Jus gali sudominti
Pandemija smarkiai pakeitė tai, kaip visuomenė rūpinasi sveikata ir savijauta. Ji palietė ne tik santykius ar emocinę būklę, bet ir labai praktiškus dalykus – pavyzdžiui, kiek noriai žmonės eina į profilaktinius patikrinimus ar kreipiasi į gydytoją dėl įprastų sveikatos klausimų.
- 1.Kaip susigrąžinti sveikatos priežiūros rutiną po pandemijos
- 1.1Suplanuokite vizitą pas gydytoją
- 1.2Pasitikrinkite cholesterolį
- 1.3Sumažinkite stresą
- 1.4Kelkitės realius tikslus
- 1.5Judėkite reguliariai
- 1.6Gerkite pakankamai vandens
- 1.7Palaikykite ryšį su artimaisiais
- 1.8Išbandykite naują veiklą
- 1.9Ribokite maistą išsinešimui ir valgymą ne namuose
- 1.10Laikykitės gydymo plano, jei jis paskirtas
- 2.Kas yra livalo
Jei atidėjote vizitus ar tyrimus, greičiausiai nesate vieni. Tyrimai rodo, kad nuo pandemijos pradžios nemaža dalis žmonių atšaukė arba nukėlė sveikatos paslaugas, o didelė dalis jų teigė nesijautę saugiai vykdami į gydymo įstaigą.
Vis dėlto situacija po truputį gerėja: vis daugiau žmonių grįžta prie aktyvesnės sveikatos priežiūros, stengiasi palaikyti gerą savijautą ir dažniau pasitelkia nuotolines konsultacijas. Net jei daliai vis dar kyla nerimas dėl vizitų į gydymo įstaigas, telemedicina daugeliui tapo patogiu tarpininku tarp „reikia pasirūpinti savimi“ ir „nesinori rizikuoti“.
Žemiau – praktiški žingsniai, kurie padeda susigrąžinti rutiną, sustiprinti gerus įpročius ir vėl pajusti kontrolę savo sveikatos atžvilgiu.
Kaip susigrąžinti sveikatos priežiūros rutiną po pandemijos
Suplanuokite vizitą pas gydytoją
Dažnai sunkiausia dalis – tiesiog pradėti. Pandemija daugelį įpratino užsidaryti savo rate, tačiau profilaktinis patikrinimas išlieka vienas veiksmingiausių būdų laiku pastebėti sveikatos pokyčius. Anksti nustačius rizikas ar ligas, dažniausiai lengviau koreguoti gyvenimo būdą, pradėti gydymą ir išvengti komplikacijų.
Ypač tai aktualu būklėms, kurios ilgai nesukelia jokių aiškių simptomų. Pavyzdžiui, padidėjęs cholesterolis neretai „tyli“ iki tol, kol išsivysto rimtesnės širdies ir kraujagyslių problemos. Jei gyvenimo būdo korekcijų nepakanka, gydytojas gali svarstyti ir vaistus cholesterolio lygiui mažinti, pavyzdžiui, statinų grupės preparatus (įskaitant pitavastatiną).
Pasitikrinkite cholesterolį
Dalis žmonių, kuriems buvo nustatytas padidėjęs cholesterolis, pandemijos laikotarpiu atidėjo planuotus tyrimus. Tačiau cholesterolio rodikliai svarbūs ne „dėl skaičių“ – padidėjęs cholesterolis siejamas su didesne širdies ligų ir insulto rizika.
Jeigu tyrimas parodo, kad rodikliai per aukšti, gydytojas padeda sudaryti planą: nuo mitybos ir judėjimo iki, jei reikia, medikamentinio gydymo. Taip pat verta prisiminti, kad skirtingi statinai nėra identiški – kas tinka vienam žmogui, nebūtinai bus geriausias pasirinkimas kitam.
Sumažinkite stresą
Stresas – neatsiejama savijautos dalis, o pastaraisiais metais daug žmonių pastebėjo, kad įtampos padaugėjo. Nedidelis stresas kartais gali mobilizuoti, tačiau užsitęsusi įtampa dažniau kenkia: gali prisidėti prie padidėjusio kraujospūdžio, svorio augimo, širdies ligų ar gliukozės apykaitos sutrikimų.
Padeda paprasti, bet nuoseklūs veiksmai: atpažinti, kas kelia įtampą, įtraukti atsipalaidavimo praktikas (pavyzdžiui, kvėpavimo pratimus, meditaciją ar jogą) ir nelaukti per ilgai, jei reikia pagalbos.
Kelkitės realius tikslus
Sveikatos tikslai veikia tada, kai jie įgyvendinami, o ne tik gražiai skamba. Rinkitės tokią mitybą ir fizinę veiklą, kuri jums iš tiesų priimtina. Jei sunku išlaikyti ritmą, praverčia „partneris“ – žmogus, su kuriuo lengviau išlikti motyvuotam ir atsakingam.
Judėkite reguliariai
Fizinė veikla naudinga širdžiai ir kraujagyslėms: gali padėti mažinti širdies ligų riziką, gerinti kraujospūdį, gliukozės rodiklius ir cholesterolio profilį. Be to, judėjimas dažnai veikia kaip natūrali priemonė nuotaikai pakelti, todėl gali prisidėti prie mažesnio nerimo ir streso.
Jei žygiai ar intensyvios treniruotės nevilioja, pradėkite nuo paprasto energingo pasivaikščiojimo – svarbiausia, kad tai taptų įpročiu.
Gerkite pakankamai vandens
Gera hidratacija siejama su geresne energija, virškinimu ir bendra savijauta. Skysčių trūkumas kai kuriems žmonėms gali bloginti dėmesio koncentraciją, nuotaiką ar „aiškios galvos“ jausmą. Paprasta kryptis – siekti maždaug aštuonių stiklinių vandens per dieną, tačiau individualus poreikis gali skirtis (priklauso nuo aktyvumo, oro, mitybos).
Palaikykite ryšį su artimaisiais
Socialinė parama glaudžiai susijusi su psichologine gerove. Ryšys su šeima, draugais ar bendruomene padeda lengviau atlaikyti įtampą, o kasdienybėje suteikia daugiau prasmės ir stabilumo. Net nedideli, bet reguliarūs kontaktai gali tapti svarbia emocinės sveikatos atrama.
Išbandykite naują veiklą
Naujas hobis ar veikla ne tik išsklaido monotoniją, bet ir teigiamai veikia emocinę būklę. Tyrimai rodo, kad žmonės, turintys pomėgių, rečiau skundžiasi prasta nuotaika, stresu ar emociniu išsekimu. Naujovės „perkrauna“ rutiną ir gali suteikti raminančią, įtraukiančią patirtį.
Ribokite maistą išsinešimui ir valgymą ne namuose
Nors tai patogu, dažnesnis valgymas ne namuose neretai reiškia daugiau druskos, cukraus, sočiųjų riebalų ir didesnes porcijas. Gaminant namuose lengviau kontroliuoti sudėtį ir porcijų dydį. Tai nereiškia, kad reikia visiškai atsisakyti restoranų – dažnai pakanka sumažinti dažnį ir rinktis maitinimo vietas, kuriose paprasčiau rasti sveikesnių patiekalų.
Laikykitės gydymo plano, jei jis paskirtas
Vaistų vartojimo nenuoseklumas yra rimta visuomenės sveikatos problema. Ypač tai aktualu cholesterolio kontrolei, nes padidėjęs cholesterolis dažniausiai nesukelia aiškių simptomų – vien iš savijautos sunku spręsti, ar gydymas veikia. Dėl to svarbu vaistus vartoti taip, kaip nurodė gydytojas, ir reguliariai atlikti kontrolinius tyrimus.
Nutraukus statinų vartojimą, cholesterolio rodikliai gali vėl didėti, o tai siejama su didesne širdies smūgio ar insulto rizika.
Kas yra livalo
Livalo – tai statinų grupės vaistas (pitavastatinas), skirtas cholesterolio rodikliams gerinti. Kartu su širdžiai palankia mityba jis gali padėti mažinti bendrą cholesterolį, MTL („blogąjį“) cholesterolį, trigliceridus ir apolipoproteiną B, taip pat didinti DTL („gerąjį“) cholesterolį.
Šis vaistas buvo tiriamas dėl poveikio lipidų rodikliams, tačiau nebuvo vertintas jo poveikis širdies ligų ar su širdimi susijusio mirtingumo sumažėjimui.
Kam šis vaistas gali būti skiriamas
Sprendimą, ar konkretus statinas tinka, priima gydytojas, įvertinęs cholesterolio rodiklius, bendrą širdies ir kraujagyslių riziką, kitus vartojamus vaistus ir individualius sveikatos veiksnius. Jei gyvenimo būdo pokyčiai neduoda pakankamo rezultato, statinas gali tapti gydymo plano dalimi.
Ką svarbu aptarti su gydytoju
- kokie jūsų cholesterolio ir kiti širdies rizikos rodikliai, ir kokie tikslai realistiški;
- kokie gyvenimo būdo pokyčiai būtų veiksmingiausi jūsų situacijoje;
- kokie vaistai ar papildai vartojami kartu, kad būtų išvengta nepageidaujamų sąveikų;
- kaip dažnai reikėtų atlikti kontrolinius tyrimus.
Nuoseklūs, nedideli žingsniai – nuo profilaktinių patikrų ir tyrimų iki streso valdymo, judėjimo bei artimųjų palaikymo – gali pastebimai sustiprinti savijautą. O jei gydytojas paskiria gydymą, reguliarumas ir stebėsena padeda išlaikyti kryptį ir mažinti ilgalaikes rizikas.
