Visame pasaulyje dar vaikystėje išmokstame paprastą taisyklę: raudona reiškia „stok“, o žalia – „važiuok“. Tačiau keliaujant po Japoniją dažnam užkliūva viena detalė: „važiuoti leidžiantis“ šviesoforo signalas kartais atrodo kiek melsvesnis nei įprasta žalia, o svarbiausia – japoniškai jis neretai vadinamas „mėlynu“. Kodėl taip yra ir ar Japonijoje šviesoforai iš tiesų mėlyni?
Kodėl Japonijoje „žalia“ dažnai vadinama mėlyna
Atsakymo reikia ieškoti ne tiek pačiuose šviesoforuose, kiek kalboje ir istorijoje. Senovės japonų kalboje ilgą laiką buvo įprasta vartoti labai nedaug pagrindinių spalvų pavadinimų. Tradiciškai minimi keturi pagrindiniai vardai, atitinkantys raudoną, juodą, baltą ir mėlyną. Šioje sistemoje žodžiu, kuris šiandien asocijuojasi su mėlyna spalva, buvo apibūdinamas daug platesnis atspalvių spektras – įskaitant ir tai, ką dabar vadintume žalia.
Vėliau kalba plėtėsi: atsirado atskiras terminas, nusakantis žalumą, gamtos spalvas ir gyvybingumą. Vis dėlto senoji tradicija neišnyko visiškai. Dėl to ir šiais laikais kai kurie akivaizdžiai žali dalykai japonų kalboje vis dar gali būti įvardijami tuo pačiu žodžiu, kuris pažodžiui reikštų „mėlynas“.
Žmonėms, kuriems japonų kalba nėra gimtoji, tai dažnai atrodo nelogiška. Tačiau patiems japonams toks vartojimas yra įprastas ir natūralus: daugelis net nesusimąsto, kad užsieniečiams tai gali kelti klausimų, kol apie tai nėra paklausiami.
Kaip susiformavo „mėlyno“ šviesoforo tradicija
Pagal pačią šviesoforų logiką Japonija iš esmės nesiskiria nuo daugumos šalių: raudona skirta sustoti, geltona įspėja, o „važiuoti“ signalas yra žalias. Tačiau kalbine prasme „važiuoti leidžiantis“ signalas ilgą laiką įsitvirtino kaip „mėlynas signalas“.
Šiuolaikiniai tarptautiniai kelio ženklų ir signalų standartai buvo formuojami XX amžiuje, o kai kurios valstybės pasirinko skirtingus teisinius ar praktinius sprendimus. Japonijoje po karo kelių eismo taisyklėse „važiuoti“ signalas buvo įvardytas kaip „mėlynas“, ir toks pavadinimas prigijo oficialiai bei kasdienėje kalboje.
Vis dėlto toks sprendimas ilgainiui sukėlė įtampą tarp kalbinės tradicijos ir tarptautinio įpratimo, kad „go“ signalas turi būti žalias. Kad būtų mažiau nesusipratimų, buvo priimtas kompromisas: „važiuoti“ šviesa turėjo būti tokio atspalvio, kuris aiškiai atrodytų kaip žalia (kad atitiktų įprastą eismo suvokimą), bet kartu galėtų būti laikoma turinčia melsvą atspalvį – kad pavadinimas „mėlyna“ skambėtų ne visiškai „prieš akis“.
Praktiškai tai reiškia, kad Japonijoje kartais galima pamatyti žalsvai melsvų signalų. Vis dėlto dauguma tokių šviesų yra suvokiamos kaip žalios – tiesiog vadinamos „mėlynomis“ dėl kalbos įpročio.
Kiti „mėlyni“ dalykai, kurie iš tikrųjų yra žali
Šviesoforai – ne vienintelis pavyzdys. Japonų kalboje yra nemažai žodžių ir posakių, kuriuose tas pats „mėlynumą“ reiškiantis šaknis vartojamas kalbant apie žalumą, ypač kai turima omenyje šviežumą, jaunystę ar ką tik sužaliavusią augmeniją.
Spalva, kuri reiškia ne tik spalvą
Įdomu tai, kad toks žodis japonų kalboje gali veikti ir kaip metafora. Jis gali reikšti ne vien konkretų atspalvį, bet ir būseną – pavyzdžiui, jauną amžių, naujumą, nebrandumą ar patirties stoką. Tai panašu į tai, kaip kai kuriose kalbose žmogus gali būti pavadintas „žaliu“, turint omenyje, kad jis dar neįgudęs.
Posakiai, kuriuose „mėlyna“ slepia „žalią“
Kasdienėje kalboje taip pat pasitaiko posakių, kuriuose tiesiogiai vartojamas žodis „mėlynas“, bet mintyje suprantama „žalesnis“ ar „žalesnė“ reikšmė, priklausomai nuo konteksto. Tokie posakiai yra dar vienas įrodymas, kad senesnis spalvų skirstymas paliko ryškų pėdsaką dabartinėje vartosenoje.
Ar Japonijos šviesoforai iš tikrųjų yra mėlyni
Kalbos prasme – taip: „važiuoti“ signalas dažnai vadinamas „mėlynu“. Vizualiai – dažniausiai ne: realybėje tai žalia šviesa (kartais su melsvu atspalviu), kuri suprantama kaip „važiuoti leidžiantis“ signalas. Todėl keliaujant po Japoniją verta prisiminti paprastą taisyklę: jei vietiniai sako „mėlyna“, jie beveik visada turi omenyje būtent tą signalą, kuris leidžia važiuoti.
