Ar žinote, kuri vieta jūsų vonios kambaryje iš tiesų yra pati nešvariausia? Dauguma mano, kad tai tualeto dangtis ar net pats klozetas, tačiau moksliniai tyrimai atskleidžia kitokią tiesą. Paaiškėja, kad daug daugiau bakterijų kaupiasi ant audinių, nei ant dažnai valomų kietųjų paviršių. Vonios kambarys – viena nešvariausių namų zonų, tačiau ne dėl tualeto sėdynės, kaip įprastai manoma.
Nešvariausios vietos – ne ten, kur tikitės
Įprastai iš patirties žinome: grindys, sienos, tualeto paviršiai ir maišytuvai – šias vietas valome dažniausiai. Jos yra kiekvieno tvarkymosi grafiko pradžioje, nes nešvarumai ten matosi lengviausiai. Tačiau nepastebimi atrodantys vonios audiniai – kilimėliai, rankšluosčiai ar veido šluostės – dažnai tampa bakterijų židiniu. Būtent vonios kilimėlis, o ne tualetas, dažnai yra tikrasis bakterijų epicentras.
Kodėl vonios kilimėlis ypač užterštas?
Dažnas tyrimas rodo, kad vonios kilimėliai nuolat lieka drėgni, ypač jei juos drėkiname po dušo ir paliekame džiūti uždaroje, prasto vėdinimo patalpoje. Drėgmė audinyje išlieka ilgam, o tai sudaro puikias sąlygas daugintis mikroorganizmams.
Dar viena problema – batai. Daug žmonių į vonios kambarį įžengia dar nenusiavę lauko apavo, kuris pilnas nešvarumų ir bakterijų. Tyrimų duomenimis, net apie 90% batų padų būna užteršti bakterijomis, kurias galime parnešti iš lauko. Tad net nežinodami ant vonios kilimėlio galime palikti iš lauko parsineštą purvą ir bakterijas.
Kitas aspektas – tualeto nuleidimas. Atliekant kai kuriuos bandymus pastebėta, kad nuleidžiant vandenį iš tualeto, ypač viešose vietose, vandens lašeliai gali pakilti net iki 1,5 metro aukščio ir pasklisti po visą patalpą. Tai reiškia, kad dalis oro lašelių lengvai nusėda ir ant netoliese esančio kilimėlio, ypač jei pastarasis guli prie pat tualeto.
Ar verta uždaryti klozeto dangtį?
Gana įprasta taisyklė – prieš nuleidžiant vandenį uždaryti tualeto dangtį. Tačiau kai kurie tyrimai rodo, kad uždarius dangtį, smulkūs lašeliai vis tiek pasklinda į šalis – jų kryptis keičiasi, nes susiaurėja išėjimo anga ir jie išsiveržia greičiau, pasklisdami ant sienų ar net po dangčio paviršiumi. Todėl tikėtis, kad vien dangčio uždarymas apsaugos nuo bakterijų, neverta.
Patarimai, kaip saugoti vonios kilimėlį
Nesvarbu, ar nuleidžiate klozeto dangtį, svarbiausia – kaip prižiūrite kilimėlį. Jis tampa nešvariausia vonios vieta, nes po kiekvieno dušo lieka ilgam drėgnas, ypač jei vonioje dažnai besiprausia kelios šeimos nariai ir patalpa blogai vėdinama.
- Stenkitės po dušo kuo labiau nusišluostyti vandenį dar kabinoje ar vonioje – taip kilimėlis liks sausesnis.
- Pakabinkite kilimėlį džiūti – nepalikite jo tiesiog ant grindų, nes užsibuvusi drėgmė skatina bakterijų dauginimąsi.
- Prieš įžengdami į vonios kambarį, nusiaukite lauko batus. Taip ant kilimėlio nepateks laukinės kilmės nešvarumai ir bakterijos.
Kaip prižiūrėti ir skalbti vonios kilimėlį?
Kietus paviršius vonioje lengva greitai perbraukti šluoste ir dezinfekuoti. Tačiau vonios kilimėlį rekomenduojama skalbti mažiausiai kartą per savaitę – ne tik dėl gaivumo, bet ir siekiant pašalinti susikaupusius mikrobus.
- Pradėkite nuo priežiūros ženklo patikrinimo – laikykitės etiketėje nurodytų rekomendacijų, kokioje temperatūroje skalbti.
- Daugumą kilimėlių galima skalbti skalbimo mašinoje. Atkreipkite dėmesį, jei kilimėlis gumuotas – jo džiovinti aukštoje temperatūroje negalima.
- Narinkitės kilimėlius iš greitai džiūstančių audinių, pavyzdžiui, mikropluošto ar šenilės, kuriuos lengva dažnai skalbti. Idealu, jei galite skalbti kilimėlį du kartus per savaitę – tai leis išlaikyti švarią ir sveiką aplinką.
