Nors vakarais man įprastai patikdavo taurė vyno (kartais ir dvi), ilgesnį laiką praleisdama namuose pastebėjau, kad visai negeriu – ir nuo to jaučiuosi tik geriau. Aš mėgstu vyną (šaltuoju metu dažniau renkuosi sodresnį raudoną, vasarą – lengvesnį rožinį) ir kokteilius, todėl anksčiau alkoholis vakarienės metu atsirasdavo keliomis savaitės dienomis. Jis tarsi „suminkštindavo“ mintis: mažiau įtampos, daugiau juoko, mažiau vietos kasdieniam nerimui. Kai aplink pilna juokelių apie nuotolinį darbą ir „penktą valandą“ bet kuriuo paros metu, idėja gurkšnoti namuose gali pasirodyti visai viliojanti.
Tačiau man taip susiklostė, kad kurį laiką visai atsisakiau alkoholio, nors pradžioje tai nebuvo sąmoningas karantino tikslas. Tai gavosi netikėtai – ir, pasirodo, labai į naudą.
Kaip viskas prasidėjo
Dar iki didžiųjų suvaržymų buvau suplanavusi naują mitybos „restartą“ – eliminacinę programą, kurioje, be kitų dalykų, atsisakoma cukraus ir alkoholio. Tokį iššūkį darau maždaug kartą per metus, kad susitvarkyčiau įpročius. Šį kartą priežastys buvo paprastos: po švenčių norėjosi grįžti į ritmą, žiema buvo dosni jaukių vakarų su raudonu vynu, o šeimos šventės ir išvykos atnešė daugiau saldumynų bei kokteilių, nei norėčiau pripažinti.
Tuo metu visuomenėje nerimas jau augo, bet masinių uždarymų idėja dar atrodė tolima. Visgi per kelias dienas situacija apsivertė: mokykla užsidarė, darbas persikėlė į namus. Aš tuo pačiu metu labai atidžiai tikrinau produktų sudėtį, atsisakinėjau įprastų užkandžių ir laikiau aiškią taisyklę – jokio alkoholio. Jau po pirmos savaitės pastebėjau, kad savijauta ryškiai gerėja, ir supratau: nemaža dalis to efekto yra būtent dėl to, kad negeriu.
Mano santykis su alkoholiu
Man alkoholis visada buvo šiek tiek slidus reikalas. Pirmieji bandymai paauglystėje išmokė ne tik „linksmybių“, bet ir to, kaip lengva prarasti saiką. Ilgainiui tai virsdavo rytais su sunkia galva, nuovargiu ir situacijomis, kai tekdavo atšaukti planus ar net apsimesti, kad susirgau.
Nors vėliau, atsiradus daugiau atsakomybės šeimoje, išmokau geriau jausti ribas, senas scenarijus vis tiek lengvai įsijungia: viena taurė nebūtinai lieka viena. Kartais atrodo, kad viena taurė įmanoma tik tada, kai butelyje beveik nieko nelikę. Todėl neperžengti ribos man dažnai reiškia sąmoningai save stabdyti.
Kodėl negeriu ir dabar
Artimieji nustebo sužinoję, kad, kai visi ilgai sėdi namuose, aš kaip tik neatsipalaiduoju su vynu. Jiems tai neįprasta, nes anksčiau dažnai buvau ta, su kuria siejosi „linksmas vakaras“. Tačiau iššūkiui pasibaigus supratau, kad noriu tęsti – dėl labai konkrečių priežasčių.
Mažiau kibirkščių santykiuose
Kai išgeriu, pastebiu, kad tampu aštresnė: greičiau išsakau priekaištus, labiau kabinuosi prie smulkmenų, kurios šiaip nebūtų tokios svarbios. O kai namuose esi su šeima nuolat, bet kokia menka trintis dauginasi. Blaivumas šiuo laikotarpiu man padeda išlaikyti daugiau kantrybės ir nekurti konfliktų iš menkniekių.
Daugiau kantrybės vaikams
Nuotolinis mokymasis ir namų rutina iš esmės pakeitė kasdienybę. Vaikams sunku, ypač mažesniems: jie ne visada supranta, kas vyksta, jiems sudėtinga įvardyti emocijas, todėl įtampa kartais išsilieja pykčiu ar ašaromis. Smulkmenos, kurios anksčiau būtų praėjusios ramiai, staiga tampa „pasaulio pabaiga“: nepavyko suspausti klijų, baigėsi planšetės laikas, kažkas ne taip su užduotimi.
Tokiose situacijose mano kantrybė būna ant ribos. Jei dar pridėčiau nuovargį po vakaro su alkoholiu, galvos skausmą ar „miglotą“ mąstymą, tikimybė pratrūkti būtų gerokai didesnė. Man svarbu būti šalia pilnai – ne pusiau dalyvaujant, o realiai esant.
Lengviau laikytis režimo ir judėti
Nealkoholinis laikotarpis padėjo tvirčiau susidėlioti dieną, ypač rytais. Kai atsikeliu anksčiau ir pasportuoju, jaučiuosi stabilesnė tiek fiziškai, tiek emociškai. Prakaitas, pakilęs pulsas ir aiški ryto rutina greitai „sustato“ galvą į vietą. Be to, sportas (net ir nuotoliniu būdu) suteikia bendruomeniškumo jausmą ir bent truputį normalumo.
Aiškesnė galva darbui
Darbas iš namų reikalauja disciplinos, o dabar jis tapo dar sudėtingesnis, nes reikia derinti kelis vaidmenis vienu metu: dirbti, prižiūrėti vaikus, padėti jiems mokytis, atlaikyti nuolatinius prašymus ir pertraukimus. Tenka „gaudyti“ darbo valandas ryte, vakare, tarp buitinių reikalų, net ir tada, kai kiti jau ilsisi. Jei būčiau išgėrusi ir protas būtų apniukęs, tokios mozaikos sudėlioti nepavyktų.
Kaip atsipalaiduoju be alkoholio
Kai diena labai įtempta, o dar papildomai užgriūva nerimą keliančios naujienos, ieškau kitų būdų nusiraminti. Kartais renkuosi magnio glicinatą – jis man siejasi su švelniu atpalaidavimu ir lengvesniu perėjimu į vakarą. Jeigu sunkiau užmiegu arba naktį prabundu, kartais pasitelkiu melatoniną, kuris padeda susitvarkyti miego ritmą.
Žinoma, mintis apie laiką, kai vėl bus galima ramiai susitikti su draugais, apsikabinti artimuosius ir šiltą vasaros vakarą pakelti taurę, man atrodo labai jauki. Aš tikrai neatmetu, kad ta diena ateis. Tačiau kol kas man svarbiau tai, ką duoda blaivumas: daugiau stabilumo, daugiau kantrybės ir daugiau aiškumo kasdienybėje. Dėl to butelis šaldytuve lieka nepaliestas.










