Dishidrotinė egzema, dar vadinama pomfoliksu, yra lėtinė, pasikartojanti bei stipriai niežtinti odos liga, pasireiškianti dažniausiai simetriškomis pūslelėmis delnuose, tarpupirščiuose ir pėdų srityse. Šiai būklei būdingos smulkios, giluminės, apie 1–2 mm skersmens skysčio pilnos pūslelės, kurios, praėjus kelioms savaitėms, praeina, palikdamos pleiskanojančią odą.
- 1.Kas dažniausiai serga dishidrotine egzema?
- 2.Kokios priežastys sukelia dishidrotinę egzemą?
- 3.Kokie klinikiniai dishidrotinės egzemos požymiai?
- 4.Kaip ligos požymiai priklauso nuo odos tipo?
- 5.Kokios galimos dishidrotinės egzemos komplikacijos?
- 6.Kaip nustatoma dishidrotinė egzema?
- 7.Kokios ligos yra diferencinės diagnozės sąraše?
- 8.Kaip gydoma dishidrotinė egzema?
- 9.Kokia dishidrotinės egzemos eiga?
Nors dėl tikslaus šios ligos pavadinimo ir apibrėžimo kyla diskusijų, dažnai vartojami ir kiti šios egzemos pavadinimai: pomfoliksas, ūminis ir pasikartojantis pūslelinis rankų dermatitas, ūminė delnų ir padų egzema, endogeninė pūslelinė egzema, jei pažeidžiamos tik rankos – cheiropomfoliksas, jei pėdos – podopomfoliksas, kai pažeisti abu regionai – cheiropodopomfoliksas.
Rankų delnuose gali išsivystyti pavienės pūslelės ir pūslės. Pūslelės būdingos ir pirštuose. Kartais pūslelių ir pūslių išplitimas stebimas pėdose – tokiais atvejais pūslelinė egzema dažniausiai būna simetriška.
Kas dažniausiai serga dishidrotine egzema?
Tiksli šios ligos paplitimo statistika nėra žinoma. Apytikriai 20 procentų pacientų, kuriems atliekami lopo mėginiai dėl rankų dermatito, nustatoma dishidrotinė egzema. Gautas rezultatas nerodo ryšio nei su amžiumi, nei su lytimi.
Kokios priežastys sukelia dishidrotinę egzemą?
Šios odos ligos priežastis kol kas nėra žinoma.
Ligos priežastimi nelaikoma prakaito liaukų užsikimšimas, kaip buvo manoma anksčiau. Tačiau pastebėta šie veiksniai, galintys turėti įtakos:
- Atopija – duomenys prieštaringi, kai kurie tyrimai nurodo kaip rizikos veiksnį, kiti – ne
- Kontaktinis dermatitas:
- Alerginis kontaktinis dermatitas, reaguojant į tokius alergenus kaip nikelis, chromas ar kobaltas
- Dirginantis kontaktinis dermatitas gali pasunkinti eigą
- Grybelinė infekcija – pavyzdžiui, pėdų grybelis gali būti susijęs su panašiais išbėrimais
- Ultravioletinių spindulių poveikis
- Gydymas imunoglobulinais
- Padidėjęs prakaitavimas – dėl jo ligos eiga būna sunkesnė
- Kiti veiksniai:
- Sezoniniai pokyčiai skatina ligos paūmėjimą
- Rūkymas
- Hormoniniai kontraceptikai
- Aspirinas
Kokie klinikiniai dishidrotinės egzemos požymiai?
Dishidrotinė egzema pasireiškia lėtiniu, recidyvuojančiu pobūdžiu ir dažniausiai matoma kaip gilios, skysčiu pripildytos pūslelės pirštų šonuose, delnuose ar pėdose.
- Pūslelės dažniausiai yra smulkios (1–2 mm), simetriškos, nepalydimos odos paraudimo ir neplinta į kitas kūno vietas. Jos gali susilieti bei sudaryti didesnes pūslas.
- Išbėrimai labai stipriai niežti.
- Pūslelės dažnai savaime praeina per 2–3 savaites, vėliau stebima odos pleiskanojimas.
Pūslelės gali būti stebimos ir kitų tipų rankų dermatituose.
Kaip ligos požymiai priklauso nuo odos tipo?
Tamsesnio gymio žmonėms dishidrotinė egzema apibūdinama kaip primenanti tapijokos grūdus, nes pūslelės dėl kontrasto yra ryškiau matomos nei mažiau pigmentuotoje odoje.
Kokios galimos dishidrotinės egzemos komplikacijos?
Galimi šie ligos padariniai:
- Antrinė infekcija, dažnai sukelta bakterijų, pavyzdžiui, Staphylococcus aureus ar Streptococcus pyogenes, kai gali išsivystyti limfangitas ar odos infekcija
- Aplinkinių ar šalia nago esančių audinių uždegimas (parenichija), nagų distrofija
- Fiziniai ir psichologiniai sutrikimai, galimi finansiniai nuostoliai dėl nedarbingumo
Kaip nustatoma dishidrotinė egzema?
Ligos diagnozė patvirtinama remiantis būdingais ligos simptomais ir išvaizda, kai atmetamos kitos galimos priežastys.
- Jei bėrimas vienpusis, galima įtarti grybelinę infekciją, todėl tiriama odos mėginys grybelinėms ligoms nustatyti.
- Atliekami lopo mėginiai, jei liga užsitęsusi ar būdingi netipiniai požymiai ir įtariama alerginė priežastis.
- Odos biopsija labai retai reikalinga; rezultatai būdingi spongiotinei egzemai.
Kokios ligos yra diferencinės diagnozės sąraše?
Reikėtų atmesti tokias ligas:
- Dlanų–padų pūslinė psoriazė
- Kontaktinis dermatitas (tiek dirginantis, tiek alerginis)
- Grybelinės rankų ar pėdų infekcijos
- Niežai
- Pūslinė pemfigoida
Kaip gydoma dishidrotinė egzema?
Bendrosios priemonės
- Rekomenduojama vengti ligą pasunkinančių veiksnių.
- Ūminėje fazėje gali padėti kalio permanganato vonelės.
Specifinės priemonės
- Vietinės priemonės:
- Stipraus arba itin stipraus poveikio kortikosteroidų preparatai
- Pimekrolimas ir takrolimas
- Beksaroteno gelis
- Nuolat naudojami emolientai ir drėkikliai
- Iontoforezė arba botulino toksinas, jei pasireiškia padidėjęs prakaitavimas
- Antigrybeliniai vietiniai vaistai, jei patvirtinta grybelinė infekcija
- Fototerapija:
- Vietinis psoralenas ir ultravioletiniai spinduliai A (tPUVA)
- Sisteminiai vaistai:
- Antihistamininiai preparatai
- Trumpalaikis geriamųjų kortikosteroidų kursas ūmių simptomų mažinimui
- Geriamieji antibiotikai ar priešgrybeliniai, jei diagnozuojama antrinė infekcija
- Antrinės eilės vaistai: metotreksatas, ciklosporinas, azatioprinas, mikofenolatas
- Geriamieji retinoidai, tokie kaip alitretinoinas, acitretinas ar izotretinoinas
- Biologiniai vaistai, pavyzdžiui, dupilumabas
Kokia dishidrotinės egzemos eiga?
Ligos eiga dažniausiai būna lėtinė ir cikliška. Priklausomai nuo ligos pobūdžio, kai kuriems pacientams tenka taikyti ilgalaikį arba trumpalaikį gydymą antrinės eilės vaistais, tačiau nemažai daliai pacientų laikui bėgant būklė gerėja ir gydymo galima atsisakyti.
