Užkrečiamasis moliuskas – tai dažna virusinė vaikų odos infekcija, pasireiškianti lokalizuotais, įdubusią viršūnę turinčiais epidermio papulių židiniais.
Kas dažniausiai serga užkrečiamuoju moliusku?
Ši infekcija dažniausiai diagnozuojama kūdikiams ir vaikams iki 10 metų amžiaus. Ji dažnesnė šiltuose regionuose ir perpildytose gyvenamosiose vietose. Paaugliams bei suaugusiesiems ši liga pasitaiko rečiau.
Vaikams, sergantiems atopiniu dermatitu, dėl sutrikusios odos apsauginės funkcijos užkrečiamasis moliuskas gali būti gausesnė ir trukti ilgiau. Sergantys žmogaus imunodeficito virusu ar turintys kitų imuninės sistemos nusilpimo priežasčių gali patirti ypač išplitusius ir sunkiai valdomus ligos atvejus.
Užkrečiamojo moliusko priežastys
Infekciją sukelia poxvirusų šeimos užkrečiamasis moliuskų virusas. Yra išskiriami bent keturi šio viruso potipiai.
Perdavimas galimas šiais būdais:
- Tiesioginis odos kontaktas
- Netiesioginis užsikrėtimas per bendrus rankšluosčius ar kitus daiktus
- Savaiminis užsikrėtimas braižant ar skutantis
- Seksualinis perdavimas suaugusiesiems
Infekcija lengviau plinta drėgnomis sąlygomis, pavyzdžiui, vaikams kartu maudantis ar plaukiant baseine. Inkubacinis laikotarpis paprastai trunka apie 2 savaites, bet gali užsitęsti iki 6 mėnesių.
Užkrečiamojo moliusko klinikiniai požymiai
Liga pasireiškia grupėmis besiformuojančiomis smulkiomis, apvaliomis, 1–6 mm dydžio papulėmis, kurios gali būti baltos, rožinės arba rudos spalvos. Dažnai paviršius būna vaškinis, blizgantis, centre matyti smulkus įdubimas. Kiekvienoje papulėje yra balkšvos, varškės konsistencijos turinio.
Skirtingais atvejais papulių gali būti nuo kelių iki šimtų vienam asmeniui. Dažniausiai pažeidžiamos šiltos ir drėgnos kūno vietos – pažastys, pakinkliai, kirkšnys arba išoriniai lyties organai. Retais atvejais atsiranda ir ant lūpų ar burnos gleivinėje, tačiau delnuose ar paduose papulių nebūna.
Jei odos pažeidimas persikelia per braižymą, papulės dažnai išsidėsto viena eile.
Aplink papules dažnai išsivysto uždegimas – ši vieta parausta, odoje juntamas sausumas ir niežulys. Papulėms gyjant, jos gali tapti uždegiminės, pasidengti šašais ar plutele, dažniausiai per 1–2 savaites.
Užkrečiamojo moliusko komplikacijos
- Antrinė bakterinė infekcija nuo kasymosi (impetiga)
- Akių uždegimas, kai pažeista voko oda
- Išplitęs antrinis egzema – tai imuninis atsakas į virusą
- Imuninės sistemos nepakankamumu sergantiems žmonėms gali pasireikšti gausūs, didesni nei įprasta pūsleliai, dažnai veido srityje
- Savaiminės, įdubusios randų vietos
- Randai gali likti savaime arba po gydymo chirurginiu metodu
Kaip nustatomas užkrečiamasis moliuskas?
Diagnozė dažniausiai nustatoma pagal būdingą išvaizdą arba atliekant dermatoskopiją. Dažnai iš papulių centro galima išspausti balkšvą turinį.
Retais atvejais, diagnozė gali būti patvirtinta atliekant odos biopsiją. Tiriant mikroskopu randami būdingi ląstelių citoplazmos intarpai.
Užkrečiamojo moliusko gydymas
Šiuo metu nėra efektyvaus virusą sunaikinančio gydymo. Daugeliui pacientų specifinės terapijos neprireikia.
Fiziniai gydymo metodai
- Balkšvosios masės pašalinimas (gali sukelti saviinfekciją)
- Krioterapija (gali likti balti randeliai)
- Atsargus iškiretavimas ar elektrosaugikliu pašalinimas (galimas randėjimas)
- Lazerių abliacija (taip pat gali likti randų)
Medikamentinis gydymas
- Antiseptiniai preparatai, pavyzdžiui, vandenilio peroksido kremas arba povidono-jodo tirpalas
- Podofilotoksino kremas
- Karpų šalinimui skirti salicilo rūgšties tirpalai
- Kantaridino tirpalas
- Vertinamas naujas gydymo būdas – berdazimero gelis, kurio patvirtinimo tikimasi 2024 m. pradžioje
Antrinę egzemą galima palengvinti naudojant silpnus vietinius kortikosteroidus, pavyzdžiui, hidrokortizono kremą. Tačiau dermatitas dažniausiai išnyks tik pasibaigus pačiai virusinei infekcijai.
Užkrečiamojo moliusko profilaktika
Kol uždegimas aktyvus, infekcija yra užkrečiama, tačiau vaikai ir suaugusieji turėtų lankyti darželį, mokyklą ar darbą kaip įprasta.
Siekiant sumažinti užkrato plitimą:
- Reguliariai plauti rankas
- Nebraižyti odos ir nenaudoti skutimosi peiliukų ant pažeistos vietos
- Dengti matomas pažeidimų vietas drabužiais arba vandeniui atspariais pleistrais
- Naudotus tvarsčius išmesti nedelsiant
- Nenaudoti bendrų rankšluosčių, drabužių ar kitų asmeninių daiktų
- Suaugusieji turi laikytis saugaus intymaus elgesio arba susilaikyti nuo lytinių santykių
Užkrečiamojo moliusko prognozė
Turintiems nepažeistą imunitetą užkrečiamasis moliuskas dažniausiai nėra pavojinga. Papulės gali išlikti iki 2 metų ar ilgiau. Vaikams dėmių paprastai nelieka per 12 mėnesių daugiau nei pusei atvejų, o po 18 mėnesių išnykta jau dviems trečdaliams, nepriklausomai nuo taikyto gydymo. Vėliau vėl susidūrus su sergančiu asmeniu galima nauja infekcija.
Esant žymiam imuniteto sutrikimui, užkrečiamasis moliuskas gali išlikti ilgai ir būti sunkiai išgydoma.
Gydytojas ir medicinos švietėjas, ekspertas ligų nustatymo ir simptomų analizės srityse. Turėdamas daugiau nei dešimties metų patirtį klinikinėje praktikoje, jis yra pasiryžęs padėti žmonėms anksti atpažinti sveikatos problemas ir skatinti laiku kreiptis į medikus.
Dr. Grinčius yra baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete ir specializavosi vidaus ligų diagnostikoje Europos sveikatos mokslų universitete. Dirbdamas šeimos gydytoju, jis atkreipė dėmesį į tai, kad pacientai neretai ignoruoja ar klaidingai aiškina savo simptomus. Tai paskatino jį rašyti mokomuosius straipsnius, siekiant padėti žmonėms geriau suprasti savo kūno signalus.
Jo straipsniuose pateikiama išsamūs, tačiau suprantami duomenys apie įvairias ligas – nuo paplitusių simptomų, pavyzdžiui, nuovargio ar galvos skausmo, iki retesnių ir sudėtingesnių, tokie kaip autoimuninės ar neurologinės problemos. Lukas taip pat dalijasi patarimais, kada reikėtų eiti pas gydytoją ir kokie pirmieji žingsniai turėtų būti imtasi.
Kai Lukas nerašo straipsnių ar neanalizuoja naujausių mokslo darbų, jis mėgsta leisti laiką gamtoje, užsiima sportu ir dalyvauja sveikatos švietimo projektuose. Jo tikslas – didinti žmonių sąmoningumą sveikatos klausimais ir skatinti juos rūpintis savo gerove, pradedant nuo simptomų pažinimo.
