Jei kada nors, žiūrėdami pro lėktuvo langą ar vaikštinėdami pajūryje, pastebėjote, kad vanduo atrodo ne įprastai mėlynas, o kiek žalsvai melsvas (tarsi „teal“ atspalvio), jūs ne vieni. Pastarųjų metų duomenys rodo, kad dalis vandenynų iš tiesų keičia spalvą – ir šis pokytis nėra vien optinė apgaulė.
Mokslininkų analizė, publikuota mokslo žurnale Nature, rodo reikšmingą vandenynų „žalėjimo“ tendenciją per pastaruosius maždaug 20 metų. Nors tai nereiškia jokio „nuodingo švytėjimo“, spalvos pokytis yra svarbus signalas apie tai, kas vyksta vandenyje ir kaip kinta jo ekosistemos.
Kodėl vandenynas atrodo žalesnis
Pagrindinė priežastis – padidėjęs fitoplanktono kiekis viršutiniame vandenyno sluoksnyje. Fitoplanktonas – tai mikroskopiniai dumbliai, kuriuose yra chlorofilo. Chlorofilas sugeria dalį mėlynos ir raudonos šviesos spektro, todėl vanduo, kuriame fitoplanktono daugiau, iš viršaus dažniau atrodo žalsvesnis.
Vien fitoplanktono „padaugėjimas“ nėra vienintelis pasakojimas. Spalvos pokytis susijęs ir su tuo, kaip šylantis vandenynas persitvarko sluoksniais, o tai lemia, kokios sąlygos susidaro paviršiuje gyvenantiems mikroskopiniams organizmams.
Kaip čia įsitraukia klimato kaita
Didžiausiu veiksniu laikomos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, kurios šildo vandenyną. Šylant vandeniui, didėja temperatūrų skirtumas tarp paviršiaus ir gilesnių sluoksnių. Dėl to vandenynas labiau „susisluoksniuoja“: viršuje formuojasi šiltesnis, lengvesnis sluoksnis, o apačioje – šaltesnis ir sūresnis, tankesnis.
Toks susisluoksniavimas silpnina maistinių medžiagų „maišymąsi“ iš gylio į paviršių. O kai maistinių medžiagų prie paviršiaus tampa mažiau, gali keistis fitoplanktono bendrijos: kai kurioms rūšims tokios sąlygos tampa palankesnės, jos labiau telkiasi paviršiuje ir vizualiai „nudažo“ vandenį žaliau.
Kokia vandenyno dalis jau pasikeitė
Tyrime nustatyta, kad per pastaruosius 20 metų spalvos pokyčiai fiksuoti maždaug 41% vandenyno ploto. Tai labai didelė dalis, o ryškiausias pokytis pastebimas arčiau pusiaujo – ten, kur yra daug tropinių regionų.
Ar tai pavojinga žmonėms
Pagal turimus duomenis pats bendras „žalėjimo“ efektas nėra laikomas tiesiogiai pavojingu žmonėms. Nėra požymių, kad būtent tos fitoplanktono rūšys, kurios siejamos su spalvos pokyčiu, savaime būtų kenksmingos žmogaus sveikatai.
Vis dėlto svarbu atskirti du dalykus: vandenyno spalvos „žalėjimą“ ir žalingus dumblių sužydėjimus. Mokslininkai pabrėžia, kad kintančios vandenyno sąlygos gali būti siejamos su žalingų dumblių sužydėjimų (pavyzdžiui, vadinamosios „raudonosios bangos“) dažnėjimu įvairiuose pasaulio regionuose. Tokie sužydėjimai gali būti pavojingi ir žmonėms, ir gyvūnams, tačiau tai nėra tas pats reiškinys kaip bendras spalvos poslinkis, apie kurį kalbama tyrime.
Ką tai reiškia jūrų gyvybei ir ekosistemoms
Mokslininkai dar aiškinasi, kaip ilgalaikė „žalėjimo“ tendencija paveiks žuvis ir kitus jūrų organizmus. Tikėtina, kad poveikis nebūtų vienodas: daliai rūšių pokyčiai gali pakenkti, o kitos, priešingai, gali prisitaikyti ir net „laimėti“.
Vandenyno spalva čia veikia kaip indikatorius: ji signalizuoja apie ekosistemos pokyčius, kurie gali keisti mitybos grandinę. Jei pradeda dominuoti tokios dumblių ar fitoplanktono rūšys, kurių kai kurie gyvūnai negali efektyviai vartoti kaip maisto, poveikis gali „banguoti“ per visą sistemą – nuo smulkių organizmų iki plėšriųjų žuvų.
- gali pakisti, kurios rūšys tampa gausesnės, o kurios nyksta;
- gali keistis plėšrūnų ir grobio santykiai;
- gali būti pertvarkomos vietinės mitybos grandinės.
Ar tai paveiks žuvį ir jūros gėrybes mūsų lėkštėje
Jei ekosistemos persitvarkymas nepalankus tam tikroms komerciškai svarbioms žuvų rūšims, teoriškai tai gali atsispindėti pasiūloje: nuo laimikių svyravimų iki kainų ir prieinamumo pokyčių. Tokie procesai paprastai nevyksta per naktį, tačiau ilgalaikės tendencijos gali turėti įtakos tiek žvejybai, tiek jūros gėrybių rinkai.
Kodėl mokslininkai į tai žiūri rimtai
Vandenynų „žalėjimas“ svarbus ne tik kaip spalvinis efektas. Jis siejamas su platesniais pokyčiais, kuriuos sukelia šiltnamio dujų emisijos – keičiasi vandenyno fizika, chemija ir biologija. Viena iš didžiausių rizikų – deguonies mažėjimas tam tikrose zonose.
Kai fitoplanktonas žūsta, jis suyra, o šio proceso metu vandenyje sunaudojama daugiau deguonies. Jei deguonies kiekis sumažėja iki per mažo, kai kurios teritorijos gali tapti sunkiai „gyvenamos“ jūrų organizmams. Tai gali lemti vietinius žuvų ir kitų rūšių sumažėjimus ir sukelti grandininį poveikį ekosistemai.
Kaip stebimi šie pokyčiai
Vandenyno spalva yra patogus rodiklis, todėl ji aktyviai stebima nuotoliniais metodais. Tam pasitelkiami palydovai su jutikliais, galinčiais matuoti chlorofilo požymius ir šviesos atspindžio charakteristikas.
Vienas iš svarbių parametrų – atspindėtis (kiek šviesos vanduo „grąžina“ atgal į atmosferą, palyginti su tuo, kiek jos sugeria). Ilgalaikiai atspindžio pokyčiai leidžia mokslininkams spręsti, kaip kinta vandens savybės ir kokia kryptimi juda ekosistemų būklė.
Ar įmanoma pakeisti tendenciją
Norint stabdyti ar bent sulėtinti procesus, kurie siejami su vandenynų šiltėjimu ir ekosistemų persitvarkymu, pagrindinė kryptis – mažinti šiltnamio dujų emisijas, palaipsniui atsisakant iškastinio kuro ir pereinant prie švaresnių energijos šaltinių.
Kartu mokslininkai toliau tikslina, kas konkrečiai vyksta skirtinguose regionuose, nes vandenynas nėra vienalytis. Tęstiniai tyrimai padeda suprasti, kurie pokyčiai yra ryškiausi, kokios rūšys labiausiai reaguoja ir kaip tai gali atsiliepti tiek jūrų gyvybei, tiek žmonėms ilgesnėje perspektyvoje.
