Ar kada nors jūsų sakinys sukėlė draugų nuostabą, o netrukus – ir nuoširdų juoką? Tai greičiausiai buvo ne paprasta gramatinė klaida. Tokios situacijos nutinka, kai pokalbio metu pavartojamas žodis skamba panašiai kaip norėtas, bet turi visai kitą reikšmę. Tokie kalbos „perliukai“ vadinami malapropizmais.
Kas yra malapropizmas
Malapropizmas – tai linksmas atsitiktinis kalbos „apsirikimas“, kai vietoje tinkamo žodžio pasakomas kitas, panašiai skambantis, bet visiškai kitą prasmę turintis žodis. Dažniausiai tokios klaidos įvyksta netyčia ir tampa juokų priežastimi. Vis dėlto kartais žmonės sąmoningai vartoja neteisingus žodžius, kad pralinksmintų aplinkinius.
Iš kur atsirado malapropizmai?
Pats pavadinimas kilo iš literatūros. Seniai viename garsaus autoriaus kūrinyje gyveno veikėja, kuri buvo linkusi nuolat painioti žodžius. Jos kalbos keistenybės ir davė vardą šiems kalbos pokštams. Įdomu tai, kad žodis „malapropizmas“ kilo iš prancūzų kalbos posakio, reiškiančio „ne vietoje“.
Žymiausi kalbos klaidų pavyzdžiai
Geriausiai šį kalbinių nesusipratimų fenomeną iliustruoja konkretūs pavyzdžiai. Neretai tokių išgirsti literatūroje, filmuose ar kasdieniuose pokalbiuose. Dažnai net žymūs žmonės ar politikai viešai „užkliūva“ už panašiai skambančių žodžių ir netyčia pasako ką nors labai juokingo.
Jus gali sudominti
Malapropizmai literatūroje ir populiariojoje kultūroje
- Vienas žinomiausių veikėjų, išgarsinusių žodžių painiojimus, tapo tikru tokių klaidų simboliu ir net įkvėpė naują lingvistikos terminą.
- Kituose kūriniuose ir ekrano herojų kalboje iki šiol galima aptikti tokių pavyzdžių, kai žodis pavartotas vietoje kito, sukeldamas komišką efektą.
Įžymybės ir politikai – irgi ne išimtis
- Vieši asmenys dažnai tampa malapropizmų šaltiniu – jų žodžiai dažnai cituojami ir aptarinėjami, todėl net menkas kalbinis paslydimas gali tapti istoriniu kuriozu.
- Kai kurios viešos kalbos ar interviu išliko atmintyje būtent dėl čia pasitaikiusių juokingų kalbos apsirikimų.
Kodėl taip nutinka?
Dažniausiai malapropizmai atsiranda dėl to, kad painiojami žodžiai skamba panašiai. Tai vadinama fonetine klaida ir dažnai būna visiškai atsitiktinė. Su tokiomis keistenybėmis kalboje labai smagu susidurti, nes jos papildo kasdienybę humoro užtaisu ir primena mums, kad kalba yra nuolat kintanti bei žaisminga.
Kaip reaguoti į tokias kalbos klaidas?
Visiems pasitaiko netyčia susipainioti žodžiuose, tad nereikėtų dėl to jaudintis. Svarbiausia, kad tokiose situacijose sugebėtume pasijuokti iš savęs ir išmokti kažko naujo. O jei norite atrodyt išmintingai – visada galite pasitelkti kokį nors išminties perlą ir išsisukti nuo kalbinio nesusipratimo!
