Tyrimai rodo, kad savižudybė dažnai gali būti užkertama. Čia aptarsime 7 dažniausiai pasitaikančius mitus, kad galėtumėte geriau suprasti situaciją, pastebėti įspėjamuosius ženklus ir žinotumėte, kaip suteikti pagalbą.
ei jūs ar jūsų artimieji išgyvena sunkų laikotarpį ir kyla minčių apie savižudybę, svarbu žinoti, kad Lietuvoje yra keletas organizacijų, teikiančių nemokamą ir konfidencialią emocinę paramą:
- Jaunimo linija: teikia emocinę paramą visą parą.
- Telefonu: 8 800 28888
- Interneto svetainė: www.jaunimolinija.lt
- Vilties linija: skirta suaugusiesiems, teikianti pagalbą visą parą.
- Telefonu: 116 123
- Interneto svetainė: www.viltieslinija.lt
- Vaikų linija: skirta vaikams ir paaugliams, teikianti pagalbą kasdien nuo 11 iki 23 val.
- Telefonu: 116 111
- Interneto svetainė: www.vaikulinija.lt
- Pagalbos moterims linija: teikia emocinę paramą moterims visą parą.
- Telefonu: 8 800 66366
- Interneto svetainė: www.moters-pagalba.lt
- Sidabrinė linija: skirta vyresnio amžiaus žmonėms, teikianti draugystės ir bendravimo paslaugas.
- Telefonu: 8 800 80020
- Interneto svetainė: www.sidabrinelinija.lt
Taip pat galite apsilankyti svetainėje www.tuesi.lt, kur rasite daugiau informacijos apie pagalbos būdus ir teikėjus jūsų savivaldybėje.
Jei situacija yra kritinė ir kyla tiesioginė grėsmė gyvybei, nedelsdami skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112.
Svarbu žinoti, kad pagalba yra prieinama, ir kreiptis į šias tarnybas gali padėti įveikti sunkumus.
Mitas 1: Klausimas apie savižudybę gali paskatinti žmogų nusižudyti.
Klausti apie savižudybę nereiškia „užduoti mintį“. Priešingai – tai rodo rūpestį. Daugelis žmonių nori jaustis išgirsti ir suprasti. Kai jie jaučiasi išklausyti, galite pasiūlyti kreiptis pagalbos. Taip pat galite tiesiogiai paklausti, ar jie turi konkrečių planų save žaloti, ir aptarti saugumo priemones.
Kaip padėti:
- Pašalinkite ginklus, vaistus ir kitas pavojingas priemones.
- Pasiūlykite profesionalią pagalbą.
Mitas 2: Nieko negalima padaryti, jei žmogus nusprendė nusižudyti.
Savižudybė dažnai būna laikina krizė, kurią galima įveikti su tinkama pagalba. Kalbėdami apie savižudiškas mintis, mes „sustabdome laiką“ ir atidedame pavojingus veiksmus.
Pagalbos būdai:
- Apribokite prieigą prie pavojingų priemonių (ginklų, medikamentų).
- Klausykite be teisimo, nesistenkite „sutaisyti“ problemos.
- Padėkite žmogui prisiminti priežastis gyventi ir paskatinkite kreiptis į specialistus.
Mitas 3: Savižudybė įvyksta „netikėtai“.
Dauguma žmonių prieš nusižudydami rodo tam tikrus ženklus:
- Kalba: „Nebematau prasmės gyventi.“
- Elgesys: Atsiskyrimas, rizikinga veikla, pomėgių atsisakymas.
- Nuotaika: Didelis dirglumas, depresija arba staigus pagerėjimas.
Ką daryti? Pastebėjus šiuos ženklus, pradėkite nuo atviro pokalbio ir paskatinkite profesionalią pagalbą.
Mitas 4: Sėkmingi žmonės nėra linkę į savižudybę.
Išorinis „tobulas“ gyvenimas nieko nepasako apie žmogaus vidinę būseną. Žinomų žmonių, kaip Robinas Viljamsas ar Kate Spade, atvejai primena, kad savižudybė yra kompleksinė problema, susijusi su sveikatos, istorijos ir aplinkos veiksniais.
Mitas 5: Daugiausia savižudybių įvyksta per žiemos šventes.
Nors šventės gali padidinti vienišumo jausmą, daugiausia savižudybių įvyksta pavasarį. Todėl svarbu nuolat rūpintis artimaisiais ir nepaisyti sezoninių stereotipų.
Mitas 6: Bandantys nusižudyti žmonės nebėra rizikingi.
Ankstesnis savižudybės bandymas yra didžiausias rizikos veiksnys. Be tinkamos pagalbos ir palaikymo, žmogus gali vėl jaustis izoliuotas ir sugrįžti prie tų pačių minčių.
Svarbu: Užtikrinkite ilgalaikį palaikymą ir gydymą.
Mitas 7: Pakanka duoti pagalbos linijos numerį.
Nors pagalbos linijos yra veiksmingos, vien telefono numerio nepakanka. Padėkite žmogui imtis kito žingsnio:
- Pasiūlykite kartu paskambinti specialistui.
- Nuvežkite į ligoninę, jei reikia.
- Įtraukite kitus artimuosius ar vadovybę, jei tai kolega.
Gydytojas ir medicinos švietėjas, ekspertas ligų nustatymo ir simptomų analizės srityse. Turėdamas daugiau nei dešimties metų patirtį klinikinėje praktikoje, jis yra pasiryžęs padėti žmonėms anksti atpažinti sveikatos problemas ir skatinti laiku kreiptis į medikus.
Dr. Grinčius yra baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete ir specializavosi vidaus ligų diagnostikoje Europos sveikatos mokslų universitete. Dirbdamas šeimos gydytoju, jis atkreipė dėmesį į tai, kad pacientai neretai ignoruoja ar klaidingai aiškina savo simptomus. Tai paskatino jį rašyti mokomuosius straipsnius, siekiant padėti žmonėms geriau suprasti savo kūno signalus.
Jo straipsniuose pateikiama išsamūs, tačiau suprantami duomenys apie įvairias ligas – nuo paplitusių simptomų, pavyzdžiui, nuovargio ar galvos skausmo, iki retesnių ir sudėtingesnių, tokie kaip autoimuninės ar neurologinės problemos. Lukas taip pat dalijasi patarimais, kada reikėtų eiti pas gydytoją ir kokie pirmieji žingsniai turėtų būti imtasi.
Kai Lukas nerašo straipsnių ar neanalizuoja naujausių mokslo darbų, jis mėgsta leisti laiką gamtoje, užsiima sportu ir dalyvauja sveikatos švietimo projektuose. Jo tikslas – didinti žmonių sąmoningumą sveikatos klausimais ir skatinti juos rūpintis savo gerove, pradedant nuo simptomų pažinimo.
