėšoma, virusas gali išplisti po nagu (susidaryti požneginė karpa) ar į kitą odos vietą. Brėždamas odą žmogus gali „pasisėti” karpų liniją (vadinamą pseudokoebnerizacija). Inkubacinis periodas gali trukti iki dvylikos mėnesių ir priklauso nuo viruso kiekio, patekusio į odą.

Kokie klinikiniai virusinių karpų požymiai?

Odos virusinės karpos turi tvirtą, suragėjusį paviršių. Per karpą dažnai matomos mažos raudonos arba juodos taškelės – tai kapiliarai.

Paprastoji karpa

Paprastosios karpos (verruca vulgaris) būna apvalios ar ovalios, su šiurkščiu, žiediniu-žiediniu suragėjusiu paviršiumi, jų dydis gali svyruoti nuo 1 mm iki daugiau nei 1 cm. Karpų gali būti viena ar daugiau. Dažniausiai pasitaiko ant kelių, pirštų ar kojų nugarinių paviršių, aplink nagus (periungualinė lokalizacija).

Paprastosios karpos (verruca vulgaris)

Verruca vulgaris ant nykščio

Pado karpa

Pado karpoms (verruca plantaris) priskiriamos į vidų augančios jautrios myrmecijos, kurias sukelia ŽPV 1, ir paviršinės mažiau skausmingos mozaikinės karpos, dažniausiai sukeliamos ŽPV 2. Myrmecinės karpos labai jautrios tiesioginiam ir šoniniam spaudimui, apsuptos storu, geltonu, suragėjusiu audiniu, kurio odos linijos nutrūksta ties pačia karpa. Pado epidermoidinės cistos siejamos su ŽPV 60 infekcija, pažeidžiančia prakaito liaukų latakus.

Plokščioji karpa

Plokščiosios karpos dažniausiai būna daug mažų, plokščia viršūne, odos spalvos iškilimų, pasitaikančių veide, ant plaštakų ar ant blauzdų. Blauzdų ir barzdos srityje virusas dažnai išplinta dėl skutimosi ir taip susidaro daug karpų. Dažniausi plokščiųjų karpų sukėlėjai – ŽPV 3 ir 10 tipai.

Plokščiosios karpos (verruca plana)

Verruca plana barzdos srityje, išplitusi skutantis

Siūlinė karpa

Siūlinės karpos – tai siaura kojele sujungtas ilgų ataugėlių kupstas, dažniausiai atsirandantis veide. Jos dar vadinamos digitatinėmis (pirštinėmis) karpomis.

Siūlinės ir digitatinės karpos

Siūlinė karpa

Mėsininko karpa

Mėsininko karpos atsiranda dėl ŽPV 7 infekcijos rankose asmenų, dirbančių mėsininkais ar kitoje srityje su dažna kontakto su šalta ir drėgna aplinka. Šios karpos išvaizda panaši į paprastąsias karpas, tačiau jų paprastai būna daug.

Epidermodisplazija verruciformis

Epidermodisplazija verruciformis – reta paveldima autosominiu recesyviniu būdu liga, kai oda tampa itin jautri tam tikroms ŽPV rūšims, dėl kurių susiformuoja plokščios, pleiskanoto kerpligės pavidalo dėmės ir gali vystytis plokščialąstelinė odos karcinoma.

Kokios odos virusinių karpų komplikacijos?

• Virusinės karpos gali būti užkrečiamos tiek pačiam sergančiajam, tiek aplinkiniams.
• Odos karpos gali sukelti didelį psichosocialinį diskomfortą, pvz., patyčias mokykloje, gėdą, neleidimą lankyti plaukimo pamokų.
• Periungualinės karpos gali sukelti nagų distrofiją ir sunykimą.
• Pado karpų (myrmecinės formos) skausmas trukdo vaikščioti, sportuoti, gali išprovokuoti kelio ar klubo sąnarių skausmą.
• Epidermodisplazijoje verruciformis dėl tam tikrų ŽPV tipų gali išsivystyti plokščialąstelinė odos karcinoma.

Periungualinės karpos sukelta nagų distrofija

Nago karpa

Kaip nustatoma odos virusinė karpa?

Dažniausiai diagnozė nustatoma remiantis klinikiniais požymiais. Nustatymui padeda šie požymiai:

• Kai nubraukiamas karpos paviršius, matomi taškiniai raudoni ar juodi taškai (kapiliarai), iš jų kraujuojantys taškai. Pado nuospaudose šių kapiliarų nėra.
• Pado karpos gali atsirasti ir ne spaudimo vietose, o nuosprūdžiai ar nuospaudos visada susidaro spaudžiamose vietose.
• Pado karpa stipriausiai skauda spaudžiant iš šono, nuospauda ar nuosprūdis skausmingi stipriausiai spaudžiant tiesiai.

Dermoskopija leidžia įvertinti kapiliarus karpos viduje ir padeda atskirti nuo kitų gumbuotų darinių, pvz., seborėjinės keratozės.

Virusinių karpų diagnostika

Odos biopsija atliekama tik tada, kai reikia atmesti plokščialąstelinę karcinomą, pvz., po organų transplantacijos pacientams, kuriems padidėjusi rizika abiem ligoms.

Kuo gali būti painiojamos odos virusinės karpos?

• Seborėjinė keratozė
• Plokščialąstelinė karcinoma
• Pado nuospauda ar nuosprūdis

Kaip gydomos virusinės karpos?

Gydymas ne visada būtinas, nes dauguma karpų, ypač vaikams, išnyksta savaime. Aktyvų gydymą rekomenduojama rinktis, jei:

• Nustatytas imuninės sistemos slopinimas
• Atsirado komplikacijos
• Toks pageidavimas išreiškiamas paties paciento.

Gydymas nėra nukreiptas prieš virusą, bet pašalina infekuotas odos ląsteles. Svarbu laikytis gydymo schemos ir turėti kantrybės, nes ŽPV pažeidžia giliausią epidermio sluoksnį, o visiškai viruso nepašalinus karpos linkusios greitai ataugti.

Vietinis gydymas

Vietinė terapija apima karpų dažus, pastas ar pleistrus su salicilo rūgštimi, podofilinu ar panašiais junginiais – jie naikina paviršines odos ląsteles. Dažai ar pasta kasdien užtepami ant karpos. Dažniausiai taip gydant karpa tampa mažesnė ir mažiau nemaloni, o 70% atvejų karpų nelieka po dvylikos savaičių kasdienės aplikacijos.

• Karpą suminkštinti pamirkius ją šiltame muiluotame vandenyje
• Karpos paviršių švelniai nušveisti pemza arba dilde
• Kruopščiai užtepti karpų dažų ar pastos, įtraukiant siaurą sveikos odos kraštelį
• Leisti išdžiūti, tada užklijuoti pleistru ar juosta
• Kitą dieną pašalinti seną sluoksnį ir negyvą odą, vėl užtepti produktą

Jei oda aplink karpą parausta ar skausminga, gydymą laikinai nutraukti ir atnaujinti, kai simptomai sumažės.

Krioterapija

Krioterapija naudojant skystą azotą atliekama kas 1–2 savaites – ji sukelia viršutinio odos sluoksnio pasišalinimą. Procedūra gali būti nemaloni, o po jos būdingas pūslių susidarymas, kuris gali išlikti kelias dienas ar savaites. Dažnai reikia kelių seansų, kad karpa nespėtų ataugti. Sėkmės tikimybė siekia apie 70% po 3–4 mėnesių reguliaraus šaldymo. Po gilios krioterapijos gali išlikti balta dėmė, o atliekant ant paviršinio nervo, pavyzdžiui, piršto šone, laikinai sumažėti jautrumas.

Elektrochirurgija

Elektrochirurgija (kiretavimas ir prideginimas) rekomenduojama didelėms ar atsparioms gydymui karpoms. Taikant vietinę nejautrą, darinys pašalinamas, o žaizda prideginama. Gijimui prireikia dviejų ar daugiau savaičių – priklausomai nuo vietos. Maždaug 20% atvejų karpa gali ataugti per kelis mėnesius. Procedūra palieka nuolatinį randą, kuris, būdamas spaudžiamoje vietoje, gali trukdyti vaikščioti. Kartotinės karpos randiniame audinyje sunkiai pašalinamos.

Kiti gydymo būdai

Kitų, varginančių, atkaklių ar plačiai išplitusių karpų gydymo būdai:

• Imunomoduliatorius imikvimodo kremas, tačiau efektyvus tik lytinių organų karpoms
• Bleomicino injekcijos
• Kraujagyslių naikinimas su impulso dažnio lazeriu
• Fotodinaminė terapija
• Lazerių garinimas
• Difenicprono, dinitrochlorbenzolo ar kvadratinės rūgšties naudojimas sukeliant lokalų alerginį kontaktinį dermatitą virš karpos
• Mikrobangų terapija pado karpoms

Kaip išvengti virusinių karpų?

Yra vakcinų nuo žmogaus papilomos viruso, kurios padeda išvengti lytinių organų karpų. Kartais pastebima, kad paskiepijus dingsta ir ne lytinių organų srityje esančios karpos, tačiau patikimų įrodymų, kad vakcina tai lemia, nėra.

Kaip prognozuojama odos virusinių karpų eiga?

Kad visiškai pašalintų virusines karpas, nėra universalaus gydymo. Vaikams net ir negydant, 50% karpų suyra per pusę metų, o 90% – per dvejus metus. Suaugusiems karpos dažnai būna užsispyrusios, tačiau ilgainiui išnyksta. Asmenims su nusilpusia imunine sistema, pavyzdžiui, po organų transplantacijos, jos dažniau pasikartoja. Kartojasi dažniau ir rūkantiems. Imunitetas virusui dažniausiai yra specifinis tik tam tikram ŽPV tipui.