Šeimininkai dažnai stebi savo šunis žiovaujančius – kartais kone nuolat. Tokie vaizdai gali būti ir mieli, bet natūraliai kyla klausimas: kodėl šunys tiek daug žiovauja? Ar jie tai daro dėl tų pačių priežasčių kaip žmonės, ar už šio elgesio slypi daugiau paaiškinimų?
Kodėl šunys žiovauja
Dažnas mano, kad žiovulys yra aiškus nuovargio požymis – tiek žmonėms, tiek gyvūnams. Tačiau ir žmonių, ir šunų atveju tai nėra vien fizinio nuovargio rodiklis.
Žiovulio metu ne tik prasiplečia žandikaulis, bet ir padidėja kraujotaka galvos, kaklo bei veido srityje. Gilus įkvėpimas žiovulio metu paskatina oro ir skysčių judėjimą, kuris gali padėti atvėsinti smegenis ir „pažadinti“ kūną. Be to, tokia mimika padeda ištempti veido raumenis, tad ne tik atpalaiduoja, bet ir padidina budrumą – ypač jei šuo pavargęs ar nuobodžiauja.
Žiovulio reikšmė tarp šunų
Visai tikėtina, kad šunys žiovauja dėl daugybės priežasčių – ir kelios jų nesusijusios su mieguliu ar nuoboduliu. Šunų žiovulys dažnai pastebimas esant nerimui, susijaudinimui, netikrumui ar net dideliam džiaugsmui. Taip pat žiovulys gali būti savotiškas signalas kitiems šunims ar žmonėms – tarsi tylus būdas parodyti draugiškus ketinimus ar sumažinti įtampą. Tai panašu į švelnų pasisveikinimą, lyg „rankos paspaudimą“ tarp keturkojų.
Be žiovulio, šunys gali naudoti ir kitus „raminimo signalus“, pavyzdžiui, vengti akių kontakto, laižyti lūpas, aplinkui kažką uostinėti ar lėtai judėti. Net ir šie, mums keisti elgesio bruožai, padeda jiems tvarkytis su socialinėmis situacijomis ir parodyti, kad grėsmės nėra.
Kada sunerimti dėl šuns žiovulio
Didelės priežasties nerimauti nėra, jei žiovulys pasireiškia įprastai – net jei atrodo dažnas. Tačiau verta atkreipti dėmesį, jei jūsų augintinis staiga ima žiovauti žymiai daugiau nei įprasta. Tokiu atveju galima įtarti, kad šuniui padidėjo stresas, atsirado nerimas ar net nejauku dėl pokyčių aplinkoje.
Pastebėjus tokius elgesio pasikeitimus, verta pasikonsultuoti su veterinaru. Specialistas padės nustatyti, kas galėjo pasikeisti šuns gyvenime ir kuo galima būtų jam padėti – pavyzdžiui, kaip sumažinti stresą ar padidinti saugumo jausmą augintiniui.
Šunų elgesio įvairovė
- Žiovulys gali būti natūrali kūno reakcija į nuovargį arba nuobodulį.
- Padidintas žiovavimas signalizuoja galimą stresą ar nejaukumą.
- Per žiovulį šunys bendrauja ir „ramina“ save ar kitus – tai jų socialinės kalbos dalis.
- Vengimas akių kontakto, lūpų laižymas ir kiti panašūs ženklai taip pat padeda šunims parodyti, kad jie nekelia grėsmės.
Sekite savo šuns elgesį – jei viskas atrodo įprasta, žiovulys dažniausiai tėra natūrali jų kasdienybės dalis.
