Komiko Timo Urbano įžvalgos: nuolat vėluojančio žmogaus psichologija

Ar kada pastebėjote, kad nuolat vėluojantys žmonės visuomet suranda pateisinimą savo elgesiui? Jie ne tik sugeba viską paaiškinti optimizmu, bet ir linkę manyti, kad iš tiesų vėlavimas rodo pozityvumą ar gebėjimą matyti platesnę perspektyvą. Tokia mintis ne kartą pasitaiko viešojoje erdvėje, tačiau realybė kitokia – nuolatinis vėlavimas dažnai kelia nemalonumų ne tik aplinkiniams, bet ir pačiam vėluotojui.

Nuolatinio vėlavimo priežastys

Vėluoti gali įvairių įpročių ar gyvenimo ritmo žmonės, tačiau ne visada priežastys glūdi noruose sustoti, pasidžiaugti akimirka ar tikėjime, jog viską spėsime. Dažnai chroniški vėluotojai kovoja su vidiniais sunkumais, apie kuriuos aplinkiniai net nesusimąsto.

Laukimo kategorijos

Vėluoti galima įvairiai, ir ne visas vėlavimas yra vienodai nemalonus aplinkiniams. Galima išskirti du pagrindinius vėlavimo tipus:

• Neutralus vėlavimas – kai asmuo pavėluoja į susitikimą, kurio pradžios niekas nelaukia su konkrečia valanda, pavyzdžiui, į draugų vakarėlį. Renginys prasideda laiku, nesvarbu, ar visi jau atėjo.
• Problemiškas vėlavimas – kai nuo vėluojančio priklauso visų pradžia, pavyzdžiui, susitikus dviese ar atėjus į verslo susitikimą. Tokios situacijos jau ne tik nepatogios, bet ir erzina kitus.

Vėluotojų tipai

Žmonės, kurie nuolat vėluoja į svarbius įvykius ir trukdo kitiems, paprastai skirstomi į dvi grupes:

• Nejautrūs – šie vėluotojai nemato problemos ir nesijaučia kaltai, kad kitus įvelia į nepatogias situacijas.
• Nuolat save graužiantys – žmonės, kuriems dėl savo vėlavimo nuoširdžiai gėda. Jie dažnai jaučia kaltę ir stiprią vidinę įtampą, kiekvieną kartą save kaltina dėl to paties elgesio.

Kas slypi už nuolatinio vėlavimo?

Nuolatinis vėlavimas dažnai būna asmeninių įpročių ar psichologinių barjerų rezultatas. Tokie žmonės gali kelti rūpesčių kitiems, bet dažnai patys dėl to labiausiai nukenčia. Jie vis praranda galimybes, gadina savo įvaizdį ir nuolat jaučia stresą. Dažniausiai tokio tipo vėlavimas yra susijęs su savęs nugalėjimo pastangomis ir nerimu, kad viskas pasikartos dar kartą.

Kodėl būti laiku taip sunku?

Kiekvienas nuolat vėluojantis žmogus gali turėti savitų priežasčių, tačiau dažniausiai pasitaiko kelios:

• Laiko suvokimo klaidos. Žmonės, linkę į vėlavimą, dažnai remiasi labiausiai įsiminusiu atveju – tuo vienu kartą, kai viską suspėjo per rekordiškai trumpą laiką. Nors realybėje, pavyzdžiui, susikrauti daiktus kelionei dažniausiai užtrunka dvigubai ilgiau, jų galvoje tai – greitas, kelių minučių reikalas.
• Pasipriešinimas pokyčiui. Vėluotojai dažnai sunkiai pereina nuo vienos veiklos prie kitos, ypač kai reikia išeiti iš namų ir pereiti prie kažko naujo. Tačiau būdami susitikime ar renginyje dažnai tuo puikiai mėgaujasi! Pagrindinės bėdos kyla iš nepasitenkinimo perėjimo momentu.
• Savikritika ir vidinis spaudimas. Nenustebkite, kad prastai dieną išnaudoję žmonės dažniau vėluoja. Jei jau jaučiasi neproduktyvūs, jų pasąmonė lyg protestuoja: „Dar šiek tiek dirbk, net jei tai reiškia vėluoti!“ Kai nuotaika gera ir pavyko išpildyti dienos tikslus, laikytis grafiko būna daug paprasčiau.

Vidinė kova su laiku

Neretai chroniškai vėluojantiems žmonėms tenka patirti nuolatines streso, gėdos ir nerimo bangas, tačiau elgesio pokyčiai sunkiai įmanomi be tvirto apsisprendimo ir savistabos. Svarbiausia prisiminti – tai nėra kito žmogaus problema ar panieka kitiems.

Vėluojančiųjų gyvenime daug chaoso, nuolatinių „pavėlavau“ istorijų ir netikėtumų. Jei norite tai pakeisti, svarbu pirmiausia pripažinti savo įpročius ir ieškoti būdų, kaip ugdyti realistiškesnį laiko suvokimą bei pagerinti perėjimą nuo vienos veiklos prie kitos. Tai įmanoma – tereikia noro ir trupučio atkaklumo.