Šunys iš prigimties smalsūs – jie linkę paragauti beveik visko, kas pasitaiko kelyje. Dažniausiai tai baigiasi tik purvina snukio dėme ar trumpu pilvo negalavimu, tačiau kai kurie produktai gali sukelti stiprų apsinuodijimą ir net kelti realią grėsmę gyvybei. Todėl verta žinoti ne tik „klasikinius“ pavojus, bet ir tai, ką daryti, jei įtariate, kad augintinis suvalgė kažką netinkamo.
Apsinuodijimo maistu požymiai šunims
Šunų apsinuodijimas maistu dažnai primena žmonių patirtį: gali prasidėti staiga, pasireikšti virškinimo sutrikimais, silpnumu, pakilusia temperatūra. Kartais organizmas susitvarko pats, tačiau būna atvejų, kai būklė greit blogėja ir reikalinga neatidėliotina veterinarinė pagalba.
Jei įtariate, kad šuo prarijo potencialiai pavojingą maistą ar kitą medžiagą, saugiausia – kuo greičiau kreiptis į veterinarą. Ankstyvas įvertinimas ir pagalba gali padėti išvengti sunkių komplikacijų, tokių kaip kepenų ar inkstų pažeidimas.
Kada sunerimti nedelsiant
Nors simptomai gali skirtis, veterinaro konsultacija ypač svarbi, jei pastebite kelis iš šių požymių arba jie stiprėja:
- vėmimas ar viduriavimas (ypač pasikartojantis);
- stiprus vangumas, silpnumas, apatija;
- sutrikusi koordinacija, drebėjimas;
- pakitęs kvėpavimas;
- pilvo skausmo požymiai, išsipūtęs pilvas;
- traukuliai, griuvimas, sąmonės sutrikimas;
- staigus apetito praradimas ar sumažėjęs šlapinimasis.
Dažniausi pavojingi produktai ir situacijos
Toliau – situacijos, kurios namuose pasitaiko dažniau, nei atrodo. Kiekviena jų gali turėti skirtingą rizikos lygį, tačiau visais atvejais geriausia reaguoti greitai.
Alkoholis
Kartais šuo „atsigeria“ iš paliktos taurės ar skardinės. Net ir nedidelis alkoholio kiekis augintiniui gali būti labai pavojingas. Galimi požymiai: vėmimas, viduriavimas, koordinacijos stoka, pasunkėjęs kvėpavimas, drebulys, slopinama nervų sistemos veikla, o sunkiais atvejais – koma.
Jeigu nežinote, kiek šuo išgėrė, geriausia nedelsti ir pasitarti su veterinaru.
Žalia mielinė tešla
Žalia tešla su mielėmis – bloga idėja net „tik keliems kąsniams“. Fermentacijos metu gali susidaryti alkoholis, be to, mielės išskiria dujas, todėl šuns pilvas gali skausmingai pūsti. Sunkiais atvejais išsipūtęs skrandis gali net apsisukti – tai ypač pavojinga, gyvybei grėsminga būklė.
Šiukšliadėžės turinys
„Lobio paieškos“ šiukšliadėžėje neretai baigiasi skrandžio ir žarnyno bėdomis: vėmimu, viduriavimu, o kartais ir kasos uždegimu ar žarnyno nepraeinamumu (pavyzdžiui, jei praryjami kaulai, pakuotės, servetėlės).
Papildoma rizika – sugedęs ar apipelijęs maistas. Pelėsiai gali turėti toksinų, kurie kai kuriems šunims sukelia drebulį, traukulius ir pakilusią kūno temperatūrą. Praktinis sprendimas – šiukšliadėžė su dangčiu ir užraktu arba laikymas spintelėje.
Vynuogės ir razinos
Vynuogės bei razinos šunims siejamos su staigiu inkstų funkcijos sutrikimu. Problema ta, kad jautrumas labai individualus – pavojus gali kilti net suvalgius nedaug. Galimi požymiai: vėmimas per pirmą parą, viduriavimas, vangumas, apetito stoka, silpnumas, pilvo skausmas, sumažėjęs šlapinimasis.
Ksilitolis (saldiklis)
Ksilitolis dažnas produktuose be cukraus: kepiniuose, kramtomojoje gumoje, saldainiuose, taip pat kai kuriuose riešutų sviestuose. Šunims jis gali sukelti staigų insulino šuolį, dėl kurio krenta gliukozės kiekis kraujyje. Pirmi požymiai gali pasireikšti nuo keliolikos minučių iki kelių valandų: silpnumas, apsnūdimas, dezorientacija, traukuliai. Negydant gali vystytis sunkus kepenų pažeidimas.
Česnakai, svogūnai ir kiti laiškiniai augalai
Svogūnai ir česnakai (taip pat porai, laiškiniai česnakai, šalotiniai svogūnai) šunims gali būti toksiški įvairiomis formomis: žali, kepti, virti, džiovinti ar miltelių pavidalu (prieskoniuose). Tokios medžiagos gali pažeisti raudonuosius kraujo kūnelius ir sukelti mažakraujystę.
Įspėjamieji ženklai: vangumas, silpnumas, sutrikusi koordinacija, pablyškusios dantenos, padažnėjęs seilėtekis, vėmimas, viduriavimas, pakitusi šlapimo spalva (raudona ar rusva). Sunkiais atvejais galimi vidaus organų pažeidimai.
Tamsus šokoladas ir kakavos produktai
Kuo šokoladas tamsesnis (ypač kepimo šokoladas), tuo jame daugiau medžiagų, veikiančių šuns nervų sistemą ir širdį. Galimi požymiai: neramumas, padažnėjęs širdies plakimas, drebulys, koordinacijos sutrikimai, traukuliai, kolapsas. Rizika priklauso nuo suvalgyto kiekio, šokolado rūšies ir šuns dydžio, todėl situaciją verta vertinti skubiai.
Žalias ar nepakankamai termiškai apdorotas maistas
Žaliame maiste (įskaitant kai kuriuos žalius augintinių pašarus ar skanėstus) gali būti bakterijų, pavyzdžiui, salmonelių. Užsikrėtimas dažniausiai pasireiškia viduriavimu, vėmimu, karščiavimu. Daliai šunų būklė praeina lengviau, tačiau jauniems, senyviems ar nusilpusio imuniteto augintiniams kartais prireikia intensyvesnio gydymo.
Kaip sumažinti riziką namuose
Visų pavojų eliminuoti neįmanoma, bet keli įpročiai gerokai sumažina tikimybę, kad šuo suės tai, ko nereikia.
- Žmogaus maistą laikykite nepasiekiamai: ant aukštesnių lentynų, uždarose dėžėse, spintelėse.
- Šiukšliadėžę rinkitės su sandariu dangčiu arba laikykite uždarytoje vietoje.
- Nežinomus produktus (ypač „be cukraus“) visada patikrinkite dėl ksilitolio.
- Neleiskite vaišinti šuns nuo stalo, ypač patiekalais su prieskoniais, svogūnais ar česnakais.
- Po kontakto su augintinio išmatomis, šlapimu, dubenėliais ar žaislais nusiplaukite rankas, kad sumažintumėte kai kurių infekcijų perdavimo riziką.
Jei manote, kad šuo suvalgė pavojingo maisto, saugiausia – kuo greičiau susisiekti su veterinaru ir papasakoti, kas galėjo būti praryta, kiek maždaug ir kada. Kuo tikslesnė informacija, tuo lengviau parinkti tinkamiausią pagalbą.
