Pradinė Alzheimerio ligos arba kitokios demencijos diagnozės šoko banga jau praėjo, bet dabar kyla nauji klausimai. Kaip gyventi su šia būkle? Ar ji taps jūsų gyvenimo centru? Kaip susidorosite su ligos progresu?
Tiesa, kad jums tenka susidurti su pokyčiais. Tačiau vis tiek galite mėgautis pilnaverčiu gyvenimu ir atrasti būdų, kaip sustiprinti savo tapatybę. Galite siekti naujų tikslų, susirasti naujų draugų ir atrasti naujus džiaugsmo šaltinius. Tai gali būti naujas jūsų gyvenimo skyrius, kupinas galimybių.
Vis dėlto šis gyvenimo etapas reikalaus prisitaikyti prie tam tikrų pokyčių, tokių kaip:
- Pokyčiai socialiniame gyvenime.
- Atminties, dėmesio ir nuotaikos pokyčiai.
- Miego įpročių pokyčiai.
- Fizinių gebėjimų pokyčiai.
Ieškokite paramos
Pirmasis svarbus žingsnis yra užtikrinti, kad su šiais pokyčiais netektų susidurti vienam. Ieškokite šeimos narių, draugų ar profesionalių globėjų, kuriais galite pasikliauti. Jie neturi nuolat stebėti jūsų ar valdyti visų jūsų reikalų. Jūsų nepriklausomumo jausmas vis dar yra svarbus, ypač ankstyvose Alzheimerio ar demencijos stadijose. Tačiau niekada nėra per anksti pasiruošti, kad artimieji galėtų padėti jums ateityje, kai bus sunkiau tvarkyti finansus ar teisinius reikalus.
Alzheimerio ar demencijos progresavimo metu globėjas taps vis svarbesne jūsų gyvenimo dalimi. Pasiimkite juos su savimi į gydytojo vizitus ar susitikimus su finansų planuotojais ar teisininkais, kad jie būtų informuoti apie tai, kas laukia ateityje.
Patarimai, kaip gyventi gerai su demencija
Be darbo su medicinos komanda dėl gydymo ir simptomų valdymo, yra veiksmai, kuriuos galite atlikti, kad padėtumėte sau judėti į priekį su šia liga. Šie patarimai padės pasiruošti ateities pokyčiams ir išlaikyti turtingą bei pilnavertį gyvenimą ilgiau.
Patarimas 1: Prisitaikykite prie socialinių pokyčių
Po Alzheimerio ligos ar kitos demencijos diagnozės galite pastebėti, kaip žmonės, net artimiausi jums, bendrauja su jumis kitaip. Kai kurie draugai gali atsitraukti. Arba šeimos nariai gali nedrįsti pasidalinti su jumis savo rūpesčiais. Kai kuriais atvejais žmonės gali elgtis taip, tarsi jūs visiškai nesugebate nieko padaryti savarankiškai. Jūs galite jaustis netekę savo įprastų vaidmenų kitų gyvenime.
Demencijos stigma dažniausiai kyla dėl žmonių baimės ir nesupratimo apie ligą. Tačiau tai gali turėti realų poveikį jūsų savivertei, psichinei sveikatai ir bendrai gyvenimo kokybei.
Vis dėlto yra ir teigiamų aspektų. Jūs esate unikalioje pozicijoje kovoti su stigma ir palengvinti gyvenimą kitiems, esantiems panašioje situacijoje.
Švieskite kitus. Kova su nežinojimu pasitelkiant informaciją. Surinkite keletą patikimų šaltinių apie Alzheimerio ligą ir demenciją bei pasidalinkite jais su draugais ir šeimos nariais. Kai daugiau sužinosite apie būklę, greičiausiai jausitės labiau pasitikintys, aiškindami apie tai kitiems. Galite pateikti faktus apie demenciją ir dalytis savo asmenine patirtimi.
Ginkite save. Kitas būdas kovoti su demencijos stigma yra būti atviram apie savo poreikius, norus ir apribojimus. Leiskite žmonėms žinoti, ką galite padaryti ir su kuo jums gali prireikti pagalbos. Jei šeimos narys atrodo pernelyg kontroliuojantis, galite pasakyti: „Vertinu jūsų rūpestį, bet galiu su šia užduotimi susidoroti. Tačiau štai kur galite man padėti…“
Būkite pasiruošę susidoroti su kitų reakcijomis. Negalite pakeisti, kaip kiekvienas jūsų gyvenime reaguoja į jūsų diagnozę, ir kai kurie žmonės gali reaguoti netikėtai. Pavyzdžiui, jie gali pradėti nuo jūsų atsitraukti arba nebekviesti į renginius. Tai gali būti dėl jų asmeninių baimių ar nesugebėjimo priimti naujieną.
Skirkite laiko apmąstyti šių draugysčių praradimą, tačiau taip pat pripažinkite, kad stipresni ryšiai ir toliau išliks. Susitelkite į žmones, kurie ir toliau jus palaiko, nepaisant nieko.
Raskite bendruomenę
Socializacija yra svarbi, kad galėtumėte gerai gyventi su Alzheimeriu ar demencija. Nors norėsite išlikti įsitraukę į šeimos narių ir senų draugų gyvenimus, taip pat galite toliau plėsti savo socialinį ratą.
Ieškokite bendraamžių paramos iš kitų, gyvenančių su demencija. Asmeninės ar internetinės grupės suteikia galimybę kalbėtis su žmonėmis, kurie gali suprasti jūsų patirtis. Taip pat galite dalytis ir gauti naudingų patarimų, kaip prisitaikyti prie šio naujo gyvenimo etapo.
Žinoma, šios grupės ne visada turi suktis apie pokalbius apie demenciją. Kai kurios grupės užsiima kūrybiniais ir atpalaiduojančiais hobiais, tokiais kaip menai ir amatai ar pasivaikščiojimai gamtoje. Nepriklausomai nuo veiklos, galite socializuotis, nesijausdami, kad žmonės jus teisia dėl diagnozės ar elgiasi su jumis kitaip.
Patarimas 2: Pasiruoškite atminties pokyčiams
Užmaršumas ir sumišimo akimirkos, kurios pasireiškia ankstyvoje demencijos stadijoje, gali sukelti nerimą ir frustraciją. Galite pykti ant savęs, kai sunku prisiminti įvykius ar greitai priimti sprendimus. Nuoseklumas gali suteikti ramybės ir pažįstamumo jausmą.
Imkitės veiksmų, kad sukurtumėte nuspėjamą rutiną. Pradėkite dieną dušu, apsirenkite, papusryčiaukite, mėgaukitės hobiais ir atlikite darbus pagal nustatytą grafiką.
Naudokite organizavimo įrankius. Tokie daiktai kaip kalendoriai, užrašų planuotojai ir elektroniniai organizatoriai gali padėti jums sekti svarbias datas ir įvykius. Laikykite organizatorių toje pačioje vietoje kiekvieną dieną kaip dalį savo rutinos. Jei reikia, taip pat galite nustatyti pasikartojančius priminimus telefone, kad padėtumėte laikytis grafiko.
Naudokite atminties pagalbines priemones. Kai kurie žmonės, gyvenantys su demencija, pastebi, kad vizualiniai ženklai jų gyvenamojoje erdvėje yra naudingi. Galite naudoti spalvingas etiketes arba ženklus, kad pažymėtumėte tam tikrų drabužių ar virtuvės įrankių vietas. Taip pat naudingi permatomi saugojimo sprendimai, nes jie leidžia pamatyti stalčiaus turinį neatidarius jo.
Užduočių automatizavimas
Kitas būdas susidoroti su atminties pokyčiais yra daugiau pasikliauti technologijomis. Sudarykite sąrašą užduočių, kurias galima automatizuoti. Pavyzdžiui, galite automatizuoti komunalinių paslaugų ir draudimo sąskaitų apmokėjimus. Paprašykite patikimo draugo ar šeimos nario retkarčiais patikrinti, ar mokėjimai vyksta.
Taip pat galite naudoti priedus, tokius kaip automatiniai tablečių dozatoriai arba dėžutės su signalais, kad palengvintumėte gyvenimą.
Patarimas 3: Prisitaikykite prie dėmesio sutelkimo pokyčių
Sutrikęs dėmesys yra dar vienas Alzheimerio ir kitų demencijos tipų poveikis. Kai jūsų dėmesio sutelkimas mažėja, gali būti sunku užbaigti pažįstamas užduotis. Dabar svarbiau nei bet kada rasti būdų, kaip išvalyti galvą ir sutelkti dėmesį.
Mažinkite trukdžius. Lengva patirti informacijos perkrovą, kai namuose turite tokius daiktus kaip išmanieji telefonai, nešiojamieji kompiuteriai ir televizoriai. Padėkite elektroninius įrenginius į šalį, kai reikia sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį. Naudodami elektroninius prietaisus, atkreipkite dėmesį į tai, kiek interneto naršyklės skirtukų ar programėlių turite atidarytų vienu metu.
Mažinkite aplinkos trukdžius. Išjunkite televizorius ar radijo imtuvus, jei jie nuolat pertraukia jūsų mintis. Pakeiskite kambario temperatūrą ar apšvietimą, jei jaučiatės nepatogiai. Jei esate viešoje vietoje ir jus trukdo aplinkinis triukšmas, persikelkite į ramesnę vietą.
Vienu metu atlikite tik vieną užduotį. Kai perjungiate tarp užduočių, pavyzdžiui, rašote žinutę ir žiūrite televizijos laidą, labiau tikėtina, kad padarysite klaidų arba praleisite ką nors svarbaus. Kai viena iš užduočių gali kelti pavojų, pavyzdžiui, gaminant maistą, daugiaveikiškumas gali netgi kelti riziką. Vietoj to:
- Pripraskite sutelkti dėmesį į vieną užduotį vienu metu.
- Nustatykite, kas jums šiuo metu yra svarbiausia, ar tai būtų dokumentų pildymas, knygos skaitymas ar drabužių tvarkymas.
- Dirbkite su užduotimi, bet neskubėkite. Jei jaučiatės susierzinę, leiskite sau padaryti pertrauką ir grįžti prie užduoties vėliau.
Deleguokite. Kai reikia, nesigėdykite palikti užduotis, kurioms reikia greito sprendimų priėmimo ir padidinto dėmesio, pavyzdžiui, vairavimą į naujas vietas, kitiems žmonėms. Nėra nieko gėdingo pripažinti savo ribotumus.
Patarimas 4: Susidorokite su nuotaikos pokyčiais
Alzheimerio liga ir demencija gali paveikti jūsų gebėjimą reguliuoti emocijas ir kontroliuoti impulsus. Galbūt jaučiatės labiau nerimastingi ar irzlesni nei anksčiau. Kai kuriais atvejais jūsų nuotaika gali svyruoti, kai džiaugsmas staiga pereina į liūdesį ar pyktį. Arba galbūt vis dar kovojate su depresijos ar nerimo jausmais, kurie atsirado kartu su pradiniu diagnozės sukrėtimu.
Keli būdai gali padėti valdyti nuotaikas.
Nustatykite savo streso šaltinius. Galbūt mokesčių pildymas jus erzina arba vienas apsipirkimas maisto prekių parduotuvėje kelia nerimą ir stresą. Deleguokite šias užduotis draugams ir šeimos nariams arba globėjui.
Atkreipkite dėmesį į tai, kaip jūsų nuotaikos svyravimai gali paveikti kitus. Galite pastebėti, kad išsiliejate ant žmonių, kuriuos mylite, ypač kai jaučiatės sumišę ir nusivylę. Pripažinkite, kad tai greičiausiai dėl demencijos poveikio jūsų impulsų kontrolei. Jūsų artimieji taip pat turėtų būti to sąmoningi ir dirbti su jumis, kad rastų būdų sumažinti stresorius.
Užsiimkite atpalaiduojančiais hobiais. Nesvarbu, ar jums patinka žvejyba, muzikos klausymas ar paukščių stebėjimas, toliau užsiimkite veiklomis, kurios padeda jums jaustis stabiliai. Taip pat galite rasti naudingų naujų praktikų, tokių kaip dienoraščio rašymas ar meditacija.
Patarimas 5: Užtikrinkite pakankamą miegą
Apie 25–35 proc. žmonių, gyvenančių su Alzheimerio liga, patiria miego problemų. Įvairūs veiksniai gali prisidėti prie miego sutrikimų, įskaitant vaistus nuo demencijos ir cirkadinio ritmo pokyčius. Miego trūkumas ne tik palieka jus irzlius ir nesusikaupusius, bet ir gali pagreitinti smegenų pažeidimus.
Šie miego higienos įpročiai gali būti naudingi:
- Laikykitės nuoseklaus miego grafiko, eikite miegoti ir kelkitės tuo pačiu metu kiekvieną dieną. Tai turėtų būti svarbi jūsų rutinos dalis.
- Turėkite atpalaiduojantį vakaro ritualą, pavyzdžiui, klausykitės mėgstamos muzikos ar skaitykite knygą.
- Atsispirkite norui ilgai miegoti dienos metu. Tai gali sutrikdyti jūsų miego grafiką.
- Laikykite miegamąjį vėsų, tamsų ir tylų. Patogi temperatūra daugumai žmonių yra apie 18 laipsnių C.
- Venkite kofeino prieš miegą. Kai kurie tyrimai rodo, kad kofeino vartojimas net šešias valandas prieš miegą gali sutrikdyti miegą.
Kaip spręsti miego sutrikimus
Nepaisant jūsų pastangų, miego sutrikimai vis tiek gali atsirasti. Galite pabusti vidury nakties, jausdami sumišimą dėl paros laiko ir savo buvimo vietos. Laikykite skaitmeninį laikrodį ant naktinio staliuko. Ekranas turėtų būti lengvai skaitomas ir turėti AM ir PM žymeklius. Taip pat padėkite pažįstamus daiktus, tokius kaip šeimos nuotraukos, ant naktinio staliuko, kad greitai jaustumėtės ramūs ir saugūs.
Laikykite grindis švarias ir strategiškai naudokite naktines lemputes, kad sumažintumėte kritimų riziką. Mažindami miegamojo netvarką, sumažinsite keistų šešėlių, kurie gali būti bauginantys, jei pabusite jausdamiesi sumišę.
Patarimas 6: Prisitaikykite prie fizinių pokyčių
Ankstyvose Alzheimerio ligos ar kitos demencijos stadijose galite patirti sumažėjusią pusiausvyrą ir judrumą. Šie fiziniai pokyčiai gali būti nuviliantys, bet nereikia pasiduoti sėdimam gyvenimo būdui.
Iš tiesų, galite norėti būti aktyvesni nei buvote prieš diagnozę. Tyrimai rodo, kad reguliarus aerobinis ar kardio pratimas gali sulėtinti hipokampo, smegenų dalies, susijusios su mokymusi ir atmintimi, nykimo tempą. Pratimai taip pat gali padėti valdyti depresiją ir nerimą, pagerinti dėmesį ir sustiprinti pasitikėjimą savimi.
Štai keletas patarimų, kaip išlikti aktyviems, gyvenant su demencija:
Nustatykite realius lūkesčius. Nereikia atlikti intensyvių 30 minučių treniruočių. Trumpesnių rutinų atlikimas per dieną taip pat gali padėti pasiekti 30 minučių kasdienės veiklos tikslą.
Atkreipkite dėmesį į savo judesius. Jei jums sunku su pusiausvyra, laikykitės sėdimų pratimų ir lėtai judančių rutinų, tokių kaip tai chi.
Matykite potencialą kasdienėse veiklose. Nereikia bėgti maratonų ar lankytis sporto salėje. Veiklos, tokios kaip šokiai su partneriu, pasivaikščiojimai su draugais ir sodininkavimas kieme, taip pat laikomos pratimais.
Pripažinkite seksualinės sveikatos ir intymumo pokyčius
Čia yra dar viena fizinės veiklos forma, kuria galite toliau mėgautis: seksas. Vyresnio amžiaus žmonės dažnai nerimauja dėl to, kaip senėjimas gali paveikti „veikimą“. Alzheimerio ar demencijos atveju galite pastebėti, kad jūsų seksualiniai poreikiai ir troškimai pradeda keistis. Pavyzdžiui, galite patirti seksualinio susidomėjimo padidėjimą arba sumažėjimą.
Kalbėkite apie tai. Svarbu atvirai bendrauti su savo partneriu, ypač kai jūsų troškimai ir rūpesčiai keičiasi. Tačiau ne kiekvienas pokalbis turi būti rimtas. Lengvi ir žaismingi pokalbiai gali padėti jums abiem atsipalaiduoti, net kai mokotės apie vienas kito poreikius.
Kūrybinga rašytoja, besidominti asmeniniu augimu, psichologija ir harmoningu gyvenimo būdu. Savo tekstuose ji siekia atrasti pusiausvyrą tarp kasdienio gyvenimo iššūkių ir vidinės ramybės, ieškodama ne tik atsakymų, bet ir įkvėpimo keliančių klausimų.
