Jus gali sudominti
Ar pastebėjote, kad kai kurie draugai atrodo panašūs vienas į kitą net tuomet, kai nėra susiję giminystės ryšiais? Pasirodo, mokslas turi puikų paaiškinimą, kodėl kartais nesąmoningai „supanašėjame“ su artimiausiais bičiuliais.
Psichologijos poveikis draugų išvaizdai
Neretai juokaujama, kad geriausias draugas – tarsi dvynys. Pasak įvairių tyrimų, ši mintis nėra visiškai iš piršto laužta. Draugų grupės narius galima gana tiksliai atskirti vien žiūrint į jų veidus. Tokiai tendencijai pasitelkiami net du psichologiniai mechanizmai.
Homofiliškumas: kodėl renkamės panašius į save
Pirmoji priežastis – homofiliškumas. Tai polinkis bendrauti su žmonėmis, kurie turi panašų pasaulio supratimą, gyvenimo būdą ar net išvaizdą. Dažnai jaučiamės jaukiau šalia tų, kurie mums tam tikrais aspektais artimi ar pažįstami. Per laiką toks bendravimas dar labiau stiprėja, o abipusė įtaka ryški – perimamas panašus stilius, kalbėjimo manieros, gestai, net humoro jausmas.
Kaip veido bruožai tampa panašūs
Bendravimo metu draugai daro vienas kitam įtaką ne tik elgesiu, bet ir fizine išvaizda. Įdomu tai, kad ilgainiui dažnai ima panašėti net draugų veido bruožai. Praleisdami daug laiko kartu, žmonės nesąmoningai perima vienas kito mimiką – panašiai juokiasi, raukosi ar demonstruoja kitokias emocijas. Tai, anot specialistų, formuoja veido raumenų įprotį ir ilgalaikėje perspektyvoje dar labiau padidina panašumą.
Panašumas – natūrali draugystės dalis
Tad jei kada pastebėjote draugų kompaniją, kurios nariai atrodo beveik kaip giminės, labai tikėtina, kad taip yra dėl natūralių psichologinių procesų. Nereikia nuogąstauti, jei pats nesekate visų bičiulio mados ar grožio patarimų – išvaizda tikrai nėra svarbiausias draugystės pagrindas.
Kalbant apie „veidus“
Beje, dažnas žmogus mato pažįstamus bruožus net neįprastose vietose – pavyzdžiui, pastebi veido formą debesyje, akmens paviršiuje ar duonos riekėje. Šį įdomų reiškinį mokslininkai vadina pareidolija, ir jis yra daug dažnesnis, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.
