Priglausti šunį iš prieglaudos ar gelbėjimo organizacijos daugeliui žmonių tampa viena prasmingiausių patirčių. Kai nauji namai paruošiami iš anksto, adaptacija būna sklandesnė ir žmogui, ir augintiniui. Žemiau – aiškus, praktiškas gidas, ko tikėtis ir kaip žingsnis po žingsnio pasiruošti šuns įvaikinimui.
Kodėl verta priglausti šunį
Įvaikinimas naudingas ne tik jums ir naujam šeimos nariui. Jis padeda ir prieglaudoms, kurios dažnai susiduria su vietos trūkumu. Pasirinkus įvaikinti, iš esmės padaroma vietos dar vienam gyvūnui, kuriam reikia pagalbos. Be to, įvaikinimas dažnai yra finansiškai racionalesnis sprendimas nei šuns įsigijimas kitais būdais, nes dalis būtinų procedūrų neretai jau būna atlikta.
Ką svarbu įsivertinti prieš įvaikinant
Ar jūsų gyvenimo būdas tinka šuniui
Šuo – ne trumpalaikis projektas. Dažnai tai įsipareigojimas dešimtmečiui ar net ilgiau, todėl verta sąžiningai įvertinti savo kasdienybę: darbo grafiką, kelionių dažnį, aktyvumą ir tai, kiek realiai laiko galite skirti pasivaikščiojimams, dresūrai ir ryšio kūrimui.
Laikas, emocinė energija ir finansai
Meilės paprastai netrūksta, bet reikalingi ir labai konkretūs resursai. Šuniui prireiks reguliarių pasivaikščiojimų, kantrybės mokant naujų taisyklių, o taip pat – nuoseklios rutinos. Prie kasdienių išlaidų prisideda maistas, guolis, pavadėlis ar petnešos, žaislai, skanėstai.
Taip pat reikėtų numatyti veterinarines išlaidas: profilaktinius patikrinimus, skiepus, o kai kuriais atvejais – elgsenos specialisto ar dresuotojo pagalbą.
Dresūra: dažna pradžia nuo „perauklėjimo“
Net jei įvaikinate ne šuniuką, tai dar nereiškia, kad jis jau moka viską, ko tikitės. Prieglaudiniuose šunyse dažnai pasitaiko įpročių, kurie formavosi dėl streso ar ankstesnės aplinkos: šlapinimasis ne vietoje, daiktų graužimas, šokinėjimas ant žmonių, tempimas pasivaikščiojimų metu.
Gera žinia ta, kad dauguma tokių elgesio sunkumų yra koreguojami. Rezultatus dažniausiai lemia nuoseklumas, aiškios ribos ir kantrybė. Kartais „blogas“ elgesys tėra signalas, kad šuniui trūksta dėmesio, veiklos ar aiškumo.
Prisitaikymo laikotarpis reikalingas abiem
Į prieglaudas šunys patenka dėl įvairių priežasčių, o jų patirtis ne visada žinoma. Net jei gyvūnas atvyko iš geros globos, vien persikėlimas į naują vietą jam gali būti didelis pokytis. Nauji kvapai, garsai, žmonės, taisyklės – visa tai gali kelti stresą.
Dažnai prireikia laiko, kol šuo „atsikvepia“, pradeda jaustis saugus ir supranta jūsų namų rutiną. Lygiai taip pat ir jums reikės laiko suprasti jo charakterį, pomėgius bei ribas. Jei namuose jau yra kitų gyvūnų, pažintis ir sugyvenimas taip pat gali vykti palaipsniui.
Sterilizacija ar kastracija
Daugelis prieglaudų ir gelbėjimo organizacijų siekia mažinti benamių gyvūnų skaičių, todėl dažnai reikalauja, kad šunys būtų sterilizuoti ar kastruoti. Kartais procedūra atliekama dar prieš išvykstant į naujus namus, kartais – netrukus po įvaikinimo. Jei konkreti vieta šios paslaugos neteikia, įprastai pasiūloma, kur ją galima atlikti už prieinamesnę kainą.
Ar jūsų būstas leidžia laikyti šunį
Prieš įsimylint konkretų šunį, verta patikrinti praktinius dalykus: nuomos sutartį, būsto taisykles, bendrijos reikalavimus. Kai kur taikomi dydžio ar tam tikrų veislių apribojimai, todėl aiškumas iš anksto gali apsaugoti nuo skaudžių situacijų.
Kiek kainuoja įvaikinti šunį
Įvaikinimo mokestis skiriasi priklausomai nuo prieglaudos ar organizacijos. Dažnai į jį įskaičiuojamos bazinės paslaugos, pavyzdžiui, sveikatos patikra, skiepai, mikroschema, o kai kuriais atvejais – ir sterilizacija ar kastracija. Kartais per specialias akcijas mokestis gali būti simbolinis arba visai netaikomas, o vyresniems ar ilgiau laukusiems šunims jis gali būti sumažintas.
Kaip vyksta šuns įvaikinimas: pagrindiniai žingsniai
Dažniausiai tai nėra spontaniškas sprendimas „šiandien pamačiau – šiandien parsivežiau“. Įprasta, kad procesas užtrunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių ar ilgiau.
Kur ieškoti šuns
Dažniausias kelias – vietinės prieglaudos ir gyvūnų gelbėjimo organizacijos, įskaitant ir organizacijas, kurios specializuojasi konkrečiose veislėse. Kartais šuo perleidžiamas ir iš privataus žmogaus, tačiau tokiu atveju ypač svarbu pamatyti gyvūną gyvai, įsitikinti sąlygomis ir neskubėti priimti sprendimų vien pagal skelbimą ar nuotraukas.
Ko jūs ieškote: susidarykite realistišką vaizdą
Kartais užtenka vieno susitikimo, kad suprastumėte – „čia mano šuo“. Tačiau pravartu turėti bent bendras gaires, kad pasirinkimas tiktų jūsų gyvenimui. Pagalvokite:
- koks dydis jums patogus (mažas, vidutinis, didelis);
- kiek turite patirties su šunimis ir kiek laiko galėsite skirti veiklai;
- ar norite trumpaplaukio, ar ilgaplaukio (priežiūra skiriasi);
- ar esate pasirengę vyresniam šuniui;
- ar namuose yra vaikų ar kitų gyvūnų.
Jei galvoje turite konkrečią veislę, verta pasidomėti jos temperamentu ir poreikiais. Kita vertus, prieglaudose dažnai laukia mišrūnai, o jų elgesys gali būti labai įvairus – todėl naudinga klausti, ką darbuotojai ar globėjai pastebėjo apie konkretų šunį. Reikėtų turėti omenyje, kad prieglaudos aplinka pati savaime gali keisti elgesį: šuo gali atrodyti baikštus vien dėl streso.
Paraiška ir pokalbis
Daugelyje vietų pirmiausia pildoma įvaikinimo anketa. Ji gali būti gana išsami: apie jūsų darbo režimą, gyvenimo sąlygas, ar nuomojatės būstą, kas gyvena kartu, kokia buvo ankstesnė patirtis su augintiniais. Kartais taikomos papildomos patikros – tai priklauso nuo organizacijos taisyklių ir vietinių reikalavimų.
Susitikimai su šunimis ir sprendimas
Kai paraiška patvirtinama, paprastai suteikiama galimybė susipažinti su keliais kandidatais, pabūti kartu, pasivaikščioti, užduoti klausimus. Tada teikiamas prašymas dėl konkretaus šuns.
Namų patikra
Kai kurios organizacijos prieš atiduodamos šunį atlieka trumpą namų patikrą. Jos esmė – įsitikinti, kad aplinka saugi ir tinkama gyvūnui, o namuose esantys augintiniai prižiūrimi. Dėl derinimų, dokumentų, laukimo eilėje ir, jei taikoma, planuojamų procedūrų, laiko tarpas iki parsivežimo gali užtrukti.
Kaip paruošti namus naujam šuniui
Iš anksto susiraskite veterinarą
Net jei šuo atrodo visiškai sveikas, verta suplanuoti profilaktinį vizitą: susipažinti su klinika, pasitikrinti bendrą būklę ir aptarti skiepų planą, ypač jei įvaikinamas jaunas šuo.
Pasirūpinkite būtiniausiais daiktais
Kad pirmos dienos būtų ramesnės, pagrindinius daiktus geriausia turėti dar prieš šuniui peržengiant slenkstį. Dažniausiai praverčia:
- antkaklis ir pavadėlis arba petnešos;
- dubuo vandeniui ir dubuo maistui;
- guolis;
- maistas, keli žaislai ir skanėstai;
- jei reikia – palutės ir narvas ar aptvaras dresūrai.
Jei namuose yra vaikų – aptarkite taisykles
Vaikams naujas šuo dažnai kelia didžiulį džiaugsmą, tačiau šuniui staigus triukšmas, daug rankų ir bandymai glostyti iš karto gali būti gąsdinantys. Iš anksto susitarkite dėl paprastų taisyklių: leisti šuniui pačiam prieiti, nekilnoti, neapkabinti ir negriebti, kol jis dar neapsiprato. Tokios ribos padeda išvengti streso ir kuria saugumo jausmą nuo pirmos dienos.
