Daugeliui pažįstama situacija: užsuki į parduotuvę tik pieno ir duonos, o fone skamba daina, kuri netikėtai pakelia nuotaiką. Kyla klausimas – kam prekybos centrams reikalinga muzika? Ar tai tik fonas, ar sąmoningai sukurta priemonė, kuri daro įtaką tam, kaip jaučiamės ir kiek išleidžiame?
- 1.Kodėl parduotuvėse skamba muzika
- 2.Kokią muziką dažniausiai renkasi prekybos centrai
- 3.Ar muzika keičiasi pagal paros laiką ir sezoną
- 4.Kas patenka į grojaraščius skirtingose vietose
- 5.Ar visose parduotuvėse muzika apskritai groja
- 6.Kas sudaro parduotuvių grojaraščius
- 7.Kas laukia ateityje: muzika ar ekranai
Kodėl parduotuvėse skamba muzika
Muzika prekybos salėje nėra atsitiktinis sprendimas. Ji dažnai būna viena iš patirties kūrimo dalių: padeda suformuoti atmosferą, lengviau valdyti žmonių tempą ir netgi subtiliai paveikti pirkimo įpročius.
Muzika gali paskatinti išleisti daugiau
Tyrimai rodo, kad muzika kai kuriomis dienomis gali padidinti išlaidų sumą. Viename 2022 m. paskelbtame tyrime, kuriame analizuota apie 150 000 apsipirkimų, pastebėta, jog darbo dienomis pirkėjai, skambant muzikai, vidutiniškai išleido maždaug 10 % daugiau. Savaitgaliais tokio efekto nepastebėta.
Aiškinimas paprastas: darbo savaitę daug žmonių patiria daugiau streso, skuba, yra labiau įsitempę. Maloni muzika veikia kaip „minkštas stabdis“ – padeda atsipalaiduoti, dėl ko pirkėjai dažniau įsideda papildomų prekių. Savaitgaliais, kai nuotaika dažnai geresnė, muzika tokio stipraus poveikio jau gali neturėti.
Gerą nuotaiką turintys pirkėjai ilgiau užsibūna
Prekybininkams svarbu, kad apsipirkimas būtų kuo malonesnis. Apklausos rodo, kad didelė dalis žmonių teigiamai vertina muziką parduotuvėje, o patinkantis grojaraštis neretai paskatina ir ilgiau pasilikti salėje. Ilgesnis buvimas parduotuvėje paprastai reiškia daugiau progų pastebėti naujus produktus, akcijas ar tiesiog nusipirkti ką nors impulsyviai.
Jus gali sudominti
Be to, muzika gali sumažinti nepasitenkinimą dėl įprastų nepatogumų, pavyzdžiui, laukimo eilėje. Kai fonas malonus, žmonės dažniau būna kantresni.
Muzika padeda parduotuvei turėti savo „veidą“
Maisto prekių parduotuvės dažnai atrodo panašiai: tie patys skyreliai, panašios prekės, panašūs pasiūlymai. Todėl prekybos tinklai ieško būdų, kaip išsiskirti. Vienas iš jų – sukurti atpažįstamą atmosferą, o muzika čia tampa svarbia detale.
Kruopščiai parinktas skambesys leidžia parduotuvei „kalbėti“ su savo auditorija: parodyti, kam ji skirta, kokį gyvenimo būdą atspindi ir kokią nuotaiką žada.
Kokią muziką dažniausiai renkasi prekybos centrai
Skirtingose parduotuvėse galima išgirsti visiškai kitą skambesį – nuo alternatyvos iki popmuzikos ar vadinamosios „lengvos klasikos“. Tai paprastai nėra atsitiktinumas: muzikos parinkimui skiriama daug dėmesio.
Dažnas pasirinkimas – energingesnės, lengvai atpažįstamos dainos. Tam yra ir praktinis paaiškinimas: kai kuriais atvejais pastebėta, kad linksmesnė, dinamiškesnė popmuzika parduotuvėse siejama su didesniais pardavimais, palyginti su lėtais, raminančiais kūriniais.
Taip pat neretai dominuoja „nostalgija“ – dainos iš 8–10 dešimtmečių (ar net vėlesnių laikotarpių), kurios konkrečiai auditorijai sukelia pažįstamumo jausmą. Parduotuvė, pasirinkdama tokį repertuarą, taikosi į tuos pirkėjus, kuriems ši muzika asocijuojasi su „geru laikotarpiu“ ir sukuria šiltą foną.
Ar muzika keičiasi pagal paros laiką ir sezoną
Daugelyje vietų grojaraščiai kinta ne tik pagal parduotuvės tipą ar miestą, bet ir pagal paros metą, savaitės dieną bei sezoną. Idėja paprasta: skirtingu metu žmonės apsiperka skirtingai.
- Rytais dažniau pasirenkamas greitesnis tempas, nes žmonės skuba ir nori apsipirkti efektyviai.
- Dienos metu muzika gali būti ramesnė, kad pirkėjai neskubėtų, ilgiau vaikščiotų ir pastebėtų daugiau prekių.
- Prieš šventes grojaraščiuose dažniau atsiranda sezoninių dainų, kurios sustiprina šventinę atmosferą.
Kas patenka į grojaraščius skirtingose vietose
Net to paties tinklo parduotuvėse muzika gali skirtis. Tam įtakos turi vietos auditorija: pirkėjų amžius, miesto ritmas, rajono profilis ir tai, kaip parduotuvė nori būti suvokiama.
Vienur vyraus rokas ir alternatyva, kitur – popmuzika, o trečioje vietoje skambės „lengvas fonas“, kurio tikslas – netrukdyti ir neerzinti. Kitaip tariant, vieno žmogaus „senos geros dainos“ kitam gali būti visiškai nauja muzika, todėl parinkimas dažnai daromas pagal tikėtiną pirkėjų daugumą.
Ar visose parduotuvėse muzika apskritai groja
Nors muzika prekybos salėse labai paplitusi, jos turi ne visi. Kai kurie mažesnių sąnaudų modelį taikantys prekybos tinklai sąmoningai atsisako muzikos, kad taupytų ir palaikytų greitą „įeik–pasiimk–išeik“ apsipirkimo tempą.
Kita kryptis – specifinės „tylos valandos“. Kai kurios parduotuvės tam tikru metu išjungia muziką (o kartais ir kitus triukšmo šaltinius), kad apsipirkimas būtų patogesnis žmonėms, jautresniems garsams.
Kas sudaro parduotuvių grojaraščius
Dalis prekybos tinklų samdo specializuotas įmones, kurios kuria foninės muzikos sprendimus: parenka skambesį pagal prekės ženklą, klientų profilį ir norimą atmosferą. Tokie sprendimai paprastai apima ir licencijavimo klausimus, kad muzika būtų naudojama teisėtai.
Kai kur grojaraščius gali formuoti ir vietos komanda – pavyzdžiui, parduotuvės vadovai ar darbuotojai. Tai logiška: jie šios muzikos klausosi visą darbo dieną, todėl dažnai geriausiai jaučia, kas tinka jų pirkėjams ir kas netampa erzinančiu pasikartojančiu fonu.
Kas laukia ateityje: muzika ar ekranai
Prekybos erdvėse vis dažniau atsiranda daugiau ekranų, kuriuose rodomi vaizdo klipai, reklamos ar informacija apie prekes. Tokia „multimedija“ gali konkuruoti su muzika dėl pirkėjo dėmesio, o kai kuriais atvejais – net pakeisti tradicinį garso foną.
Vis dėlto muzika išlieka viena paprasčiausių ir veiksmingiausių priemonių sukurti emociją, kuri apsipirkimą padaro malonesnį, o parduotuvei padeda išsiskirti ir subtiliai formuoti pirkėjų elgesį.
