Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) yra dažna būklė, kai žmogus patiria įvairių virškinimo sistemos sutrikimų. Šie simptomai dažnai siejami su tam tikrais maisto produktais, gyvenimo būdo įpročiais, streso lygiu ar nuotaika. DŽS pasireiškia maždaug 3 iš 10 žmonių, ir dažniau pasitaiko moterims nei vyrams.
Skirtingai nuo kitų virškinimo sutrikimų, medicininiai tyrimai, tokie kaip kraujo tyrimai, endoskopija ar vaizdiniai tyrimai, paprastai nerodo jokių nenormalumų. DŽS yra kitoks sutrikimas nei uždegiminės žarnyno ligos (UŽL), tokios kaip Krono liga ar opinis kolitas.
DŽS simptomai gali reikšmingai pabloginti gyvenimo kokybę.
Kokie yra dirgliosios žarnos sindromo simptomai?
Pagrindiniai DŽS simptomai yra šie:
- pilvo skausmas ar diskomfortas;
- pilvo pūtimas ir dujų kaupimasis;
- lėtinis viduriavimas arba vidurių užkietėjimas, arba šių būklių kaita.
Be to, gali atrodyti, kad žarnynas nėra visiškai išsituštinęs (net ir po tuštinimosi), taip pat gali pasireikšti pykinimas. Skausmas dažnai sumažėja išleidus dujas ar pasituštinus.
Kas sukelia dirgliosios žarnos sindromą?
Tikslios DŽS priežastys nėra žinomos, tačiau kai kurie įprasti veiksniai, sukeliantys simptomus, yra šie: dieta, stresas, infekcijos ir tam tikri vaistai.
Tam tikri maisto produktai gali pabloginti simptomus, tačiau šie „paleidėjai“ kiekvienam žmogui skiriasi. DŽS simptomai gali atsirasti po infekcijų, tokių kaip gastroenteritas. Kiti veiksniai gali būti padidėjęs streso laikotarpis arba vaistų vartojimas, pavyzdžiui, antibiotikai, antacidai ar skausmą malšinantys vaistai.
Jei įtariate, kad tam tikri vaistai galėjo sukelti simptomus, pasitarkite su gydytoju ar vaistininku, kurie padės parinkti tinkamiausią gydymo būdą.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Jei pastebėjote DŽS simptomus, svarbu pasitarti su gydytoju. Diagnozuojant DŽS, pirmiausia turi būti atmestos kitos galimos būklės.
Reikėtų kreiptis į gydytoją, jei:
- jūsų simptomai kelia nerimą arba yra sunkūs ir užsitęsę;
- pastebėjote kraujo išmatose;
- netikėtai ar nepaaiškinamai sumažėjo svoris;
- karščiuojate arba kenčiate nuo stipraus viduriavimo.
DŽS nesukelia šių simptomų, todėl būtina kreiptis į sveikatos specialistą, kad būtų atmesta rimtesnė būklė.
Kaip diagnozuojamas dirgliosios žarnos sindromas?
DŽS diagnozuojamas tik atmetant kitas galimas priežastis, kurios galėtų sukelti simptomus. Šios priežastys gali apimti:
- infekcijas;
- uždegimines žarnyno ligas (UŽL);
- celiakiją;
- maisto alergijas;
- žarnyno vėžį.
Norint atmesti šias ligas, gydytojas gali skirti tokius tyrimus kaip:
- kraujo tyrimai;
- išmatų tyrimai;
- endoskopiniai tyrimai, pavyzdžiui, sigmoidoskopija ar kolonoskopija.
Jeigu DŽS simptomai trunka bent 6 mėnesius, o visi atlikti tyrimai yra normalūs, gydytojas gali patvirtinti DŽS diagnozę.
Kaip gydomas dirgliosios žarnos sindromas?
Dirgliosios žarnos sindromui (DŽS) gydyti yra įvairių būdų. Ilgalaikiam simptomų palengvinimui dažnai geriausiai tinka mitybos ir gyvenimo būdo pokyčiai. Dietologas gali padėti užtikrinti, kad iš savo mitybos neeliminuotumėte svarbių maistinių medžiagų, bandydami nustatyti ir pašalinti DŽS sukeliančius maisto produktus.
Kiti galimi gydymo būdai:
- Receptiniai ir nereceptiniai vaistai, įskaitant antidepresantus, antibiotikus, vidurius laisvinančius ar viduriavimą stabdančius preparatus.
- Vaistažolių preparatai, pavyzdžiui, pipirmėčių aliejus.
- Maisto papildai, tokie kaip skaidulos ar probiotikai.
- Fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, joga.
- Psichologinės terapijos, tokios kaip kognityvinė elgesio terapija (CBT) ar hipnozė.
Kaip sumažinti DŽS simptomus?
Sveiki gyvenimo būdo įpročiai, įskaitant tinkamą mitybą, dažnai padeda sumažinti DŽS simptomus.
- Mitybos skaidulos: Skaidulos padidina išmatų tūrį ir leidžia joms išlaikyti pakankamai vandens, kad būtų lengviau tuštintis. Simptomai gali pablogėti tiek dėl per mažo, tiek dėl per didelio skaidulų kiekio. Skaidulų gausu vaisiuose, daržovėse ir pilno grūdo produktuose. Geriausia palaipsniui didinti skaidulų suvartojimą iki rekomenduojamos paros normos – 25–30 g. Jei sunku pasiekti šį kiekį, kreipkitės į vaistininką dėl tirpių skaidulų papildų, tokių kaip psylliumas.
- Maisto produktai, galintys sukelti simptomus: Kai kurie maisto produktai ir gėrimai dažniau provokuoja DŽS simptomus. Sumažinkite šių produktų vartojimą:
- Dujas gaminantys produktai, tokie kaip svogūnai, kopūstai, Briuselio kopūstai, pupelės, lęšiai ir žiediniai kopūstai.
- Laktozės turintys produktai, pavyzdžiui, pienas, ledai ir kai kurie jogurtai.
- Alkoholiniai gėrimai.
- Dirbtiniai saldikliai, tokie kaip aspartamas, sorbitolis ir manitolis.
Dietologas gali padėti nustatyti individualius „paleidėjus“ ir sudaryti subalansuotą mitybos planą.
DŽS komplikacijos
Nors DŽS dažnai būna lengvos formos ir gali būti gerai valdoma tinkama mityba bei gyvenimo būdo korekcijomis, ji gali reikšmingai paveikti gyvenimo kokybę ir sukelti stresą. Kai kuriems žmonėms išsivysto depresija, nerimas, migrena, fibromialgija ar lėtinio nuovargio sindromas.
Jei DŽS sukelia liūdesį, nerimą ar nusivylimą, egzistuoja specialios psichologinės pagalbos paslaugos, skirtos šiai būklei valdyti. Pasitarkite su savo šeimos gydytoju, ar jos tiktų jums.
Gydytojas ir medicinos švietėjas, ekspertas ligų nustatymo ir simptomų analizės srityse. Turėdamas daugiau nei dešimties metų patirtį klinikinėje praktikoje, jis yra pasiryžęs padėti žmonėms anksti atpažinti sveikatos problemas ir skatinti laiku kreiptis į medikus.
Dr. Grinčius yra baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete ir specializavosi vidaus ligų diagnostikoje Europos sveikatos mokslų universitete. Dirbdamas šeimos gydytoju, jis atkreipė dėmesį į tai, kad pacientai neretai ignoruoja ar klaidingai aiškina savo simptomus. Tai paskatino jį rašyti mokomuosius straipsnius, siekiant padėti žmonėms geriau suprasti savo kūno signalus.
Jo straipsniuose pateikiama išsamūs, tačiau suprantami duomenys apie įvairias ligas – nuo paplitusių simptomų, pavyzdžiui, nuovargio ar galvos skausmo, iki retesnių ir sudėtingesnių, tokie kaip autoimuninės ar neurologinės problemos. Lukas taip pat dalijasi patarimais, kada reikėtų eiti pas gydytoją ir kokie pirmieji žingsniai turėtų būti imtasi.
Kai Lukas nerašo straipsnių ar neanalizuoja naujausių mokslo darbų, jis mėgsta leisti laiką gamtoje, užsiima sportu ir dalyvauja sveikatos švietimo projektuose. Jo tikslas – didinti žmonių sąmoningumą sveikatos klausimais ir skatinti juos rūpintis savo gerove, pradedant nuo simptomų pažinimo.
