Ar kada nors susimąstėte, kodėl kai kurie gyvūnai geba imituoti žmonių kalbą? Pavyzdžiui, papūgos yra žinomos dėl gebėjimo atkartoji netikėtas frazes ar žodžius. Tai gali pasirodyti stebėtina – ne kiekvienam žmogui lengva išmokti naują kalbą, o štai kai kurie gyvūnai sugeba itin tiksliai pakartoti girdėtus garsus.
Vaidmuo „balso mokymosi“
Gyvūnai, mokantys atkartoti žmonių kalbą, vadinami „balso mokytojais“. Jie geba klausytis, įsiminti ir vėliau pakartoti įvairius garsus. Šių įgūdžių paslaptis slypi jų gebėjime ne tik girdėti, bet ir išmokti imituoti kitų gyvių arba aplinkos skleidžiamas garsines išraiškas.
Kurių rūšių gyvūnai tai sugeba?
Išskirtinį gebėjimą imituoti garsus demonstruoja papūgos, kai kurios dainuojančių paukščių rūšys, delfinai ir baltieji banginiai. Šie gyvūnai išsiskiria ypatingomis galvos smegenų savybėmis, leidžiančiomis efektyviai mokytis ir pakartoti sudėtingus garsus.
Smegenų užkoduoti įgūdžiai
Gyvūnų mokėjimą kopijuoti kalbą lemia specifinė galvos smegenų dalis – priekinės smegenys. Tyrimai rodo, kad čia esantys neuronų tinklai padeda išmokti naujų garsų ir įvaldyti garso artikuliaciją, naudojant balso aparato raumenis. Gyvūnai, neturintys šių neuroninių kelių, neturi ir galimybės imituoti garsų taip, kaip tai daro balso mokytojai.
Socialinė aplinka ir jos įtaka
Paprastai kalbėti išmokę gyvūnai yra socialios rūšys. Dauguma jų kalbinius įgūdžius lavina gyvendami nelaisvėje, ypač kai yra atskirti nuo savo rūšies atstovų. Bendraudami su žmonėmis jie susipažįsta su naujais garsais ir pamažu pradeda juos pakartoti. Nors gyvūnai nesupranta žodžių prasmės kaip žmonės, jie supranta, kad kalba gali būti priemonė ryšiui su žmonėmis užmegzti.
Ar visi gyvūnai gali mokytis kalbos?
Nors galime kalbėti su savo augintiniais, dažniausiai šunys atsako ne žodžiais, o lojimu ar kitais garsais. Tai nereiškia, kad bendrauti su jais neįmanoma – tiesiog jų komunikacijos būdas kitoks nei tų gyvūnų, kurie gali pasigirti balso mokytojų savybėmis.
