Autizmas yra neurologinis sutrikimas, kuris sukelti sunkumais su socialine sąveika ir komunikacija. Pirmieji požymiai matyti vaikų ankstyvoje vaikystėje. Asmenys su autizmu kitaip suvokia aplinką ir dažnai susiduria su detales.
Jiems sunku atpažinti kitų žmonių jausmus. Tačiau, jei pristatysime tinkamą pagalbą, jų gebėjimai gali pagerėti.
Specialistai sukūrė „raudonų vėliavėlių” sistemą, kad atpažintų autizmo požymius. Šie požymiai gali būti socialinės sąveikos sunkumai ir komunikacijos trūkumai. Taip pat ribotas elgesys, neįprastieji judesiai ir sensoriniai sunkumai.
Ankstyvasis diagnostikos ir pagalbos procesas gali labai pagerinti vaiko gyvenimą. Tai padeda jį funkcionaliai veikti ir gerina jo gyvenimo kokybę.
Kas yra autizmo spektro sutrikimas
Autizmo spektro sutrikimas (ASS) yra neurologinis sutrikimas. Jis poveikauja asmens kalbai, socialiniams įgūdžiams ir elgesio būdui. Šis sutrikimas sukelia įvairius sunkumus, susijusius su socialine sąveika ir komunikacija.
Nėra dviejų žmonių su vienodais ASS simptomais. Autizmo spektras yra platus ir įvairus.
Autizmo apibrėžimas ir charakteristika
Autizmas nėra liga ir nėra užkrečiamas. Jis poveikauja socialinėje sąveikoje, komunikacijoje ir jutiminių dirgiklių apdorojime. Autizmas yra neurologinis skirtingumas, lemiantis suvokimą, mąstymą ir elgesį.
Pagrindiniai autizmo bruožai
- Socialinės sąveikos ir komunikacijos sunkumai
- Riboti, pasikartojantys interesai ir elgesys
- Specifiniai jutiminiai ypatumai
- Sunkumai prisitaikant prie pokyčių
Kaip pasireiškia autizmas skirtingame amžiuje
Autizmo simptomai dažniausiai pastebimi ankstyvoje vaikystėje. Tačiau jų raiška gali kisti žmogui senstant. Tokie asmenys gali įgyti įgūdžius, bet vis tiek patiria sunkumų socialinėje sąveikoje ir komunikacijoje.
Autizmo istorija ir raida
Autizmo spektro sutrikimas yra senas reiškinys. Jis buvo pirmą kartą paminėtas 1943 metais. Daktaras Leo Kanner’is pirmas aprašė vaikus su unikaliomis socialinėmis, komunikacijos ir elgesio problemomis.
1944 metais austrų pediatras Hansas Asperger’is aprašė panašių bruožų turintį sindromą. Šis sindromas buvo pavadintas jo vardu.
Per dešimtmečius autizmo samprata ir diagnostika labai keitėsi. Šiandien visi šie sutrikimai vadinami autizmo spektro sutrikimais (ASS). Jų priežastys vis dar nėra visiškai aiškios, bet žinoma, kad genetika, biologija ir aplinkos veiksniai žaidžia didžiąją vaidą.
Kasmetiniai veiksmai, kuriais visuomenė informuoja apie autizmo istoriją, Kanner’į ir Asperger’į, ypač nuo vaikystės, labai padeda. Jie padeda integraciją į visuomenę. Ankstyvi ir efektyvūs intervenciniai veiksmai gali labai pagerinti autistų gyvenimą.
Ankstyvieji autizmo požymiai vaikystėje
Ankstyvieji autizmo požymiai gali pasireikšti jau 6-12 mėnesių amžiuje. Dažniausiai pastebimi nereagavimas į vardą, lėtas kalbos įgūdžių vystymasis. Taip pat nenaudojimas gestų ir vengimas užmegzti akių kontaktą su kitais.
Šie požymiai dažnai būna pirmi ženklai, skatinantys tėvus kreiptis į specialistus. Jie gali padėti įvertinti, ar vaikas turi reikalingą pagalbą.
Socialinės sąveikos sutrikimai
Autizmą turintys vaikai dažnai vengia socialinės sąveikos. Jie pasižymi socialinės sąveikos sutrikimais. Nerodydami susidomėjimo kitais vaikais ar noru užmegzti draugiškus kontaktus.
Komunikacijos ypatumai
Kalbos vėlavimas yra dažnas autizmo požymis. Taip pat pasireiškia echolalija (atkartojimas) ir sunkumai išreikšti savo norus.
Elgesio modeliai ir stereotipai
Ankstyvoje vaikystėje autizmą turintys vaikai demonstruoja pasikartojančius elgesio modelius. Jie pasižymi tam tikrais judesiais, ribotais žaidimų repertuarais ar neįprastais pomėgiais.
Laiku pastebėti ir įvertinti šie požymiai yra svarbus žingsnis. Jis padeda suteikti vaikui reikiamą pagalbą ir palengvinti jo tolesnę raidą.
Autizmas
Autizmas yra kompleksinis sutrikimas, kuris pasireiškia autizmo bruožais. Šie bruožai labai paveikia socialinius įgūdžius ir elgesio ypatumus. Pagrindinės sritis, kuriose pasireiškia autizmas, yra socialinės sąveikos sutrikimas, komunikacijos sutrikimas ir ypatingas veiklos bei interesų nelankstumas.
Autistiški asmenys dažnai susiduria su smulkiais detales, bet sunkiai suvokia platesnį kontekstą. Tačiau jie gali turėti neįprastų įgūdžių, ypač regimosios atminties srityje. Daugiau nei 80 proc. autistiškų asmenų pasižymi gretutiniais sutrikimais, tokiais kaip sudominio sutrikimai, nerimas, miego ir virškinimo sutrikimai, bei kartais epilepsija.
Autizmo spektro sutrikimų požymiai skiriasi kiekvienam asmeniui. Ankstyva autizmo diagnozė ir intervencija gali pakeisti autistiškų smegenų formavimosi eigą. Svarbu laiku atpažinti pirmąsias autizmo simptomus.
Autizmas pagal Lietuvoje naudojamą ligų klasifikatorių TLK-10 yra priskiriamas įvairiapusiems raidos sutrikimams. Būdingas nenormalus ar sutrikęs vystymasis pasireiškia iki trejų metų amžiaus. Nepaisant didelio susidomėjimo šia sritimi, Lietuvoje trūksta bendrosios informacijos apie autizmo spektro sutrikimus. Tai kelia sunkumų specialistams ir šeimoms tinkamai taikyti gydymo metodus.
Sensorinės integracijos sutrikimai
Sensorinės integracijos sutrikimai yra paplitę tarp asmenų su autizmu. Jie gali būti per jautri arba per mažai jautri garsams, šviesai, prisilietimams ir kvapams. Tai priežastis, kodėl sensorinė integracija gali būti sutrikusi.
Šie sutrikimai įtakoja elgesį, mokymąsi ir kasdienį gyvenimą. Jutimų apdorojimo ypatumai yra būdingi šioms problemai.
Sensorinės integracijos sutrikimai skirstomi į dvi grupes. Vieni vaikai turi tik šiuos sutrikimus, o kiti – ir šiuos, ir kitus, kaip cerebralinis paralyžius.
Šie sutrikimai gali būti įvairūs. Nuo per didelio jautrumo prisilietimams iki nedidelio dėmesio kreipiamo į sužeidimus. Taip pat nuo baimės garsų iki sunkumų suprasti žodžius.
Terapija, kurią taiko ergoterapeutai, padeda spręsti šias problemas. Ji pritaiko aplinką pagal vaiko poreikius.
Projektas „Sėkminga vaikų ir suaugusių, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų, psichologinė ir sensorinė reabilitacija” padeda tobulinti diagnostiką ir gydymą. Jis didina prieinamumą Lietuvoje ir Latvijoje. Per dvejus metus buvo išbandyta metodika su 463 pacientais.
Planuojama, kad kasmet šiomis paslaugomis naudysis daugiau nei 2000 žmonių.
Socialinės komunikacijos iššūkiai
Asmenys su autizmo spektro sutrikimu dažnai susiduria su socialinės komunikacijos problemomis. Jie gali būti nepasiruošę suprasti neverbalinės komunikacijos ir socialinių užuominų. Bendravimas su juo būna vienpusis ir jie patiria sunkumų pradedant arba baigiant pokalbį.
Aspergerio sindromą turintys asmenys gali gerai apibūdinti kitų emocijas. Tačiau jiems sunku spontaniškai pritaikyti šią informaciją socialinėse situacijose. Jie gali suprasti socialinių taisyklių, bet jų taikymas praktikoje būna iššūkis.
- Autizmo spektro sutrikimą turintys asmenys patiria sunkumų suprasti „nerašytas” socialines taisykles.
- Jiems gali būti sudėtinga pradėti ar užbaigti pokalbį, kuris dažnai būna vienpusis.
- Aspergerio sindromą turintys asmenys gali teisingai apibūdinti kitų emocijas, tačiau jiems sunku jas spontaniškai pritaikyti socialinėse situacijose.
Elgesio ypatumai ir rutinos poreikis
Autizmo spektro sutrikimą turintiems asmenims būdingas stiprus poreikis rutinai ir nuspėjamumui. Pasikartojantis elgesys gali apimti tam tikrų judesių kartojimą, objektų dėliojimą, tų pačių frazių kartojimą. Prisitaikymo sunkumai pasireiškia nelanksčiu mąstymu, sunkumais priimant pokyčius. Rutina padeda jiems jausti saugiau ir kontroliuoti aplinką.
Pasikartojantis elgesys
Asmenims su autizmo spektro sutrikimu dažnai būdingas pasikartojantis elgesys. Jie gali kartoti tam tikrus judesius, išrankiai dėlioti objektus ar nuolat kartoti tas pačias frazes. Šis elgesys padeda jiems jausti saugesniems ir geriau kontroliuoti aplinką.
Prisitaikymo sunkumai
Autizmo spektro sutrikimą turintys asmenys dažnai susiduria su prisitaikymo sunkumais. Jų mąstymas yra nelankstus, todėl jiems sunku priimti pokyčius ir adaptuotis prie naujų situacijų. Rutina ir nuspėjamumas yra labai svarbūs, nes taip jie gali geriau kontroliuoti aplinką ir jausti saugesni.
Diagnostikos procesas ir vertinimas
Autizmo spektro sutrikimo diagnostika yra komplikus. Ji atlieka specialiųjų specialistų komanda. Nėra vieno testo, kuris patvirtintų autizmo diagnozę.
Stebėjama vaiko elgesys, vykdoma išsamioji tėvų apklausa. Taip pat naudojami standartizuoti testai.
Vertinamas vaiko socialinės komunikacijos lygis. Taip pat stereotipinis ar pasikartojantis elgesys. Sensorinės integracijos ypatumai taip pat būna svarbūs.
Šis visapusiškumas leidžia nustatyti, ar vaikas atitinka autizmo kriterijus. Taip pat nustatomas, kokio lygio pagalba jam reikia.
Ankstyvoji diagnostika yra labai svarbi. Ji leidžia pradėti reikalingą intervenciją anksti. Tai užtikrina geresnę vaiko raidą ir ugdymą savarankiškumo įgūdžių.
Pagrindiniai autizmo diagnostikos metodai
- Vaiko elgesio stebėjimas
- Išsami tėvų apklausa apie vaiko raidą ir funkcionalumą
- Autizmo diagnostinis stebėjimo testas (ADOS)
- Wechslerio intelekto testas
- Kitų specialistų (psichologų, logopedų, ergoterapeutų) vertinimai
Šis kompleksinis vertinimas leidžia tiksliai nustatyti autizmo spektro sutrikimo lygį. Suteikia reikiamą informaciją tolesniam pagalbos planavimui.
Ankstyvosios intervencijos svarba
Ankstyvoji intervencija yra labai svarbi vaikams su autizmo spektro sutrikimais. Ankstyvoji intervencija gali apimti kalbos terapiją, elgesio terapiją, socialinių įgūdžių mokymą, sensorinę integracijos terapiją. Jei pradėsime raidos stimuliavimą anksčiau, gausime geriau rezultatus.
Reikia pritaikyti aplinką vaiko poreikiams ir skatinti jo raidą. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad ankstyvas autizmo nustatymas leidžia taikyti efektyvias intervencijas. Tai gerina vaikų gebėjimus.
- 26 šalys dalyvavo projekte, susijusiame su ankstyvąja vaikystės intervencija, su 35 nacionaliniais ekspertais, paskirtais analizės procesui.
- Pagrindinis dėmesys buvo skirtas pažangai ir pokyčiams ankstyvosios intervencijos srityje nuo 2005 iki 2010 metų.
- Pagrindiniai akcentuoti elementai buvo paslaugų prieinamumas, artumas, finansinė prieiga, tarpžinybinis bendradarbiavimas ir paslaugų įvairovė.
- Pažanga buvo pastebėta visose šalyse ir visais lygiais, atskleidžiant ankstyvosios vaikystės intervencijos praktikos pažangą ir pasiekimus.
Esminis dalykas yra nuolatinės pastangos tobulinti situaciją. Reikia užtikrinti, kad kiekvienam vaikui ir šeimai būtų suteikiama reikalinga pagalba.
Pagalbos būdai ir terapijos metodai
Autizmo spektro sutrikimą turintiems asmenims yra daugybė pagalbos būdų. Viena iš jų yra struktūruotas mokymas. Jis padeda sukurti aiškias sistemas ir rutinas. Tai mažina nerimą ir padeda gyventi kasdienėje aplinkoje.
Ypač efektyvi yra TEACCH programa. Ji pagrįsta struktūruoto mokymo principais.
Struktūruoto mokymo principai
Struktūruotas mokymas apima kelias svarbias dalis:
- Aiškią fizinę aplinką ir darbo vietą
- Viziualias užduočių instrukcijas
- Aiškią dienotvarkę ir užduočių seką
- Pozityvią motyvaciją ir pastiprinimą
Taikant šiuos principus, asmenims su autizmo spektro sutrikimu suteikiama reikalinga parama. Aplinka struktūra padeda jiems lengviau įsisavinti ir taikyti naujus įgūdžius.
Elgesio terapijos galimybės
Kitas svarbus terapijos metodas yra elgesio terapija. Ypač tai taikoma elgesio analizė (ABA). Šis metodas grindžiamas mokymosi teorijomis.
Jis padeda formuoti socialinius, komunikacinius ir savarankiško gyvenimo įgūdžius. ABA terapija yra viena iš efektyviausių autizmo intervencijų.
Šeimos vaidmuo ir pagalba
Šeima yra labai svarbi autizmo spektro sutrikimą turinčio vaiko gyvenime. Tėvų mokymas ir įtraukimas į terapijos procesą padeda labai. Svarbu, kad šeima bendradarbiautų su specialistais, taikydama rekomenduojamus metodus.
Šeimai reikia emocinės paramos ir informacijos apie pagalbą. Šeimos parama yra nepakeičiama, nes autizmas visiškai poveikauja šeimai. Svarbu rūpintis ir kitų šeimos narių gerove.
Tėvų mokymas ir bendradarbiavimas su specialistais yra būtinas. Jie padeda pasiekti geriausius rezultatus. Bendromis pastangomis galime suteikti vaikui visus reikalingus sąlygas.
