Šuns maudymas nėra vien tik būdas nuplauti purvinas letenas ar sumažinti „šunišką“ kvapą. Tinkamai parinktas maudymo dažnis padeda palaikyti sveiką odą, gražų kailį ir bendrą augintinio komfortą. Tačiau vieno universalaus grafiko nėra: tai, kaip dažnai verta maudyti šunį, priklauso nuo kailio, gyvenimo būdo ir odos būklės.
Kodėl šunį apskritai verta maudyti?
Šuns oda – didžiausias jo organas. Ant jos natūraliai gyvena įvairūs mikroorganizmai (bakterijos ir grybeliai), kurie paprastai tarpusavyje „sugyvena“ ir padeda saugoti odos barjerą. Kai kailis ir oda ilgai lieka nešvarūs, ši pusiausvyra gali sutrikti, o tai kartais siejama su sudirgimu ar infekcijomis.
Maudymas taip pat padeda kasdieniam komfortui: sumažina susivėlimo tikimybę, padeda nuplauti alergenus bei nešvarumus, o kartu gali prisidėti ir prie mažesnio šėrimosi, nes išplaunamas dalis negyvo poplaukio.
Nauda juntama ir namuose gyvenantiems žmonėms. Šunų kailyje gali būti parazitų ar kitų dirgiklių, be to, reguliarus prausimas dažnai sumažina pleiskanų ir kailio dalelių kiekį aplinkoje, o tai aktualu, jei šeimoje yra jautrių alergijoms.
Kaip dažnai maudyti šunį?
Dažniausiai taikoma praktinė rekomendacija – maudymas maždaug kas 4–6 savaites. Vis dėlto tai tik orientyras. Vieniems šunims tokio ritmo bus per daug, kitiems – per mažai. Toliau pateikiami svarbiausi veiksniai, kurie padeda nuspręsti, ar maudyti reikėtų dažniau, ar rečiau.
Kailio tipas ir ilgis
Kailis – vienas svarbiausių „grafiko“ diktatorių, nes skirtingas kailis skirtingai kaupia nešvarumus ir riebalus.
-
Beplaukės veislės dažnai reikalauja reguliaraus prausimo, neretai net kas savaitę ar kas dvi, kad oda būtų švari ir prižiūrėta.
-
Trumpaplaukiai šunys dažnai gerai jaučiasi maudomi kas 6–8 savaites, nors riebesnį, minkštesnį kailį turintiems gali prireikti dažniau.
-
Dvigubą kailį turintys šunys (su poplaukiu ir tankesniu viršutiniu sluoksniu) paprastai ilgiau išlieka švaresni, nes viršutinis kailis labiau „atstumia“ purvą. Be to, natūralūs riebalai padeda palaikyti apsaugą nuo oro sąlygų, todėl tokiems šunims maudymas kartais reikalingas tik kas 2–3 mėnesius ar dar rečiau.
-
Ilgaplaukiai šunys dažniau prisirenka šiukšlelių, dulkių ir purvo, todėl praktikoje jiems gali prireikti maudymo kas 1–2 mėnesius.
Alergijos ir odos problemos
Jei šuo turi alergijų ar aktyviai pasireiškiančių odos sudirgimų, maudymas kartais tampa dalimi priežiūros plano. Tokiais atvejais gali būti rekomenduojami specialūs (tarp jų – gydomieji) šampūnai ir aiškus naudojimo dažnis. Svarbiausia – sprendimą derinti su veterinaru, nes netinkamai parinktos priemonės ar per dažnas prausimas gali odą dar labiau išsausinti ar sudirginti.
Gyvenimo būdas: purvas, baseinai ir maudynės gamtoje
Šuo, kuris daug bėgioja, kasa žemę, voliojasi purve ar dažnai grįžta „su kvapu“, natūraliai prašysis vonios dažniau nei ramus namų augintinis. Tokiais atvejais maudyti galima pagal poreikį, tačiau verta naudoti šunims pritaikytą šampūną ir, jei reikia, kondicionierių, kad oda neperdžiūtų.
Jeigu šuo plaukioja baseine ar maudosi įvairiuose vandens telkiniuose, po maudynių dažnai pakanka kruopščiai nuskalauti kailį švariu vandeniu, kad neliktų cheminių medžiagų ar kitų nešvarumų. O jei vanduo buvo labai dumblinas ar smarkiai kvepiantis, tuomet prireiks ir pilno maudymo.
Kas nutinka, jei šunį maudysite per retai?
Net jei šuo vizualiai atrodo švarus, jo kailyje gali kauptis bakterijos, grybeliai, purvas, negyvos odos ląstelės ir kiti nemalonūs likučiai. Ilgainiui tai gali prisidėti prie niežulio, odos sudirgimų, didesnės parazitų rizikos ar nemalonių kvapų.
Be to, maudymas – patogi proga atlikti trumpą „apžiūrą“: patikrinti ausis, odą, ar nėra susivėlusių vietų, įvertinti bendrą kailio būklę. Taip pat verta atkreipti dėmesį į nagus, nes peraugę nagai gali trukdyti normaliai statyti leteną ir ilgainiui apkrauti sąnarius.
Ar kiekvieną kartą būtina naudoti šunišką šampūną?
Taip, paprastai rekomenduojama rinktis šunims skirtą šampūną. Priežastis gana aiški: šunų odos pH yra artimesnis neutraliam, o žmonių – rūgštesnis. Be to, šuns odos „barjeras“ plonesnis (jis turi mažiau ląstelių sluoksnių), todėl netinkamos priemonės gali greičiau išbalansuoti odą, sausinti ar skatinti sudirgimą.
Svarbu ir tai, kad šunų odoje egzistuoja apsauginis rūgštinis sluoksnis, kuris saugo paviršių ir padeda išlaikyti drėgmę. Maudant šis sluoksnis laikinai nuplaunamas, todėl šampūnas turi būti pritaikytas taip, kad netrukdytų jam atsikurti.
Jei namuose yra keli gyvūnai, verta nepamiršti, kad ne kiekviena augintiniams skirta priemonė tinka visiems: katėms netinka dalis šunims skirtų šampūnų.
Ar galima šunį maudyti per dažnai?
Per dažnas prausimas – reali problema, ypač jei šuo nuolat išsitepa ir norisi jį „greitai atšviežinti“. Kai šuo maudomas pernelyg dažnai, oda gali nespėti atkurti apsauginio sluoksnio. Tai kartais siejama su padidėjusiu jautrumu, išsausėjimu arba, priešingai, pertekline drėgme, o tokia aplinka gali sudaryti sąlygas odos problemoms.
Dar viena dažna klaida – nepakankamai gerai išdžiovintas kailis. Jei drėgmė užsilaiko, kailis gali labiau veltis, o šėrimasis kartais atrodo intensyvesnis. Todėl po maudymo svarbu kruopščiai nusausinti ir, jei kailis tankus, iššukuoti.
Kaip maudymą padaryti ramesnį ir saugesnį?
Daugumai šunų vonia nėra „spa procedūra“, todėl maudymo sėkmę dažnai lemia aplinka ir pasiruošimas. Padeda keli paprasti principai: šiltas (ne karštas) vanduo, neslystantis pagrindas, švelnus prausimas, geras išskalavimas ir ramus, neskubantis džiovinimas. Jei vis dar abejojate dėl dažnio ar priemonių, praktiškiausia tai aptarti su veterinaru pagal konkretaus šuns kailį ir odą.
