Raudonos šviesos kameros daugeliui vairuotojų asocijuojasi su nemaloniu netikėtumu – bet ar jos visada veikia? Kaip tiksliai jos fiksuoja pažeidimus, ir kaip sužinoti, ar buvote užfiksuotas pažeidžiant šviesoforo signalą?
Kaip veikia raudonos šviesos kameros
Dauguma vairuotojų įsivaizduoja, kad raudonos šviesos kameros nuolat fotografuoja kiekvieną judesį sankryžoje. Iš tiesų, jos veikia kiek kitaip. Specialūs jutikliai, įmontuoti važiuojamoje kelio dalyje ties sustojimo linija, aptinka, kada automobilis įvažiuoja į sankryžą užsidegus raudonam signalui. Tik tada kamera suveikia ir užfiksuoja pažeidimą.
Kokį vaizdą nufotografuoja kamera – tai priklauso nuo vietinių teisės aktų. Kai kuriose šalyse arba regionuose fiksuojama tik automobilio galinė dalis bei numeris, kad nebūtų pažeistas vairuotojo privatumas. Kitose vietose gali būti užfiksuojamas ir pats vairuotojas, tačiau tai – išimtis.
Kiek sankryžų naudojamos tokios kameros?
Negalima įvardinti tikslaus procento, kiek šalies ar miesto sankryžų turi raudonos šviesos kameras, nes kiekviena savivaldybė priima sprendimus pagal savo biudžetą ir avaringumo statistiką. Paprastai tokios kameros diegiamos ten, kur pastebimi dažni pažeidimai arba avarijos dėl pravažiavimo per raudoną. Mažesniuose miesteliuose jų gali išvis nebūti, tuo tarpu didmiesčiuose kameros įrengiamos avaringiausiose vietose – kai kuriose vietovėse jas turi apie penkiolika procentų sankryžų.
Nors jų nėra labai daug, tikimybė patekti į kamerų akiratį padidėja miestuose su intensyviu eismu ar žinomu pavojingų sankryžų žemėlapiu. Tačiau tai tikrai nereiškia, kad verta rizikuoti eismo taisyklių laikymusi – net jei ir atrodo, kad kamerų aplink nėra daug.
Kaip sužinoti, ar buvote nufotografuotas?
Jei kamera užfiksuoja, kad pravažiavote sankryžą degant raudonai šviesai, pažeidimą paprastai peržiūri policijos pareigūnas. Automobiliui netyčia užvažiavus ant jutiklio, bet neįvažiavus į sankryžą, pažeidimas dažniausiai nefiksuojamas. Tikrovišką nuobaudą gali gauti tik tada, jei tikrai įvažiavote į sankryžą degant raudonam signalui.
Dažniausiai pranešimas apie pažeidimą siunčiamas paštu automobilio savininkui pagal jo registracijos duomenis. Kai kurios savivaldybės informaciją apie pažeidimus pateikia ir per mobilias programėles – įmanomos žinutės arba el. laiškai. Nustatyta baudos suma gali skirtis priklausomai nuo miesto ar regiono taisyklių ir svyruoja nuo kelių dešimčių iki didesnių sumų. Po pranešimo gavimo lieka apibrėžtas laikas, per kurį baudą reikia sumokėti. Jei bauda lieka nesumokėta, jos administravimas priklauso nuo vietinių taisyklių – kartais informacija perduodama skolų išieškojimo įmonėms.
Ką daryti gavus baudą?
- Sumokėti baudą laiku, kad išvengtumėte papildomų nemalonumų.
- Jei automobilį vairavo kitas asmuo, pateikti atsakingo vairuotojo duomenis pagal nustatytą tvarką.
- Nevengti kvietimų atvykti pasiaiškinti, jei kyla klausimų dėl pažeidimo fiksavimo.
Atsakingas vairavimas – vienintelis tikras būdas nepakliūti į raudonos šviesos kamerų akiratį ir išvengti netikėtų baudų.
